Sveiki
Nieko nesusigaudau, bet noriu patobulėti pati ir šeimai padėti, gal pravers, tikiu saviugda.
Radau pas Jus šiuos klausimus, atsakiau, duosiu ir vyrui
)) Bus smagu, jei padėsite. Pati pamaniau, kad aš gal koks Don Kichotas. Tie visi kvadračiukai ir rutuliukai man nieko nesako, labai sudėtinga
---------
1.
Prisimink kokį nors tau įdomų žmogų ir išvardink 5-6 jo savybes, dėl kurių jis tau įdomus.Geranoriškas (1), talentingas (2), subtiliai žaismingas (3), gilus (4), malonus (5).
2.
Kokias savybes turintis žmogus tau atrodo neįdomus?Be polėkio (1), labai save ribojantis, matantis tik tai, kas prieš akis, ar kitaip – tai kas parašyta paraidžiui (2), netalentingas (3), „supergerietis“, baisiai tvarkingas, žavingas ir tiesiog be skrupulų (4), nekūrybingas (5).
3.
Ar laikai save įdomiu žmogumi? Kodėl?Taip, laikau įdomiu. Nes aš esu nesuprantama ne tik kitiems, bet ir sau. Nuolat į kažką įsiveliu ir tarsi ieškau problemų, ir šiaip kažkaip nenuobodžiai gyvenu.
4.
Kaip reaguoji, jei kas nors tave pavadina neįdomiu?Tai, kad nevadina taip. Bent nepamenu. Bet jei pavadintų, niekaip nesureaguočiau, nors žiūrint kokiam kontekste (jei aš kažką rodyčiau svarbaus, o pasakytų, et, tai neįdomu, būtų skaudu tikriausiai. Užsidaryčiau, bet po kurio laiko užmirščiau, nes mane kritika skatina).
5.
Į ką pirmiausia atkreipi dėmesį susipažindama(s), pradėdama(s) bendrauti su nauju žmogumi? Su pavyzdžiu.Pirmiausia į jo elgseną, reakcijas, geranoriškumą. Po to, jei žmogus man priimtinas, man šiek tiek yra nedrąsu su juo bendrauti, tarsi gėda rodyti savo teigiamus jausmus (pavyzdys). Man patinka šilti žmonės, jei jie tokie, aš tokius labai gerai priimu, o jau toliau, tikriausiai stebiu kiekvieną skirtingai.
6.
Ar dažnai vėluoji? Kaip žiūri į žmones, kurie vėluoja? Ar rodai jiems savo nepasitenkinimą? Kaip rodai?Nevėluoju, jei tai yra ar nusprendžiu, kad tai svarbu. Jei „maždaug“ reikia, tai man visaip būna, būna, kad ir apsigalvoju nueiti / susitikti. Nuoširdžiai atsiprašau ir pan., bet labai savęs neprievartauju. Nepykstu ant žmonių, kurie vėluoja, maža kas jiems gali nutikti. Aišku, jei visa tai sveikai normalu ir nepiktybiška.
7.
Kaip jautiesi būdama(s) vienumoje? Nėr kur dėtis, nėr ką veikti ar atvirkščiai?Labiausiai už viską dievinu vienumą. Man jos visada per mažai. Tada aš labai mažai miegu ir labai daug visko darau (dažniausiai pripuolamai tą, aną). Tada būnu labai laiminga. Pati geriausia terapija.
8.
Ką tau reiškia komfortas? Jaukumas? Kiek jie tau svarbūs ir kaip tai kuri?Man komfortas svarbu, bet jaukumas svarbiau. Iškeisčiau Vilniaus senamiesčio apartamentus ir namuką už 30 km. su žemės šmoteliu, jaukiomis medžiu kvepiančiomis grindimis, rasa rytine, kavos puodeliu ant žolės. Va kur mano jaukumas.
9.
