Socionikos forumas

Pabandysiu aprasyti sutrumpintai praktine socionikos puse, ta pirmaji pagal Paraliu metoda, kaip stebeti aplinkinius, kad jie taptu gyvais socionikos pavyzdziais ir patys to nezinodamai padetu "isikirsti" i socionika?

Labai laukiu ir jusu pastebejimu, komentaru!



Visu pirma, tai LOGIKAI ir ETIKAI



Etikai- tai zmones, daugiau besivadovaujantys sirdimi nei protu, tai- simpatiju ir antipatiju saltiniai, jie pilni jausmu ir samoningai linksta prie tu, su kuriais galetu tais jausmais pasidalinti. Jiems svarbiausia myleti patiems nei buti mylimiems, tiksliau jie nepraranda vilties iziebti meile tiems, kas juos traukia. Mylintys be atsako paparastai buna etiniai.



Logiku jausmai- tai atsakymas i kito jausmus. Bet kokiu atveju jie neparodo savo jausmu pirmi, nes niekada nebuna tikri del savo jausmu objekto pasirinkimo. Jie laukia signalo, kad yra trokstami. Kaip taisykle, i simpatija jie atsako simpatija, o i antipatija- antipatija.



Taigi, esminis skirtumas butu toks, kad etiniai renkasi tuos, kurie jam patinka, o loginiai- tuos, kuriems jis patinka. Bet yra vienas BET! Visiskai atvirkscia situacija yra darbineje aplinkoje. Logikas darbui visada skiria daugiau jegu ir demesio nei etikai. Tai nereiskia, kad tik logikai dirba virsvalandzius, nes etikai daznai darbo laika isnaudoja savo poreikiams, pvz uztrunka darbe, kad galetu ilgiau paplepeti su kolegom...



Toliau: EKSTRAVERTAI ir INTRAVERTAI



Intravertai linke jiems duotus pasiulymus apsvarstyti, samoningai vilkindami apsisprendima.

Ekstravertai- priesingai, patys imasi iniciatyvos, jei etikas- asmeniniuose reikaluose, jei logikas- darbiniuose.



Labai daznai maisomas klasikineje psichologijoje naudojamas terminas "ektravertas" su socionikos "ekstravertu". Senojoje psichologijoje ekstravertiskumas- tai komunikabilumas, kas yra visai ne tai socionikoje. Esme aplinkoje- ar ji formali ar neformali.



Etiniai ekstravertai, kaip taisykle, tikrai verziasi bendrauti, yra labai komunikabilus, bet ne ka jiems nusileidzia ir etiniai intravertai, tik jie orientuoti i neformalia aplinka!



O loginiai ekstravertai daznai neformalioje situacijoje tampa nekomunikabiliais, nes praranda orientyrus.

Darbinej aplinkoj ir cia viskas atvirksciai: loginiai ekstravertai aktyvuojasi ir gerokai nustelbia komunikabilumu etinius ekstravertus.



Taigi gauname keturias grupes:

Etiniai ekstravertai

Loginiai ekstravertai

Etiniai intravertai

Loginiai intravertai



Kontrastingiausi, labiausiai pastebimi - etiniai ektravertai ir loginiai intravertai.

Etiniai ekstravertai(Hugo, Hamletas, Napoleonas, Hekslis)- tai aistringieji. Bendravime jie aktyviai iesko jausmu, supranta ji kaip apsikeitima emocijomis... Butent sitos grupes zmonems budingos ankstyvos vedybos, dazniau nei kiti sociotipai jie ir skiriasi.



Loginiai intravertai(Robespjeras, Gorkis, Balzakas, Gabenas)- tai saltakraujai. Neformaliame bendravime jie pasyviai laukia jausmu. Siai grupei zmoniu budingos velyvos, ir dazniausiai sekmingos santuokos. Bendravima supranta kaip apsikeitima aiskinamojo pobudzio informacija. Jie ypac komunikabilus rastu, lape ju mintys liejasi zymiai laisviau nei zodziu.



Toliau, kitos dvi grupes, taip labai jau nebesiskiriancios.

Loginiai ekstravertai(DonKichotas, Zukovas, Dzekas, Stirlicas)- tai dalykiniu grupe, kuriai budingas vyrisko stereotipo komunikabilumas. Galima tai pavadinti aktyviu jausmu laukimu. Jie linke ieskoti savo gyvenimo draugu tarp bendraminciu, kolegu. Bendravima sie tipai supranta kaip bendradarbiavima.



