Solanža rašė:
Vaidai, o kaip tau tokia motyvacija, kaip noras būti pripažintam, įvertintam- veikia?
Vat pagalvoju, jeseninai kaip intravertai, tikrai nėra linkę veržtis į lyderius, ir atsakomybės kratosi stipriai, bet man tai labai veikia mano minėtas motyvatorius, skatina daryti karjerą.
O Robespjerams kas esminis variklis, skatinantis siekti kažko daugiau?
Nežinau, kiek čia su Socionika, bet aš paskutiniu metu supratau, kad tingiu... Tiek mokykloj, tingėjau, tiek darbe pritingiu. Arba tam tikros motyvacijos trūksta. Arba "užmiegu" per dažnai.
Gal neįvertinu socialinio žaidimo, lyderystės, man tai nėra savaime lengva.
Kartais pamatau, kad užmiegu, kai darbe susiklosto tariamai "geri santykiai". Manau, kad apie mane "gerai galvoja" ir tiek.
Kai pabundu, galvoju blin, man gi reikia apžaisti, būti geresniam darbe. Praeitam darbe, apie kurį truputį rašiau, ir pergyvenau, kai ne tapau vyr. analitiku. Man vienas direktorius girtas būdamas tiesiai sakė, kad reikia labiau "būti matomam", ryškiau save parodyti. Kad norėjo padaryti mane vyr. bet , kaip supratau, nebesiruošia padaryti. Žodžiu, noras būti pripažintam buvo nepakankamai įsisąmonintas...
Tikiuosi, šiam darbe , seksis geriau.
Kol kas, tik tiek galėjau atsakyti į Solanžos klausimą.