santa raš?:
Labai ?dom? straipsniuk? skai?iau Lietuvos ryte, kaip sykis apie tai, kad iš piešini? galima nustatyti žmogaus psichin? b?sen?, ?tarti ?vairias su tuo susijusias negalias. Tai vat labai užkliuvo, kad vienas iš požymi?, (bet tai ne 100 proc.) yra tai, kad piešiami sužmoginti daiktai - medis, saul? ir kt. su akyt?mis, nosyt?mis, burnyt?mis ir t.t. Nors aišku daugelis šedevr? suk?r? dailininkai sirgo ?vairiomis patologijomis ar ligomis, ta?iau man labai keistai tokios psicholog? išvad?l?s pasirod?
Taip paprastai toki? dalyk? nenustatysi, žinoma, iš piešini? galima daryti tam tikras išvadas, pagal tai:
- kur piešinyje dislokuojama vaizduojamasis objektas;
- kaip ir kiek autorius save identifikuoja su vaizduojamu objektu;
- kokios proporcijos;
- kokios spalvos;
ir t.t.
be to, jei jau vykdomas tiriamasis darbas, autorius PRIVALO tai žinoti ir duoti sutikim?, taipogi, b?tina išsaiškinti pa?io autoriaus k?rinio interpretacij?. Pvz. jei dirbama su vaikais, vaikas piešia ne vienas, su tyrim? atliekan?iu žmogumi, piešimo eigoje su vaiku yra bendraujama ir tikslinamasi, k? ir kod?l jis vaizduoja.
Dailinink? profesional? darbai - išvis kita kategoria. Tai, k? m?g?jas išgauna per atsitiktinum?, profesionalas kuria s?moningai, pasinaudodamas savo teorijos ir praktikos žiniomis, žodžiu, tai visiškai kita "virtuv?". Profesionalas dirba kryptingai, žino ko siekia, ir kokiomis priemon?mis tai padaryti. D?l dailinink? "patologij?" - na, kolegos nesuveskim visko ? kelis asmenis (van Gog?, Anri de Tul?z-Lotrek? ir dar kelis), visose profesijose yra visoki? asmen?, dailininkai - ne išimtis. Juolab , kad tarp j? b?ta ir tvirtai stovin?i? ant koj? asmen?, ir varan?i? biznel? iš meno ( Rubensas, H.Holbeinas jr., t?vas ir s?n?s Breigeliai - s?nelis tiražavo tokias "kietas " t?vo k?rini? kopijas, kad kartais menotyrininkai neatskiria, kur kuris
).