Etiniai intravertaii(Diuma, Jeseninas, Dreizeris, Dostojevskis)- tai nuosirdieji. Jiems budingas moterisko stereotipo komunikabilumas, jie uzsiima pasyviu jausmu ieskojimu. Budami etikai, jie patys renkasi imponuojancius jam partnerius, bet parodo tai tam tikrais signalais, netiesiogiai, na pagal visas tradicines morales taisykles... Bendravimas suprantamas kaip nuosirdaus prieraisumo zenklu apsikeitimas.



Apie siu tipu grupiu bendruosius tarpusavio saveikos bruozus.

Geriausiai suderintos:

Loginiai ekstravertai + etiniai intravertai ir

Loginiai intravertai + etiniai ekstravertai



Pirmojoje poroje- iskliusios problemos suaktyvina loginius ekstravertus, jie imasi veikti, aiskintis, o etinio intraverto sugebejimas gludinti astrius kampus santykiuose padeda islaikyti tame aishkinimesi pusiausvyra.



Antroje poroje- loginiai intravertai stoiskai atlaiko etiniu ekstravertu emocine ekspansija ir tuo labai imponuoja jiems, tuo suteikdami jiems patikimumo, saugumo jausma.



Tik dalinai suderintos:

Loginiai ekstravertai + Loginiai intravertai ir

Etiniai ekstravertai + Etiniai intravertai



Loginiu porai budingi vis saltejantys santykiai, jei dar pradzioj loginis ekstravertas bando kazka keisti, jo pastangos atsimusa i loginio intraverto siena- ir nors konfliktu ishvengiama, bet abu tolsta vienas nuo kito ir bet kokia isorine jega ju rysius gali visiskai sugriauti..



Tarp dvieju etiniu- abu puikiai jaucia, kai tarp ju mezgasi konfliktas, bet tik etinis intravertas bando kazka pakeisti savo elgesyje, kai etinis ekstravertas siekia pakeisti tik kito elgesi... Taika dazniausiai ishsaugoma, bet emociju karas neishvengiamas, jei tik atsiranda kokiu nors isoriniu veiksniu, isoriniu problemu... Nepastovus rysys.



Patys nestabiliausi santykiai- tarp:

1. etinio ekstraverto ir loginio ekstraverto- cia abu aktyviai bando pakeisti kita ir abu nelinke taikytis, dazniausia atomazga, kai loginis ekstravertas pasineria i profesine veikla iki ausu, o etinis ekstravertas tai suvokia kaip jo vengima. Konfliktai neisvengiami ir bendroje veikloje- jie ima konkuruoti del lyderio vaidmens.



2.etinio intraverto ir loginio intraverto- abu labai stengiasi taikytis prie kito, bet etiniui atrodo, kad jis kaip ir aukojasi daugiau, o loginis kaip ir to neivertina, atsiranda itampa. Jei dar atsiranda kokiu isoriniu problemu- jos be vargo gali isardyti sajunga.



3. dvieju loginiu ekstravertu- sutaria tik , kai reikia bendrom jegom pulti priesa...



4. dvieju etiniu ekstravertu- is salies paziurejus tai du zmones, istisai besipykstantys del visai nereiksmingu smulkmenu. Jokiu sansu ilgesniam bendram gyvenimui.



5. dvieju etiniu intravertu- Nors ir besileidzianti i kompromisus pora, abu puikiai laviruoja isvengdami konfliktu, bet truksta atvirumo ir per daug izeidumo. Neishvengiami amzini nusivylimai. Bet tokia pora gali labai suvienyti koks bendras tikslas, susijes su siltos psichologines atmosferos sukurimu, pvz del savo vaiku.



6. dvieju loginiu intravertu- cia labai mazai silumos, todel nors pora ir nekonfliktuoja, bet ir sunkiai palaiko vienas kita, nesugeba padeti, suaktyvinti. Jie kaip taisykle palieka kita ramybeje ir tikisi to paties is kito. Bet situacija gali labai pagereti, jei vienija bendras tikslas, susijes su loginiu teoriniu darbu, metodikom, apskaiciavimu ir pan.   

Puiku, kad viska sukoncentravai, Skarlet... Tik kol kas daug kas dar neperkelta. Tikriausiai labai smarkiai dirbi, ar ne? Per pora dienu toks milziniskas darbas. Todel reikia tik palinketi dideles kantrybes ir sekmes! Tikekimes, kad nauji namai bus stabilesni.