Ar tau malonūs ir būtini komplimentai apie tavo išvaizdą? Kaip reaguoji į kritiką?Taip, man malonūs ir būtini komplimentai, bet aš jų nesureikšminu viešai. Labai gera būna širdyje. Į kritiką reaguoju visaip. Apskritai aš nesu prieš kritiką, tačiau būnu labai arši, jei ta kritika man pasakoma kaip kaltinimas, o jei kritika tikrai neteisinga, tai bandau gražiuoju išaiškinti, kad čia visai ne taip viskas, kol galų gale suprantu, kad jau viskas, įsipainiojau į konfliktą, kurio labai nemėgstu, bet nuolat įsiveliu... tada labai išgyvenu, o ar toliau pykstu, ar ne, priklauso nuo kritikuojančio asmens. Jei dėstytojas paburnoju kur kampe, jei vadovas, ką padarysi taikausi, jei vyras visaip, bet dažniausiai vaikštau susiraukusi kol neatsiprašo, nors iš esmės nei pykstu, nei ką.
10.
Kaip reaguoji, kai kas nors sugenda: kompiuteris/televizorius/skalbyklė? Ką darai? Kaip jautiesi?Tai, kad visai nereikšminga. Labai jauna kai buvau, nervindavausi ir pati daug ką tvarkydavau, dabar pakišu vyrui, te rūpinasi. Tiesa, kartą ištryniau visus savo failus iš kompiuterio (jei tai prie gedimų), tai pati ir suradau kaip įlysti ten kažkaip į vidų ir atstačiau su programėle. Bet šiaip, jei ką ir bandau, tai kantrybės neturiu pabaigti, duodu vyrui.
11.
Kas yra praktiškas žmogus? Ar save laikai praktišku(a)? Kaip reaguoji, jei tave pavadina praktišku žmogum arba nepraktišku?Praktiškas žmogus yra tas, kuris dėžutę nuo kavos panaudoja kaip dėžutę vaistams susidėti. Praktiškas žmogus neišmeta butelių, o juos priduoda. Šiuo atveju aš pusiau praktiška. O jei man papriekaištauja, kad va kodėl išmetu, sakau, o ką, tu neši? Jei neši, imk, nemesiu, o jei ne, tai nesikišk
Visai nereikšmingas dalykas, reakcijos nulinės.
12.
Kas tau yra ginčas? Kokiais atvejais tu ginčyjiesi? Ar lengvai keiti savo nuomonę, prisipažysti neteisiu? Su pavyzdžiu.Man ginčas yra apskritai jau pakeltas tonas. Galima sakyti ginčijuosi kasdien. O jau kaip nemėgstu, nemoku apsakyti, bet nepavyksta ir viskas. Nuomonę keičiu, jei kažkieno nuomonė tampa svaresnė. Tačiau jei tikiu, kad žinau ką sakau (pavyzdžiui, „Kretingos“ kirtis gale), niekas mano nuomonės nepakeis, net jei ir būtų protingiau sutikti, apsimetant, kad kažkas yra teisus.
13.
Artimas žmogus kažkodėl vaikšto visas paniuręs, nesikalba... Kaip priimi tokią situaciją? Ką darai?Dažniausiai išsiaiškinu, o jei nebūna progos, nelabai artimas, arba neišsiaiškinu, imu giliai į širdį ir save kaltinu, gal aš ką padariau ar pasakiau netinkamai. Išgyvenu kol ta nuotaika susitvarko ar išsiaiškinu.
14.
Kaip nustatai, kokia žmogaus nuotaika? Ar pastebi nuotaikos pokyčius kituose? Ar dažnai kinta tavo nuotaikos?Nežinau kaip atsakyti į šį klausimą, juk matosi. Aišku, būna ir taip, kad klaidingai matau, pavyzdžiui, žmogus pavargęs, o aš jau galvoju, kas čia nutiko, kodėl jis liūdnas. Mano nuotaikos dažnai kinta, bet šiaip jos priklausomos ir nuo kitų žmonių, greitai galiu subjurti ir atvirkščiai.
15.
Ar gali lengvai inicijuoti konfliktą? Kokios dažniausiai būna jo priežastis? Jei susipykai, ar linkęs pirma(s) taikytis? kodėl?Galiu lengvai. Kartais tiesiog esu irzli, suerzina kokia smulkmena, ne taip pasakė, ne ten padėjo ir pan. Bet jei žmogus nesusierzina dėl to, sąžinė užgraužia ir bandau atsilyginti būdama geranoriškesnė. Jei ne, tada negerai būna, kaip sniego kamuoliukas.
