Solanža: Gal aš ir konservatyvus, tačiau nei šiaušiuos, nei sakau, kad neįdomu. Neįdomioj temoj ir nedalyvaučiau
Kartais man šiektiek nesuprantamas etinių paviršutiniškumas ir lengvabūdiškumas santykiuose. Etiniai - į santykį (draugystę, artimo meilę, etc.) žiūri kaip į žaidimą, kažkokį žaisliuką, kurį galima junginėti ir vartalioti kaip patika. Arba kaip į eilinį, darbinį dalyką - "A, jo, tu gi mano artimasis. Tai šitą, aš tave myliu gi, jei ką". Kažkodėl etiniai neretai santykį, kaip po žmogiškąjį ryšį, gali junginėt it telefoninį kabelį senais laikais. Reikia sujungti A su B - bus, kabelį iš vieno lizdo į kitą te - veikia, ir visai nesvarbu, kad tai ryšys tarp dviejų sielų. Lyg tai būtų eilinis kasdienis dalykas, it emocijos gaminamos konvejeriu su užrašu kitoje pusėje - "Made in China". Visai niekinga, kai dar ir veidmainiaujama. Eina etinis sensorikas ir dar iš tolo išmetęs plasmasinį čyzą klykia: "Tai labas! Tai kaip tau sekasi?!?" - ir žiūri išsišiepęs. "Puikiai!" - atšaunu žiūrėdamas į akis. Anas akimirkai sutrinka (tikėdamasis "ai, šiaip sau" ar kažko panašaus į "blogai"), mažumėlę pasimetęs, vėl nustaiso dievo avinėlio snukutį ir grąžydamas rankas bei sumykęs "Tai labai džiaugiuosi! Tai iki pasymatymo!!!", atbulomis, kaip prieš sultoną, nusliūkina tolyn. O iš trečių kanalų, tiksliai žinodamas, kaip šis gražuolis linkęs apkalbinėti tiek mane tiek kitus, pagalvoji - "Apgailėtinas mazgis". Tfu, aš ant tokios etikos ir "nuoširdumo"! 100x geriau garbingas priešas, nei veidmainis "draugas".
Žinoma, aš jokiais būdais nesakau, kad visi etiniai yra tokie ir net nesakau, kad didžioji dalis tokių. O pateiktas gyvenimiškas pavyzdis, tebuvo labai radikalus atvejis. Esu užtikrintas ir jau ne kartą teigiau, kad didžiąja dalimi tai priklauso nuo konkrečios asmenybės ir jokiais būdais ne nuo tipo (nėra nei blogų, nei gerų tipų!).
Galbūt man asmeniškai ar mano tipui yra kiek nepriimtinas
pasaulio suvokimas, nors tarkime žinau Dreizerių, kurie nors ir aukštų moralinių principų, tačiau tie principai tikrai gili?s ir jie su jais skaitosi. Na, galbūt dėl to, kad jie tai išreiškia
- darbais, o ne žodžiais.
Matomai, pernelyg išsiplėčiau šiuo postu. Stebėdamas tipus, tiesiog pastebėjau etinių polinkį (ir tikrai ne daugiau) į tokį vertinimą. Tuo tarpu loginiai, nepaisant to, kad dažnai yra aštresni ir lengviau konfliktuoja - santykį vertina giliau. Tai dalykas, kuris jiems turi šiokį tokį mistinį atspalvį, kas reiškia, kad tai vertintina, gerbtina ir tausotina. Santykis - tai ne kasdieninis/buitinis dalykas, tai tam tikra dvasinė vertybė, kuri be reikalo nečiupinama, o čiupinama tik švariomis rankomis. Ir loginis gali būti žiaurus, negailestingas ir visoks koks, bet dažnai turi polinkį būti garbingu.
Šiaip ar taip - tai riba tarp individualių asmenybės ir psichologinių tipo savybių. Tenorėjau akcentuoti ar atkreipti dėmesį į šiuos faktorius, gavosi truputį išplėstai... na tiektos, kaip jau minėjau - komentarų nereikia