Man draugai parekomendavo vien? gan ?dom? puslapiuk?  http://perkunas.vtu.lt/psichologija/pasamone/  Ten yra K.G. Jungo straipsnis "Žvelgiant ? pas?mon?". Manau, kad j? verta paskaityti.

Taip, pagal Jungo darbus juk ir socionika sukurta. B?tina perskaityti... kaip Biblij?...

Žinok, skaitau su dideliu ?domumu...

Ir aš nuo jo prad?jau... 

Pasteb?jimas.Kuo skiriasi sensorikas nuo intuityvaus.

Sensorikas nejau?ia,kada gaišina kita žmogu.Jei jau jis pradeda k? nors pasakoti,taip "?sivažiuoja",kad net nepastebi,kaip pašnekovas pradada "tryp?ioti",žvilg?ioti i laikrod?,ar pan.O intuityvus greitai pastebi tokius signalus ir reaguoja.

Sensorikas daugiau gyvena šiuo momentu, intuityvas- labiau ateitimi.

Kalinausko temoj tiek prikalb?jom apie  ir  , o kaip ji praktiškai pasireiškia? Socion nesutinka, kad tai- pletk? funkcija, o aš manau, kad b?tent ji tiesiogiai susijusi su pletkais, ta j? blogaja prasme. Pasvarstykim.



Pvz, tokia situacija, kuri? apstu aplink: etikas (tipas su stipria etika) atsitiktinai pamato paž?stam? žmog?, vaikštant? nedviprasmiškai apsikabinus su ne savo gyvenimo draugu. K? daro etikas? Jeseninas ar Hugo be jokio s?žin?s graužimo iškart praneša visiems bendriems paž?stamiems, tarp j? žinoma atsiranda bent vienas Diuma arba Dreizeris, kuris tuoj pat praneša apie "?vyk?" pa?iam "išduotajam" asmeniui...

Logikas šiuo atveju negali atsisteb?ti ta etine mašina, kurios aš niekaip kitaip kaip pletk? mašina nepavadin?iau. Bet kuris logikas grei?iausiu atveju aptars matyt? situacij? su savo artimaisiais, bet jokiu b?du nesikiš, nes kit? žmoni? tarpusavio santykius laiko tik j? pa?i? reikalu.

Vat ir esminis skirtumas...

Aš esu etik? ir netgi labai ,bet toks dalykas,kaip pletkai......Jei jau taip atsitinka,kad aš kažkokiu b?du pamatau,dviprasmiškoj ar nedvirasmiškoj situacijoj kažkok? paž?stam?,tai ir liks mano "informacijos sand?lyje",be jokio vertinimo,nuogas faktas.Na,?ia apie save ir savo vertinimus gilintis galiu begalo.............

Manau,kad kiekvienas tipas apie pletkus turi skirtinga suvokima.

Jeseninas pamat?s situacija,pasidalins ispudžiais,bet tik tai,k? jis mat? ir tik saviems.O kas jo savi ?ia jau kitas klausimas........

Drezeris - subjektyvesnis,jis detaliau pastebi visas smulkmenas,bet v?lgi,jau nuo žmogaus priklauso,kaip jis jas interpretuoja.

Gorkiai visai kitaip,jie jau vertina,ir pateikia fakt? su visom išvadom.?ia jau v?l priklaiso,asmeniškai nuo žmogaus,koks jo vertinimas.

Bet visdelto logikai labiau linke ? pletkus ,klausosi su malonumu ir paleidžia ? aplink? vertinim?.Kaip ir viskas gyvenime,n?ra apsoliutu,taip ir ?ia vienprasmiškai negalima teigti.Manau ?ia jau priklauso asmeniškai nuo kiekvieno žmogaus individuali? savybi?.

Bet esu pasteb?jusi fakt? !

Žmon?s gyvendami geresniame santikyje labiau domisi vienas kitu,o prastesniame,labiau linke dom?tis kitais ir analizuoti j? poelgius.

O kas yra pletkas ?

Pasidar? ?domu,kas kaip vertina?Kam ir kas tai yra tiesiog informacija,o kam ir kas tai jau pletkas?

Gal kas žino pletko apibr?žim? ?

