Kadangi klausimas buvo apie mane, bet užduotas visai kitoje temoje, perkeliu atsakym? ? ?ia:
Nadia raš?:
Nadia: tikrai, geriau nesakyk man kompliment?- jie gadina žmog?:). Man geriausias komplimentas yra kritikos nebuvimas. O kompliment? kaip toki? nem?gstu.
Solanža, o kod?l nem?gsti kompliment?? Jei ne sunku.
Taigi paaiškinau. Komplimentai gadina mane. Jeigu tai komplimentai darbin?je srityje- papras?iausiai apsileidžiu, praeina noras dirbti...
Jei tai komplimentai apie kažkokias išorines savybes- pad?koju ir tiek, tokius komplimentus priimu normaliai.
O jeigu komplimentai apie charakterio bruožus (ar kaip socionikoj apie kažkokias išvystytas funkcijas), paprastai nežinau kaip ? juos reaguoti. Galvoju: kokia esu tokia, prie ko ?ia reikia girti t? mano asmenyb?? Anokie ?ia dideli nuopelnai. Daug svarbiau pa?iam save vertinti, b?ti patenkintam tuo, kaip tobul?ji. Be to, puikiausiai t? parodo ir žmoni? reakcijos ? tave kaip asmenyb?: j? nor?jimas bendrauti; malonu jausti, kad žmogui su tavim ?domu, kad jis pasiilgsta tav?s, vertina t? bendravim?. Bet neb?tina apie tai vis?laik garsiai jam man sakyti- aš ir taip t? jau?iu. O jei nuolat kartos, mane apims šleikštulys ir imsiu j? nuo sav?s stumti.
Aš orientuota ? žukov?, o jis komplimentais nesisklaido. Ir tai labai gerai.