Kalafijoras rašė:
Gorkis su pakankamai išlavinta etika, nekalba tokių, drąsiai sakau NESĄMONIŲ. Daugeliu atveju prašovei pro šalį. Vienintelis intuityvus etikas, kuris keičia partnerius "kaip kojines" yra nebent Hekslis. Mes kaip tik į meilę, santykius žiūrim per gilią ironijos prizmę (racionalai) Nėra prasmės man su savim kalbėtis tai ir nieko daugiau nekomentuosiu, bet tu veikėjau jei vis dar prisijungi parašyk čia, smagu bus suvartyti tavo nutolusią nuo realybės teoriją.
Be pykčio.
Na, jei neklystu, čia buvo pasisakęs Unex, šio forumo įkūrėjas ir ilgametis administratorius, prieš keletą metų užbaigęs šią veiklą ir iš forumo, gaila, pasitraukęs.
Šiaip tikrai įdomus žmogus, visada stengęsis kalbėti argumentų kalba, nuoširdžiai gilinęsis į socionikos teoriją ir praktiką. Su juo diskutuoti visada buvo malonumas.
Dėl šio jo posto - tai taip. Vertinimas paviršutiniškas ir iškreiptas. Bet aš gal kiek kitaip žiūrėčiau į tai. Būtent kaip matymą logiko intraverto akimis, kas šiaip visai įdomu paskaityti. Matyti, kad žmogus nepasitikėjo savo galimybėmis megzti santykius ir gana įtariai žiūrėjo į tuos, kuriems - atrodo - tai lengvai sekasi.
Gera iliustracija - kaip jis reaguoja į tokius, kurie pribėga (natūraliai ar ne) šypsodamiesi ir bando pasisveikinti. Kiekvienas iš mūsų turbūt kitaip interpretuotų, ar šypsena "plastmasinė", ar ne, to žmogaus draugiškumo motyvus ir pan. Ir negali sakyti, kad kokie etiniai intuityvai lengviausiai ir geriausiai tai galėtų interpretuoti. Daugeliu atvejų tai gal išties nuoširdus pasisveikinimas, tačiau visai įmanoma (ir dažnai taip būna), kad yra priešingai, t.y. kai patikėję žmogaus deklaruojamu gerumu, jie negali pastebėti kokių nors kitų jo užmačių, ir taip nukenčia.
Ir dar dėl hekslių - galiu, žinoma, kalbėti tik už save, bet nesakyčiau, kad keičiam draugus kaip kojines. Taip, bent asmeniškai, nuo mokyklos pabaigimo laikų (kas buvo prieš dešimt metų) esu sutikęs begalę įvairiausių žmonių, su jais vienu ar kitu gyvenimo epizodu palaikęs vienokius ar kitokius artimesnius santykius, ir iki šiol tas procesas vyksta. Aktyviai veikdamas, kone kasdien susipažįsti su vis naujais žmonėmis ir eini į kontaktą, ir taip turbūt bus ir toliau. Tačiau vienaip ar kitaip, yra tam tikras draugų bendraminčių ratas, su kuriais smagu pasibūti ir išsilieti, nors gali būti jų nematęs ilgą laiką, gyvumo ir artumo ryšys toli gražu nėra niekur dingęs, ir galų gale šeima, kur vis tiek yra kažkas švento ir kas palaiko toje gana dramatiškoje žmogaus gyvenimo kelionėje.