Man irgi su apkalb?jimu (santyki? aptarin?jimu) labiau yra susijusi etika. Pritar?iau Skarlet. Mano asmeniniuose pasteb?jimuose - etikai logik? draugijoje netgi privengia garsiai aptarin?ti santykius, tarsi nujausdami, kas netoleruojama.

Pelen? gi teigia priešingai. Bet ?ia reik?t? išsiaiškinti - ar tai daugiau susij? su ekstravertiniu ši? element? pasireiškimu, ar su intravertiniu, t.y. su juoduoju ar su baltuoju. ar  Gal svarbiau spalva?  O galb?t visa esm? - KAS laikoma apkalb?jimu? Juk visi tipai apie kažk? kalba, kažk? aptarin?ja, apie kažk? nutyli. Skiriasi kalb? objektas, skiriasi ir "nelie?iamumo" objektas... Taigi, išeit?, kad pletkais kiekvienas tipas laiko to "nelie?iamo" aptarin?jim?.

Labai sunku paži?r?ti ? ?vairius atvejus, pavyzdžius atsietai nuo savojo tipo. Mes matome tiktai poelgius, nežinome motyv?. Neusipratimai ir smerkimas (tyliai, nieko neišsakant) dažniausiai vyksta d?l kitokio motyv? interpretavimo. Tam tikras tipas TAIP pasak?. Tai, žinoma, faktas (visi gird?jo!). Ta?iau suprato, pri?m?, tikriausiai, skirtingai... Palankiame santykyje supratimas yra daugiau mažiau tiesioginis. Gi konfliktiniame santykyje yra labai didel? iškraipymo tikimyb?. Tai reikia tur?ti omenyje.

Imkime pavyzd? iš darbo kolektyvo. Loginiai tipai, ko gero, aptarin?s santykius ar savybes, kurios kliudo darbui. Jiems svarbiau gabumai. Asmeniniai santykiai - privatus ir nelie?iamas reikalas (nesusij?s su darbu).  Ta?iau kitiems tipams gali b?ti svarbesni ne gabumai, o geri santykiai - kad produktyviau dirbt?...

Nesu teoretik?... tik bandžiau "pafilosofuoti" 

del Dostojevskio sutinku, kazkas jame sulaiko nuo savo to "sand?lio" paviešinimo, bet reikalui esant ir jie tai padaro... pvz labai pritr?kus argument?... Kaip, beje, ir Heksliai. Gal ?ia j? bendra turi ?takos? O  etiniai tur?tojai Jeseninai ir Hamletai bent iš mano loginio tipo pozicij? ži?rint- patys didžiausi pletkoriai. Gali b?ti, kad j? dualams- Žukovui ir Gorkiui kap tik to labai reikia... Cassandra, ar tau reikia?



Etiniai sensorikai tuos pa?ius pletkus platina kiek kitaip- jie moka išlaukti tam tikros minut?s, kai Tai nuskamb?s efektyviausiai, Hugo dar prid?s pora nežymi?, bet patirštinan?i? detali?, o Diuma iškart bus paruoš?s ir nuraminimo plan?... 

Tikrai manau, kad logikai tuo neužsiima, nebent tai b?t? konkretus keršto planas ar kažkas pan... Beje, vyrams tai yra lygiai taip pat b?dinga, kaip ir moterims, tai absoliu?iai abilytis dalykas !



O d?l dom?jimosi vienas kitu ar kitais, Pelene, visiškai sutinku. Taip yra. Tik dar irgi su tam tikrais laipsniais: mažiausiai kitais domisi geram santykyje gyvenantys intravertai, o ektravertams b?dingiau dom?tis kitais labiau nei savimi... 

Taip, Liepa, ir mes tik filosofuojam, tikrieji teoretikai kažkod?l neateina ? tokias temas, gal dar kaupia duomenis, o paskui kai r?š kokias pritrenkian?ias išvadas... 



D?l "pletko" apibr?žimo, gerai tu ?ia j? aprašei, kiekvieno tipo nelie?iamos temos aptarin?jimas. Jei logikams nelie?iama tema etika-santykiai, tai kas tada yra pletkas-nelie?iama tema etikui? Pelene, atsakyk už etikus, nes Socionas v?l kažkur pražuvo.

Na, judvi,Liepa ir Skarlet,teisios,neturiu nei ko pridurti

Vat ?domu,kaip Štiricams ar Džekams,ar labai r?pi užsukti ? t? dostojevskiska "sand?liuka"?

Žinau tik viena,?ia jau tur?? b?ti labai jau specifinis raktas