Skarlet, malonu, kad radai laiko sugrupuoti rašytojus. Skaitant apie priskyrimus prie tipų, neabejotinai jaučiasi kiekvieno iš jų specifika.
Aš tebegalvoju apie tai, ką sakiau anksčiau - vieno ar kito rašytojo mėgimas ar nemėgimas priklauso nuo žmogaus dvasinės būsenos - kokį poreikį turi, tą ir skaito. Ir tai vargiai priklauso nuo rašytojo tipo. Juk geri rašytojai universalūs, jų stiliai priimtini daugumai. Esmė - minčių turinys, kryptis... sritis...
------------
Pamėginau kiek apibendrinti savo "skonį" apie išvardintuosius, ir nieko neišėjo....nors gal, kažkiek....
Visgi, atrodo pavyko man juos suskirstyti į "patinka/patiko", "kartais", "nepatinka".
Man savo laiku patiko Kafka, dievinau A.Diuma ir jo muškietininkų istorijas, nerealiai žavėjausi Ž.Verno nuotykinėmis knygomis, perskaičiau jas visas... Toks laikotarpis buvo.
Gorkis - Gi de Mopasan, Fr. Nyčė,- su įdomumu buvo praryti. Ypatingai Mopasano istorijos, mmm.... pats tas pasvajoti, esant 16-kos...
Džekai - puikūs pasakotojai, užkabinantys, suintriguojantys iki pat romano pabaigos. Žaviuosi.
Puškinas - jėga. "Ja vas liubliu...tak iskrenne, tak nežno, kak daj vam bog liubimoj byt' drugim..."- čia jis, lyg ir..
Balzakas - labai tinka. Net ir Descartes su savo matematiniu požiūriu. Jau nekalbant apie Hesę (dabar jį skaitau kaip tik).
Štirlicas - from time to time... Visi mes turbūt žavėjomės Šerloko Holmso nuotykiais arba kada nors skaitėm Bulgakovą. Dauguma žinom "Juodąjį obeliską" Remarko ar "Tris draugus" ir tebelaikom tuos romanus klasika, geromis knygomis.
Dostojevskis - sunkus slegiantis, bet padedantis pažvelgti į gelmes. Gerai, kartais....
Hekslis, Gabenas...irgi, tas pats atvejis, kaip Štirlico. Kiti aspektai, neabejotinai, bet irgi, pagal nuotaiką, pagal amžių.
Žukovo tipo rašytojai man nuobodūs.
Dreizeriai - nepatinka, kažkuo stumia, negaliu paaiškinti.
Nemėgau Hamleto tipo rašytojų. Nei vieno.
Jesenino tyčia neaptarinėsiu
Beje, ar T.Moras (Robespjeras) tai tas Tomas Moras, kuris parašė "Utopiją"?
---------
Taigi darau išvadą, kad realiai, kaip draugai, bendradarbiai ar pažįstami man gali būti žavūs vieni tipai, o rašytojų tarpe tie patys tipai visai nepatikti. Tas ypač aišku man Hamleto arba Žukovo atveju (įdomu, ką Casandra pasakytų apie Jeseninus autorius
)
Ir dar, kyla klausimas: jeigu man nepatinka tie tipai, kurie teoriškai galbūt turėtų (?) patikt Jeseninui, tai kokią išvadą iš to galima daryti? Kad netipiškas Jeseninas ar kokią kitokią?