Turbūt daug kas esate girdėję apie suaugusiojo, vaiko ir tėvo vaidmenis. Paprastai kiekvienam žmogui kažkuris iš šių vaidmenų yra pagrindinis, tačiau, priklausomai nuo situacijos, jis gali kisti. "Tėvai" paprastai linkę kelti moralinius klausimus ir globoti, "suaugusieji" neitin mėgsta rūpintis kitais, jiems labiau patinka savarankiški žmonės - kaip ir jie. "Vaikai" - žaismingi ir pripažįstantys kieno nors moralinę paramą, taigi gerai dera su "tėvais". Visiems neblogai su to paties psichologinio vaidmens atstovais.
Tačiau kartais galima "sukirsti" įkyrų "tėvą", abstrakčiai moralizuojantį kokia nors visuomenine ar politine etc. tema. Tarkim, jei jis peikia valstybę ir visuomenę, kad jos niekam tikusios palyginti su kitomis, tuomet reikėtų pereiti į konstruktyvaus "suaugusiojo" vaidmenį ir, išlaikant ramumą, paklausti: "Man visa tai labai įdomu, tačiau gal galėtumėte nurodyti konkrečių šaltinių, kurie tokius jūsų faktus pagrįstų ir iš kurių jūs sėmėtės savo faktų? Be to, būtų labai malonu, jei pasakytumėte, kur galėčiau rasti jūsų argumentus pagrindžiančių statistikos duomenų. Skaičiai - svarbu!".
Atsikalbinėjimus reikėtų taip pat labai ramiai bandyti atremti prašymais pagrįsti savo argumentus viešai publikuojamais ir galimais pasitikslinti teigiančiojo nuomonę duomenimis.
Tuomet "tėvas" labai suirzta... Na, žmonių pykdyti nemėgstu, tačiau būna tokių, kurie nuolatos kartoja kokią nors negatyvią, kartais - diskriminuojančią temą. Sykį pavyko nugesinti tokį pašnekovą šiuo būdu