Solanža rašė:
Tirpi rašė:
kaip graziai
blyn jeseninai visi tokie faini!
pamenu su vienu jeseninu kai susirasinedavom, tai visas musu susirasinejimas patapdavo vienu dideliu eilerasciu
gaila, kad neissisaugojau
ačiū
Tirpi, o tu pastebėjai, kad su kiekvienu žmogum vis kitokias savo savybes atskleidžiame bendraudami? tame turbūt ir yra visas žavesys. aš kadaise su Žukovu bendraudavau paveikslais- siunti kokią tai foto, kuri atspindi to momento nuotaiką, atgal gauni komentarą ar irgi nuotrauką. Ech, smagu buvo.
turiu draugą robespjerą, tai su juo visada baisiai protinga pasijuntu kai rašau atsakymus
. net negaliu paaiškint, kodėl. matyt, aktyvuoja ką tai manyje.
imu pateikinėti visokius spalvingus palyginimus.
vos ne eilėraščiais esu susirašinėjusi su dostiku.
. na ar gal greičiau lyrinėmis fantazijomis. smagu, skrydis toks
o su kitais dostikais jau kitaip bendravosi. matyt, nuo konkretaus žmogaus priklauso...kaip jis atsiliepia į tavo savęs pateikimą literatūrine, dalykine ar kitokia forma...
Na is mano puses ziurint as ieskau zmoniu su kuriais galeciau pilnai atsiskleist. Saviraiska man yra vienas pagrindiniu gyvenimo tikslu. Is kitos puses, as megdavavau zmonem sakyti, kad as linkusi kiekvienam sutiktam parodyti skirtinga savo puse ir kad del to manes pazinti praktiskai neimanoma. Kiekvienas mano pazistamas mane apibudintu vis kitaip. Tai manau cia beveik tas pats.
Man vienas maloniausiu sutiktu tipu, tai Jeseninai. Visiska bendravimo laisve, tiek daug bendro. Tuo paciu saves Jesenine vadinti negaliu. Man visada kyla toks baltas pavydas, kaip lengvai jie gali bendrauti su aplinkiniais, o as pati palyginus su Jeseninais esu gruboka. Man kartais bendraujant labai norisi ikasti, paprovokuoti, bet nepiktybiskai.. Balzake sito nepernesa ir tie santykiai gana itempti gaunasi.
Pazistu 3 Zukoves su viena visai neblogai galima padiskutuot, kita is vis super aktyviam laiko praleidimui, bet trecioji, tai isterike totali. Turejo hobi kompromituojancius faktus apie mane rinkt, taip as jai patikau. Labai ilga laika as stengiausi but santuri, bet viena karta taip isprovokavo, bezygiuojant kartu namo, kad tokius vejus pakeliau vidury savivaldybes aisktes. Praeiviai visai nebloga spektakli apturejo. Po sito spektalio Zukove manes savaite atsiprasinejo ir nusprende keisti savo hobi.
Pats idomiausias bendravimas buvo su Gorkiu. Irgi bendraudavom dainomis. Tik budavo taip, kad as jam siusdavau dainas bandydama atspeti jo busena. O jis visad stebedavosi, kaip as pataikau. Realybeje jo nuostaba dar labiau isaugdavo. Kol galu gale, po penkiu menesiu bendravimo jis pareiske, kad as jam padejau isklimpti is depresijos. Mane bendravimas su juo irgi labai teigiamai paveike. Gaila, kad mes toli viens nuo kito gyvenam...