Ar tai čia visiems prie alaus reikia ką aprašyti? Garai, atsiminiau kaip aš mokiausi, tik už klaidas neatsakau, nes nieko taip ir nebaigiau. Taigi: Kerštas būdelėje
Jokių mokslų aš nesiekiau, todėl ir nepasiekiau, nebuvau nei šventas, nei ramus – knietėjo kuo daugiau išdaigų iškrėsti... Miestelyje prie Nemuno buvo didelis mokyklos sodas. Tame sode, atsirėmęs į kalną, kėpsojo lauko tualetas, mažytis, lentinis – lengvai virsdavo pastūmus. Grįždamos po pamokų namo tuo „taškeliu“ naudodavosi mokytojos.
Susikūriau keršto planą, pasislėpiau ir ėmiau laukti. Mano auka ėjo iš pamokų paskutinė ir nieko neįtardama, kaip visada, užsuko į būdelę. Vos užsikabino duris, prisėlinęs kojomis įsispyriau į kalną, o rankomis įsirėmiau į tualetą... Darbą atlikau akimirksniu ir lengvai. Būdelė griuvo ant žemės prispausdama duris, o viduje pasigirdo baisus klyksmas. Išsigandau, bet pakelti būdelę buvo ne mano jėgoms. Nusprendžiau nešti muilą, kol niekas nepamatė.
Pavakare jau visas miestelis kalbėjo, jog kažkokie žaliūkai užpuolė namo einančią mokytoją , o jai įbėgus į tualetą, apvertė jį ir paliko likimo valiai. Milicija ilgai ieškojo nusikaltėlių, klausinėjo ir vaikų, bet mes nieko nematėm.
Jaučiausi bjauriai, bet širdyje kirbėjo, kad atsilyginau savanaudei. Mes, vaikai iš atokesnių kaimų, gyvenome internate, įsikūrusiame antrame mokyklos pastato aukšte. Miegui turėjom lovas, bet maistą tekdavo atsinešti iš namų. Tris dienas jo užtekdavo, o ketvirtą tik duonutė likdavo, todėl penktadienį, pamokų pabaigos nelaukęs, lėkdavau namo prisivalgyti. Šita mokytoja viską puikiai žinojo, mat buvo internato auklėtoja. Pasišovė mokyti mane papildomai, savo namuose, ketvirtadieniais, kad neva nuo mokslų neatsilikčiau. O iš tikrųjų liepdavo jos vaiką prižiūrėti. Mokė matematikos, bet ką galėjau atsiminti, jei ji pasakodavo teoremas, o aš alkanu pilvu jos vaiką supdavau. Niekad nepasiūlė ko nors užkąsti – prieš pat vakarienę lauk išvarydavo. Iki šiol nesigailiu, kad atkeršijau. Nes ji mane išmokė neapykantos.
Tai va, o dabar ir aš alučio išpusiu bakaliuką...
|