Idomios mintys
Ir paminesiu dar viena esmini poziuri - jeigu N pilietis labai protingas ir kulturingas - tai dar ne rodiklis, jog jis negali elgtis kvailai (o gal biesas sugundo). Ir atvirkšciai... Paprastai vertiname ar reaguojame i poelgi (nors prognozuojame pagal tendencijas). Mes galime skatinti tendencijas, kurioms pritariame.
vietinis raš?:
tam tikri pavyzdziai:
- jei as laikau zmogu Jona "durniumi". Mano galimi sprendimai tokiu atveju yra tokie: a...b...c...d...
e) atsakomybe uz santykiu eiga turiu prisiimti sau - nes nepasitikiu jo elgesiu (elgsiuosi kaip su vaiku, neerzinsiu ir neprovokuosiu). O jei manysiu, kad tycia apsimetineja - pasiusiu... toli.
O va kitais atvejais - kodel vienašališkai sprendi pats. Juk skirtingi isitikinimai yra lygiaverciai - kartu turite ieškoti kompromiso (kitas žmogus lygiai taip pat turi teisee teisti ar stengtis perdirbti tave).
Na tik del korumpuoto šefo... remciausi istatymais - tegu jis konfliktuoja su jais, o ne su manim. Nesutikciau jam talkininkauti.
vietinis raš?:
bet kokiu atveju eidamas i konfrontacija paprastai rizikuoji sulaukti ne pagarba, o tam tikra nemalone. ka renkiesi, priklauso nuo situacijos, tavo isitikinimu ir interesu palaikyti ar ne su tuo zmogumi rysi, taip pat ivertinimo, ar tas zmogus pasiruoses priimti tavo kietesnius argumentus.
Momentiškai taip. Taciau, jei tvirtai laikaisi savo principu - ilgainiui prades gerbti. Taciau kas Tau svarbiau - visu pagarba, ar pagarba tu, kuriuos laikai autoritetais, pats gerbi ir vertini. Jei stengsiesi visiems itikti - pagarbos nesulauksi ne is vienu. Vieni ims izuliai naudotis Tavim, o ne gerbti; kiti gi nepasitikes ir vengs (apie pagarba net kalbos negali buti).
Laikytis isitikinimu - gana sunkus kelias. Neišvengiamai susidursi su meginimais papirkti arba palaužti (manipuliacijos pataikavimu arba jegos spaudimu). Ir tiktai atlaikes juos gali tiketis pagarbos. O atlaikyti reikes nuolat (cia kaip sporte - neatsipalaiduosi).
vietinis raš?:
kadangi etikai (ir ypac intuityvai) apskritai turi bazini interesa pazinti zmogu ir suprasti jo elgesi, galbut butu labiau linke eiti i kompromisus nebandant prikisamai apnuoginti paciu savo grynuju isitikinimu, o logikai lengviau galetu pasiryzti konfrontacijai/atviresniam dialogui su konkreciu asmeniu (ypac jei jo elgesys ar statusas priestarauja tam tikroms ideologinems normoms ar kitiems labiau asmeniniams motyvams), bet tai bet kokiu atveju yra prielaidos, kurios realybeje toli grazu nebutinai pasitvirtina.
Logikai turbut lygiai taip pat manosi einaa i kompromisus. Tik jie "eidami" ieško kuo tiesesnes abu tenkinancios krypties, mažiau vingiuoja-laviruoja. Logikams savotiškai baisus tas laviravimas - per ji jie praranda krypties orientacija.
Mano poziuriu, etikai tarsi sako: "aš va taip pasitrauksiu - tau patogu?, O dabar va Tu atsitrauk, praleisk mane". Logikui labiau rupi: "ar einame kartu, ar kiekvienas sau. Jei kartu - tai kur?" Logikams neimanoma susitarti del bendros krypties, nežinant KUR norima nueiti (atvirumas neišvengiamas). Etikams, gal svarbiau - KAIP, ar maloni kelione.