ilgai laukta, labai umi ir jautri tema pateikiama Jusu demesiui!
cia paimta is pokalbiu skyrelio:
gruodžio 04
[18:42] Narys: ka norejau pasakyti... as nelaikau issilavinimo tokiu svarbiu dalyku, tai tik ziniu bagazas, kuri bando sukrest mokykloj i galva. be to toks paprastas dalykas: as nepamenu to ka mokiausi. ilgai sedejau prie sito posto, bet nieko daug neparasiau.
[18:51] Liepa: Saky?iau, mokykloj žini? ? galv? neprikre?iama kaip "koš?s"... Tai ne visai "bagažas".
Man panašiau ? sodinamus "daigelius", kuriuos PATS paskui augini, puosel?ji ir jie žydi, duoda vaisius, v?l patys toliau prisis?ja....
[19:18] Narys: Hi five Liepa!
Mano labai ne koks nusiteikimas mokyklos atzvilgiu, as buvau priverstas ten eiti, buvau priverstas sedeti, kartais budavo idomu ir linskma, daznai ne, ten buvo linskma susikloscium palankiom aplinkybems, ir kazkaip ne mokytoju deka, nors aisku ir uz mokyklos linksma buna susikloscius aplinkybems :D
vaizdingas tavo pasakymas, bet man jis netinka. man tai prievarta. mokykloj nemoke to kas dabar butu idomu, univere abejoju ar mokytu, per retas paskaitas taip, per kitas ne
[20:09] cibulis: o aš mokykl? prisimenu tik iš gerosios pus?s. Gal tod?l, kad palyginus su laikme?iu, pas mus buvo gana demokratiška aplinka( 1968 metai). Ir m?s? klas? buvo tikrai šauni. Vien tas faktas, kad "Prahos pavasario" metu mes ten k?l?m tokius kipešus, ir niekas d?l to rimtai nenukent?jo- daug k? pasako. O gal d?l to dabar taip atrodo, prab?gus vos ne 40 met? nuo t? laik?- tiesiog nežinau. Bet pats faktas, kad daugiau niekada neteko tokiam draugiškam knibžd?lyne gyvent.
gruodžio 05
[11:47] Cassandra: M?s? vartotojiška visuomen? linksta link to, kad mokykla turi b?ti paslaug? tiek?jas, o mokinys - vartotojas. T.y. mokykla turi visais b?dais verstis per galv? ir stotis ant blakstien?, kad tik mokin? sudominti. Iš ties? tai yra iškreiptas vaizdas. Mokykla - ne cirkas ir ne supermarketas, bet kokiomis priemon?mis siekiantis prisivilioti klient?. Mokinys pats ir tik pats turi suvokti, ar jam reikalingas mokslas ir kiek jis jam reikalingas. Ne visi gali b?ti profesoriais. Ne visi gali b?ti muzikantais ir dailininkais. ne visi gali b?ti verslininkais. Visuomen?je reikalingi ir padav?jai, ir vairuotojai, ir šlav?jai, ir duobkasiai. Jei žmogus pats nenori tam tikro lygio išsilavinimo, jei jis neturi gabum? mokslui, bet turi gabum? amatui, jei jam sekasi geriau dirbti rankomis nei galvoti galva, tai kuriems galams kamuotis jam ir kamuotis mokyklai, siekiant visais ?manomais ir ne?manomais b?dais j? sudominti? Lietuvoje kas antras - diplomuotas, ta?iau iš ties? ?sigilinus, ko vertas kiekvienas diplomas? Norvegijoje b?ti inžinieriumi reiškia pagarb?, kad tu esi tikras išsilavin?s savo srities specialistas. O k? reiškia b?ti inžinieriumi Lietuvoje? Kol kas po vis? švietimo reform? (kurios dar nesibaig?) Lietuvoje einama ne tuo keliu, akademin? pasaul? bandant paversti biznio pasauliu. Švietimas, ypa? pradin?s, vidurin?s pakopos mokyklos ir gimnazijos, n?ra ir niekada nebus ta sritis, kuri duoda materialin? peln?. Taip yra visame pasaulyje. Tod?l naivu šioje terp?je formuoti vartotojiškus santykius.
[14:22] Narys: "kad tik mokin? sudominti" - kazkaip nesiseke jiems su manim siuo klausimu.
turi gabumu, neturi gabumu... o kur klausimas kas jam idomu? reikia atkalt tai kas yra programoj arba mokytoju mintyse. per pamokas turbut idomiausia dalis kad gali pakalbet su aplinkiniais.
reikia mokytis tam, kad istotum, gautum darba, igytum statusa. kur ten pazinimo džiaugsmas.
