A?i?,
dreiph, iš ties?, nuostabiai tiksliai paaiškini visk?.
Kontrolierius: Visai toks malonus, nelabai konkretus, nelabai aiškus, bet kai pradeda tave kritikuot b?na BAISU.
Kontroliuojamasis: Gan aiškus, k? gali. Gali daug, bet nenori, visaip išsisukin?ja - kol nepriversi. Santykis su kontroliuojamuoju apib?dinamas patarle: žmon?s teisyb?s nem?gsta.
Ar nepanašu, kad visa tai b?tent iš donkichoto pozicij??
Aš nesu tikra, bet man atrodo, kad su vienu žmogum turiu b?tent tokius santykius (t.y. jis man kontrolierius). Ir tod?l man tai visai ne iš Don Kichoto pozicij? atrodo
Kitais atvejais kontrolierius matyt atrodo visai kitaip. Bet - bet kuriuo atveju tur?t? galioti kažkas tokio - kai netoli yra si?stuvas ir kontrolierius, tai bet kuris tipas jau?iasi stipriai aktyvuotas ir kartu - d?l kontrolieriaus - turi b?ti kiek ?sitemp?s. Šiaip kontrolieriaus poveikis yra labai geras, jei jis n?ra nuolatinis ir ilgalaikis - kontrolieriai globoja tam tikra prasme, o tikr? 'kontrol?' kontroliuojamasis dažniausiai pats prisiprašo.
Sutinku su kiekvienu žodžiu. Tik noriu pasitikslinti d?l nenuolatinio poveikio. Ta prasme, kontrol?s santykyje esantys žmon?s negali kartu gyventi?
Ir dar, mano abejon?s išlieka. Jeigu "kontrol?s santyk? lemia tai, kad tavo kompleks? zona (superego2, arba tre?ia funkcija pagal Jung?) ir kontrolieriaus ego1 (arba pirma funkcija) yra tokie patys, tai tur?t? b?ti bent keturi ar aštuoni galimi variantai:
pvz. Jeseninas su Londonu kertasi per
Don Kichotas su Dostojevskiu per
Diuma su Hamletu per
ir t.t.
Man atrodo, kad kažkiek ir svarbu, kurioj b?tent vietoj tie kompleksai s?di. Ar aš vistiek neteisi?