Globas rašė:
Jeigu neužtenka vienu tyrimu, tai prašom susirasti daugiau analogišku tyrimu rezultatu.
tiesiog nepakanka vienerių rinkimų tyrimų ir tiek. neatmestina galimybė (ir gana didelė), kad yra tyrimų, kurie dėl kitų rinkimų gali liūdyti ir kitokias tendencijas. kad būtų galima išrsyškinti statistinius dėsningumus, kurie nepriklausytų nuo atsitiktinių faktorių, platesnės tyrimo apimtys tiesiog būtinos. jei to nėra, tai tik tuščios šnekos.
o dėl pirminės demokratizacijos fazės užsiminiau neveltui. tai būtent tas atsitiktinis (arba kontingentinis) faktorius, kuris gali turėti lemiamos įtakos tokiems apklausų rezultatams. galimas dalykas, kad žmonės tąkart balsavo pirmiausia strateginiais sumetimais (pvz., dėl nepriklausomybės). kitaip tariant, paprastai tokiu metu būna labai ryškus ideologinis susipriešinimas, ir jis užgožia kitus, kur kas žemiškesnius kriterijus (kaip antai - kandidatų grožis). Lietuvos atveju (1990-1992), sakyčiau tas itin ryšku, čia aiškiai dominavo (eks)komunistų-antikomunistų takoskyra. Tuo tarpu šiandien, sąlyginai vadintinos brandesnės demokratijos sąlygomis, ideologinė poliarizacija gali vaidinti (ir tikriausiai taip ir yra) kur kas mažesnį vaidmenį, ir rinkėjai pradeda vadovautis jau kitais motyvais (įskaitant ir emocinius-estetinius).
tai tiek hipotetinių pasvarstymų. bet kokiu atveju, kaip ir pradžioje minėjau, reikalingi platesni tyrimai. vertinant dabarties tendencijas, argumentai, besiremiantys 1992 m. situacija, praktiškai yra beverčiai, jei nėra palyginamojo šių laikų įvertinimo.
p.s. bet kokiu atveju būtų netikslu teigt, kad šiuolaikinėje (brandžioje) demokratijoje įvairūs emociniai-estetiniai motvyai nevaidina didesnio vaidmens. yra prirašytas kalnas knygų apie Vakarų demorkatinės politikos deideologizaciją (iš vienos pusės) ir (iš kitos pusės) apie kuo įmantriausias politinės komunikacijos technologijas siekiant paveikti rinkėjus per emocijas (įskaitant ir apeliaciją į kandidatų grožį). Jei pastarieji dalykai nebūtų reikšmingi, sunku paaiškinti, kodėl apskritai politinių viešųjų ryšių (įvaizdžio) kompanijos ir kampanijos yra tokios svarbios (net ir - o gal - ypač tokiose "brandžiose" demorkatijose kaip JAV ir kt.). neretai galioja būtent tokia maksima - jei kandidatas negražus, ar nemoka įtaigiai kalbėti (yra nuobodyla), jis pasmerktas, nesvarbu, kad ir koks protingas ir kilnus jis būtų.