[15:46] m2: Nary, dometis turi pats mokinys :) mokytojas neprivalo jam shaukshteliu i burna zhiniu sudeti. Jeigu mokinys ateina i mokykla su nuostata "o dabar stenkites mane sudominti", tai nieko nebus....
[16:08] Liepa: O ar mokykloj jau tiksliai žinai - ko Tau reik?s, ko nereik?s gyvenime?
Mokykla lavina. Tod?l ir vadinasi "bendrojo lavinimo mokykla". Manau, jog reikia bent jau minimal? supratim? tur?ti apie visas sritis.
Mane mokykloje buvo, pvz., pagav?s azartas spr?sti uždavinius. Kai kurie mokiniai gaudavom papildomai - šalia nam? darb?. Varžydavom?s, kam pavyks išspr?sti, nes uždaviniai buvo sunk?s. Apie nusirašin?jim? negal?jo b?ti jokios kalbos - didžiul? negarb? - turi pats išspr?sti!
M?gdavau ir kamuol? pasivaikyti po pamok? (kvadratas, "bulv?", tinklinis, futbolas). Pamokas ruošdavau prad?jus temti. Labiausiai nem?gau užduo?i? "išmokti pasakoti" - vadov?l? paskaitydavau tik mokykloje prieš pamok?. Tiesa, atmintis buvo labai gera. Svarbiausia - suprasti ir pagauti esm?. O tada gali pasakoti savo mintis. Kalik? tikrai nebuvau.
K? noriu pasakyti? - mokinys PATS turi dom?tis. Tada ir mokytojai jam pad?s. Ir jau mokykloje reikia pa?iam išmokti derinti mokslus su pramogomis. Mane siutina ir dabar, kai mokiniai (tokioje jaunyst?je!!!) - yra pasyv?s. Kai tiktai "gaudo malonumus", nori aptarnavimo kaip VIP vartotojai (beje, savo teises žino puikiai - ko nepasakysi apie pareigas)...
[16:27] Nadia: O aš negaliu dom?tis iš karto viskuo. Man budavo taip - susidomiu istorija - perskaitau vis? vadov?l?, išmokstu visas datas. Susidomiu chemija - vadov?lis analogiškai, sprendžiu visas užduotis. Ir t.t. Bet mokytis pagal program?, kasdien daryti visas pamokas - man buvo košmaras. Ir nedariau. Man iš esm?s nereik?jo mokyklos. Aš gal?jau paimti vadov?l? ir visk? išmokti per savait? ar mažiau. Man tai buvo tik laiko gaišimas ir nerv? gadinimas.
[16:34] Liepa: ?ia skirtingas poži?ris... Man nebuvo tikslo "išmokti". Nesimokydavau nei dat?, nei gramatikos taisykli?. Man buvo svarbu turb?t tur?ti supratim?, pagauti esm? (detal?s yra nereikšminga smulkmena).
Keistai skamb?davo "išmokti pamok?". Aš to nedarydavau. Tiesiog kai prireikdavo - b?davau pasiruošusi pritaikyti tai k? žinau (o ne tai, ko išmokau). Paskui žinojim? jau semiesi iš sav?s - improvizuoji.
P.S. ?tariu, kad toks "stilius" b?dingas intuityviems logikams... Kiekvienam SAVAS pažinimo kelias – turb?t.
[16:50-51] Solanža: Liepa: gal b?dinga tai, k? sakai.
Nors... nžn.
gal ?ia apskritai nelabai reikia prie tipo rišti tas mokymosi metodikas.
[16:54] Liepa: RIŠTI - tikrai nereikia. Metodikos turi b?ti išbandytos kuo ?vairiausios.
Tik po kurio laiko pamatai, kad gaunasi "kaip visada"...
[16:58] Solanža: Aš mokykloj mokiausi tod?l, kad reikia, ir tai buvo nekvescionuojama. Reikia, ir viskas. O kad jau atsirandi pamokose, tai ieškai ir kažkokio ?domumo jose, stengiesi klausytis, kiek tai ?manoma. Viskas priklausydavo nuo mokytojo. Jeigu ?domiai moko, jeigu matai, kad jis su užsidegimu, su meile tam darbui ateina, tai ir norisi parodyti jam pagarb?- pasiklausyti.
Labai daug ?strigo mokytoj? pasakojim?, papasakot? "tarp kitko", per poilsio pertrauk?les tarp medžiagos d?stymo. Ypa? b?davo ?domu, kai žmogus kažk? iš savo gyvenimo pasakodavo- kaip jam nepasisek? ar pasisek? kok? egzamin? išlaikyt, ar pan. Na, tai b?davo pamokomi tokie pavyzdžiai. Nors po šiai dienai nesuprantu, kod?l m?s? keistuolis matematikas (susodin?s mane, aukš?iausi? klas?s mergin? su žemiausiu klasioku ? pirm? suol? :))), pasakojo mums apie ežiuk?, kur? augino pas save bute po vonia. Bet visi klaus?m?s.
