Ištrauka iš Veros Novikovos straipsnio "Informacijos apdorojimo proceso algoritmas: IMTipas ir asmenybė"
http://socioinfo.ru/index.php?option=co ... view&id=51 (kas skaito ar dalyvauja rusiškame socionikos forume "Ideal" turėtų puikiai ją pažinoti).
........ Informacija iš supančio pasaulio-----------------------------------------------------------------
........................↓.........1. Suvokimo organų sužadinimas
........................↓.........2. Informacijos srauto skilimas į aspektus
........................↓...|
→..3. Informacijos apdorojimas pagal aspektus
.................|
...|
........atsižvelgiant į Modelio A funkcijas
.........................|
I..|
....................↓....................................................|
AM.|
→..4. Įeinančio srauto informacinio žemėlapio sudarymas
.....|
ST.|
....................↓....................................................|
Mi..|
.....5. Informacinio žemėlapio įvertinimas atsižvelgiant
....←|
Ep.|
........į asmenines nuostatas
.......................................|
Na.|
....................↓....................................................|
Ys.|
.....6. Motyvacijos ir lokalių tikslų formavimas
................←|
B...|
....................↓...................................................|
Ė...|
→..7. Sprendimo formavimas ir priėmimas
....................←|
....↓...................↓................................................↓------------------------------------------------------------------
............ Veikimas pagal sprendimusBūtina pabrėžti, kad 1 ir 2 etapai nepriklauso nuo IMTipo, 3 ir 4 etapai visiškai sąlygojami IMTipo, o, pradedant nuo 5 etapo, su informacijos apdorojimo procesu pradeda persidengti asmeniniai faktoriai, kurie daro gana reikšmingą įtaką sprendimų priėmimui ir šių sprendimų realizavimui veiksmais, t.y. žmogaus elgesiui.
II. Truputį apie asmeninius dalykus.
Šiame straipsnyje nekeliamas tikslas asmeninius faktorius išnagrinėti detaliai. Tačiau apibrėžti, ką mes vadiname asmeniniais faktoriais, būtina.
Asmeniniai įsitikinimai, nuostatos, pažiūros ir principai formuojasi ir yra įtakojami artimajame ir tolimajame sociume, kuriame žmogus auklėjamas. Gyvenimui bėgnt vertybių sistema patiria pokyčių. Žmogus sukaupia gyvenimo patirties, peržiūri savo požiūrius. Šie pokyčiai atsispinti žmogaus elgesyje. Jis taip pat keičiasi laikui bėgant.
Asmeninius faktorius galima susisteminti tokiu būdu.
1. Individualiai-asmeniniai:
- savivertės lygmuo (puikybė/nusižeminimas);
- asmeninis brandumas (aktualizacja/infantilumas);
- savęs suvokimo adekvatumas;
- išsilavinimo-kultūrinis lygmuo.
2. Lokaliai-socialiniai:
- šeimos paradigma (šeimos scenarijai, šeimos vertybės).
3. Globaliai-socialiniai:
- kultūrinė-profesinė egzistavimo terpė;
- socialinis lygmuo;
- regioninė-teritorinė paradigma.
III. Kai kurios išvados iš informacijos apdorojimo algoritmo.
1. Gana dažnai tenka girdėti pretenzijas dėl egzistuojančių IMTipų aprašymų tikslumo. Informacijos apdorojimo algoritmas parodo, kodėl šie aprašymai negali būti universalūs ir atitikti kiekvienam IMTipo atstovui kiekvieno kablelio tikslumu. Egzistuojantys IMTipų aprašymai - tai, greičiau, daugiau-mažiau subendravardiklinti konkrečių žmonių elgesio aprašymai, aprašymai autoriaus priskiriami konkrečiam IMTipui. O žmogaus elgesį šalia IMTipo formuoja ir asmeninis faktorius, kuris kiekvienam žmogui individualus ir gali keistis laikui bėgant.