16.
Ką jauti ir Ką darai, jei ką nors įžeidei? Kodėl? Su pavyzdžiu.Atsiprašau ir nuoširdžiai apgailestauju, jei įžeidžiau netyčia. Tačiau mane suerzina, jei aš tikrai nuoširdžiai gailiuosi, o kažkas vis vien prikiša.
17.
Kaip supranti, kas ir kaip į tave žiūri, kokius jausmus tau jaučia? Kaip reaguoji, jei kas nors pasako, kad labai patinki ar labai nepatinki? Kodėl?Kažkaip, kūnu, akimis, kalbomis. Pavyzdžiui, nebendrauja ar bendrauja iš reikalo. Jei nepatinku nelabai ir gilinuosi, nes kas man yra svarbus, tam patinku. O jei kažkas įvyksta negero, nebūtinai žmogus jau turi patikti ar nebepatikti.
18.
Ką tau reiškia taisyklės? Kokios ir kur tavo nuomone reikalingos, o kokios- ne?Taisyklės man yra svarbu tiek, kiek jos man padeda planuoti, atlikti kažkokias užduotis. Labiau taisykles namie vadinu tradicijomis (batus pasidedam į vietą, vakarais išsiplaunam indus ir pan.). Manau, kad taisyklės yra vardan muštro, yra nereikalingos.
19.
Kaip esi linkęs organizuoti savo atostogas? Ar iš anksto suplanuoji kiekvieną atostogų detalę? Ar tik apmeti maždaug, ką reiktų per jas nuveikti, bet pasilieki laisvę vietoj nuspręsti, kada ir kaip? O gal tiesiog važiuoji ir nieko negalvoji, kai būsi vietoje, tada ir nuspręsi?Labiau improvizuoju, nors jei pavyzdžiui, skaičiuoju pinigus ar laiką, tuomet nuo a iki z idealiai suplanuoju. Jei ne, tada planuoju minimaliai.
20.
Apsipirkinėjimas. Ar dažniausiai apsiperki tam tikram laikotarpiui į priekį, ar eini į parduotuvę tada, kai kažko prireikia? Ar mėgsti sudarinėti pirkinių sąrašiukus? Ar turi savo nusistovėjusį vaikščiojimo po supermarketą maršrutą?Perku pagal sąrašus, plius minus ta pačią dieną vieną kart per savaitę, turiu maršrutą parduotuvėje, mėgstu pirkti „į priekį“, kad netrūktų. Nors tikriausiai, jei sąlygos leistų pirkčiau į kairę ir į dešinę, kaip papuolė. Nusistovėjęs grafikas man patinka, nes man apskritai patinka tai, kas numatoma.
21.
Kiek tau būdingas perfekcionizmas? Ar lengvai gali palikti vieną užduotį ir imtis kitos? Ar labiau mėgsti pasiruošimą veiksmui ar patį veiksmą? Kiek tau būdingas atidėliojimas, užuomaršumas?Perfekcionizmą aš suprantu kaip tobulumo siekimą. Šioje vietoje aš ligonė, nes bet kokį darbą dailinu iki negalėjimo ir retai būnu 100 proc. patenkinta, o gal ir niekada. Tai trukdo man siekti tikslų, nes jų noriu siekti 100 proc. tvirta.
Labiau mėgstu pasiruošimą veiksmui, nors veiksmą dievinu kaip kūrinį ir jei yra galimybė (jei esu patenkinta daug maž) dažnai skaitau, ar žiūriu, priklauso apie ką kalbame.
Man būdingas atidėliojimas ir užuomaršumas. Jei nespaustų laikas, aš nuolat kažką, kas sudėtinga atidėliočiau. Be gyvenimas parodė, kad to daryti negaliu, todėl pati pirma padarau viską, kas anksčiau vėliau turės būti padaryta (jei tai svarbu, jei nelabai, padarau labai toli nuo termino). Ir jei neužsirašinėčiau, nebūtų priminimų, lipnių lapelių, turbūt 80 proc. nebūtų padaryta arba pavėluota. Bet dar kartą pabrėžiu, yra labai reikšmingi dalykai, nelabai ir tarpiniai variantai. Jie ir gauna įvairų dėmesį.