Kai reikdavo mokytis, b?tent mokydavausi, "nes užduota". Gerai, jeigu tema b?davo ?domi, o jei ne- kažk? per prievart? padarydavau bile padaryti, ir tiek.
Tik keli? dalyk? nem?gau absoliu?iai: braižybos, dail?s, geometrijos ir literat?ros (ypa? rašini? - k?rini? analizi?).
Jeigu pamoka ne?domi b?davo, bet REIK?DAVO j? išklausyti, tai piešdavau per pamokas s?siuvinio gale, siuntin?davau raštelius draug?ms arba plep?davau su jom, arba rašydavau eil?raš?ius.
[17:02] Solanža: nors pamaniau, dail?s tai tik kartais nem?gau. nelygu mokytoja. mums jas keliskart keit?. pamenu,viena nusived? ? kari? kapines, reik?jo piešti kario skulpt?r?. visai patiko Buvo šilta diena, saul?ta, grynas oras... g?ris tiesiog
o kapin?s nuo seno man ?domi tyrin?jimui vieta. Ko gero, iš man?s b?t? gavusis archeolog?, jei b??iau dr?sus ? šit? krypt? pasinešti. Bet tai kad domino gausyb? visai kit? dalyk?. Visi kiti geriau už mane "žinodavo", ko man reikia. "iš tav?s išeit? gera zoolog?". etc.... :)
[18:12] liutauras: o aš mokykloje nesimokydavau
sunkiausia b?davo daryti nam? darbus. piktybiškai juos pamiršdavau padaryti. ir ty?ia, ir nety?ia. tod?l man pirmosiose klas?se rašydavo daug djet? arba kuolus. pamenu, kad iš angl? tokius pažymius esu gaves daugiausiai tris per savait?. tai buvo rekordas. kai pamiršdavau, kad nepadariau nam? darb?, sl?pdavau s?siuvinius ? klas?s radiatorius, o mokytojai paaiškindavau, kad... neatnešiau. jei užmiršdavau pasl?pti, dakydavau, kad padariau, net jei nujausdavau, kad lieps parodyti, o ten... tuš?ia. ir bet kokiu atveju, mane laik? "gudriu tinginiu", t.y. protingu, bet apsileidusiu mokiniu. reikalai pasitais? tik tuomet, kai per?jau ? kit? mokykl? b?damas aštuntoje klas?je. kažkaip tuomet kuo toliau tuo labiau nereikalaudavo "rodyti nam? darbus", tad mokymosi procesas žymiai palengv?jo. Be to, klas?je buvome išvyst? su vienu heku ir donu "linksm?j? ir išrading?j? klub?" (kaip aukl?toja gork? buvo mus pavadinusi). svarbiausia šitokio triumvirato užduotis b?davo nukreipti pamoka plepal? tema arba per visokius "diplomatinius" bajerius ?tikinti mokytojus, kasd m?s? klas? paleist?. pirmiausia paprašydavom, kad paleist? pvz., iš ketvirtos pamokos, o tada prašydavom mokytoj? , kad paleist? iš penktos ir šeštos, nes mums per ketvirt? - "langas". kartais prašydavom klasiok?, kad ant g?li? sumest?, ar šiaip ko, nes paprastai b?tume atsibod? visiems tiems mokytojams su savo tais prašymais, o taip ?sigydavom j? palankum? ir tam tikr? pasitik?jim?. suprantama, ir šiaip klas? buvo gera, gabi, tad joki? problem? bendraujant su mokytojais neb?davo. na, o žinoma, kai "pasileisdavome" save, tai eidavom ? "Rotuš?l?" gerti karšto vyno ar šiaip ko dar. smag?s tai buvo laikai.
[18:51] m2: ...o mane mokykloje labiausiai uzhknisdavo tai, kad kiekvienhas mokytojas manesi geriausiai zhinas, ko man reikia :) Chia jau vyresnese klasese - fizikas aishkino, kad:"pamatysi,vistiek i fizika stosi", lietuviu kalbos mokytoja mane, kad man reiketu rezhisura bandyti (chia ash taip tarp kitko vienam rashinyje ish serijos "kuo nori buti", uzhsiminiau, o ji labai rimtai prieme, ir mane tam ruoshe :)), angliste siule kalbas rimtai mokytis. O ash i muzika pabegau, i antra kursa tiesiai :) Tik chemojos nemegau. Del to, kad mokytoja nuobodi ir nemaloni buvo. Destydama tik vadovelio medziaga paskaitydavo, ir viskas. O namu darbai buvo daromi per pertraukas, arba per muzikos pamoka.
[21:29] Narys: tai Liepa, ar vaikai yra kalti del to kad jie yra pasyvus?
