mergaites,
dirbu nerealiai. Plius sugadino man nuotaika. Klaikiai. Pasibaisetinai sumale i miltus. Tai stipriai pyktelejau del to ir ash jiems parodysiu.....
Va, o su Debesium nesiginchysiu. Nenoriu ir manau ji nenori
Shita, tik neisizeisk, bet vaikystej paauglystej praleidau daug laiko su mochiute (na kol kas kaip ir nera ko isizeist), kuri man kazkuo (ne chrakaterio bruozais, bet budu, kazkuo tokiu, net negaliu ivardint kuo) panashi i Debesiu. O ji buvo Debesiaus bendrazenkle (nors shiaip garaskopais netikiu) ir nerealiai valdinga, energinga, principinga etc etc etc (ash nepripaishau siu savybiu Debesiui). Jo visa laika buvo "dama", tikra ponia, o ne kokia senuciuke.... Grynas energijos uztaisas
, net ne shiltas, o karshtas zmogus. Kaip ugnis. nuo kada ja atsimenu iki paskutines akimirkos. Ir mes arba labai sutardavom arba nerealiai ginchydavomes. kai sutardavom (nebutinai galvodavom vienodai) tai sutardavom, o bet susiginchydavom - zeme drebedavo. Siaubas budavo... Tai va - gaila to laiko kuri mes prashirsdavome, prapykdavome ir tu nesamoniu kuriu buvo prishneketa ish piktumo....
Sunaikintas laikas ir tiek.
Va, manau kad ka nors suprasit ish to, ka chia nelabai rishkiai bandziau pasakyt.
O Debesiui mumis pavydi principingumo ir "kietumo", tvirtumo. Ash labiau plaukiojanti, praslystanti.....
O dabar manau pats laikas paskaityt koki ten Napoleona man pripaishe ir ka kitiems nustate :)