2. Akivaizdu, kad IMTipo diagnostikai reikia ieškoti metodų, kurie leistų įvertinti žmogaus informacijos apdorojimo procesą, vykstantį 3 ir 4 etapuose. Tai yra, analizuoti Modelio А funkcijų informacijos apdorojimo parametrus ir juo remiantis gaunamo informacinio žemėlapio struktūrą.
Tačiau tenka konstatuoti faktą, kad iki šiol yra plačiai paplitę metodai taip vadinamo "situacinio" tipavimo, analizuojantys žmogaus savo paties elgesio aprašymą užduotų parametrų situacijos rėmuose. Remiantis tuo, kas aukščiau pateikta, tampa akivaizdu, kad naudoti panašius metodus reikia labai atsargiai, atsižvelgiant į tai, kad tokiu būdu išsiaiškinami 7 ir 8 etapų pasireiškimai turi savyje gana žymią asmeninių faktorių įtaką, nepriklausančią nuo IMTipo. Jeigu jau ir klausinėtume žmogaus apie jo veiksmus duotoje situacijoje, tai tiktai tam, kad patikslinančiais klausimais, sugrįždami pagal algoritmą atgal, išsiaiškintume pradinės informacijos parametrus, kurių pagrindu buvo kuriama motyvacija deklaruojamo sprendimo naudai. Ir tokiu atveju būtent bazinė informacija, o ne galutinis sprendimas, mums nurodys IMTipą.
3. Nesunku pastebėti, kad informacijos apdorojimas turi keletą lygmenų:
- fiziologinį (1 - 2 etapai),
- IMTipinį (3 - 4 etapai),
- asmeninį (5 - 6 etapai),
- miršrų (7 - 8 etapai).
Informacinė sąveika tarp žmonių vyksta kiekviename iš lygmenų. Ir kiekviename iš lygmenų galima stebėti informacinių santykių komfortiškumą arba nekomfortiškumą.
Informacijos apdorojimas fiziologiniame lygmenyje priklauso nuo jutimo organų funkcionavimo. Akivaizdu, kad komunikavimas, pavyzdžiui, tarp reginčių ir aklų žmonių yra keblus, paprasčiausiai dėl to, kad jau suvokimo lygmenyje jų informaciniai srautai iš esmės skiriasi.
Socioniniai tarptipiniai santykiai aprašo informacinį poveikį IMTipų lygmenyje. Tai yra, informacinių ryšių tarp Modelio А elementų pobūdį, kuris rodo, kiek adekvatūs ir palankūs bus informaciniai mainai tarp partnerių konkrečių informacinių aspektų rėmuose.
Informacinis suderinamumas asmeniniame lygmenyje išryškėja individualiai-asmeninių, lokaliai-socialinių ir globaliai-socialinių žmogaus nuostatų suderinamume. Tipišku partnerių nesuderinamumo pavyzdžiu asmeniniame gyvenime gali būti šeimos paradigmų nesutapimo pavyzdys.
"Mišriame" lygmenyje nustatomas žmonių elgsenos suderinamumas ir sutartinumas, kuris priklauso ir nuo to, kokiuose tarptipiniuose santykiuose jie randasi, ir nuo to, kiek sutartinos yra jų asmeninės nuostatos. Faktiškai santykiai tarp žmonių (ne tarp IMTipų) formuojasi būtent šiame etape. Reikia turėti omenyje, kad sąveika kiekviename konkrečiame lygmenyje skirtingose situacijose skirtingiems žmonėms gali turėti skirtingą reikšmingumo lygmenį ir skirtingai įtakoti bendrą tarpusavio santykių vaizdą.
Toks požiūris vaizdžiai parodo, kodėl realybėje atsiranda tokios situacijos, kuomet dualai negali rasti bendros kalbos. Arba kuomet žmonės, kurių IMTipai randasi "nekomfortiškuose" tarptipiniuose santykiuose (konflikte, super-ego ir t.t.), draugauja ir brangina vienas kitą.