[21:52-53] Liepa: O tai nori pasakyti, kad kaltas persotintas visokia gatava informacija gyvenimas?
(na taip, anks?iau interneto nebuvo - visk? tur?davai susieiškoti ir susižinoti pats)
Bet niekas nedraudžia dom?tis, kažk? pa?iam konstruoti, užsiimti kokiu nors hobi....
[22:03] Narys: m2, o kodel nieko nebus, mokytoju darbas yra vaikus mokyti, versti juos tobulesnemis darbo masinomis, tam ir sistema uzkurta.
mokytojai turi zadinti mokiniu nora dometis, ne del paties domejimosi, o del to kad vaikams butu malonu, kad vaikai butu laimingi. ateina pikta mokytoja kurios bijai, isdalina vadovelius, privalai pasiskaityti tokias tokias temas, ateis pazadetoji testo valanda ir tada bus jums mazi pizdukai, kad as cia einu i ta mokykla.
is vis turetu but sveikas vaiko noras dometis, jis neturetu buti pazabotas dar vaikystej, tada mokslo sistema but kitokia, daugiau individualaus darbo su vaiku, dar kazka.
liepa as manau kad gyvenimas kaltas
[22:26] Cassandra: Nary, mokytoj? darbas n?ra "versti juos tobulesnemis darbo masinomis", mokytoj? darbas - ugdyti m?stan?i? ir k?rybišk? (pla?i?ja t? žodži? prasme) asmenyb?.
"mokytojai turi zadinti mokiniu nora dometis, ne del paties domejimosi, o del to kad vaikams butu malonu,"
Kas yra malonu? Onutei - skaityti, Birutei - rašyti, o Petriukui - zbitkas daryti, populiariai tariant. Mokykla - tai ne restoranas, ne boulingas, ne alubaris ar kažkokia kitokia vieta, teikianti vienok? ar kitok? malonum?. Mokykla - vieta, skirta mokytis. O žinios niekada n?ra ?gyjamos lengvai, be darbo ir pastang?. D?l to, kad kažk? sužinotum ir išmoktum, tenka paprakaituoti. "Lengvos" žinios yra vienadien?s.
"ateina pikta mokytoja kurios bijai, isdalina vadovelius, privalai pasiskaityti tokias tokias temas, ateis pazadetoji testo valanda"
Jei ateit? labai maloni ir miela mokytoja ir švelniu balseliu paprašyt?: "gal gal?tum?t išmokti...jei jums ?domu...gal kontrolin? rašysim...', kaip manai, kiek toki? s?moning? atsirast?, kurie išmokt??
"daugiau individualaus darbo su vaiku"
Esant dabartinei sistemai, kai klas?je gali s?d?ti 32 mokiniai, iš kuri? yra 2 "adaptuoti", 3 "modifikuoti", 1 integruotas, 5 hiperaktyv?s, 4 gab?s, 5 darbšt?s, 2 drov?s, tyl?s ir užsidar?, lik? - ?telpantys ? 'bendrus r?mus", kai pamoka turi 45 min, per kurias reikia sužym?ti nedalyvaujan?ius pamokoje, užpildyti žurnal?, išaiškinti nauj? tem?, patikrinti nam? darbus, duoti užduot?, kuri bus atliekama pamokoje, patikrinti, kaip su užduotimi yra tvarkomasi, aptarti bendras užduoties atlikimo problemas...taigi, kiek laiko lieka individualiam darbui su kiekvienu iš t? 32, turint omenyje, kad adaptuotiems, modifikuotiems, integruotiems, hiperaktyviems, gabiems iš esm?s reikia skirti individualias užduotis?
[23:10] Narys: na reikejo suprast kad del masinu as juokavau baisiai.
boulinga zaidziant ir kitais malonumais uzsiimant irgi reikia paprakaituot, so?
neturiu minty kad uzduotis pateikinet turetu porno zvaigzdes, nors tai nebutu taip blogai kur nors kazkaip, bet tai kad mokytoja yra ziezala super mega didelis minusas, galima normaliai viska pateikti.
paskutine pastraipa: ne apie tai kalbejau. dar tikrai gerai nezinau kaip ka pasakyt, yra tiktai tokie kabliukai, "kazkas tvyro ore", uz ko galima kabintis, as tikrai noreciau daugiau paskaitinet mane dominanciu knygu tik kad jos neisverstos i lietuviu kalba.
padarysiu gilesni tyrima tokiom temom, dabar tikrai yra nemazas susidomejimas manyje :))
[23:25] liutauras: o šiaip tai išties m?s? švietimo sistema yra nekokia, ir dar keista, kaip ja žmon?s taip pasitiki. prasta, ir viskas. jeigu tokia liks, kokia yra dabar, ne kas tos m?s? lietuv?l?s laukia...
|