Atsiprašau už lėtą atsakymą, darbo dienomis retai prie forumų prisėdu.
Liepa rašė:
Kiek teko matyti grafinių atvaizdavimų - MBTI teorijoje išskiriamos tiktai 4 funkcijos. Apie dvi pagrindines daugmaž aišku. O pagalbinės? Kas jos? Iš ko ir kaip išvedamos? Ar kur nors aptariamas jų vaidmuo (ar tipų aprašymuose jos atsispindi)? Juk jeigu abi tipologijos išvedamos iš K.G.Jungo "Tipų teorijos" - tai turėtume susikalbėti.
Išverčiau dalį angliško Wikipedia straipsnio apie MBTI funkcijas, turėtų tapti truputį aiškiau. Žinau, kad šaltinis nekoks, tačiau atrodo, kad esmė yra perteikiama teisingai.
Cituoti:
Skirtumai nuo JungoVertinimas/apibrėžtumas/racionalumas (Judging) vs. suvokimas/neapibrėžtumas/iracionalumas (Perceiving)Ryškiausias priedas, kurį Myers ir Briggs įtraukė į Jungo teoriją, buvo nuostata, kad bet kurio tipo ketvirtoji raidė (J ar P) yra nulemiama to, kaip atitinkamas tipas bendrauja su išoriniu pasauliu, o ne pagal dominuojančią tipo funkciją. Šis skirtumas tampa ryškus, kai yra analizuojamos į pažinimą nukreiptos intravertų funkcijos.
Pavyzdžiui, pagal Jungą, tipas su dominuojančiu intravertiniu mąstymu būtų laikomas racionaliu (Judging), nes sprendimų priėmimo funkcija yra dominuojanti. Tuo tarpu pagal Myers tas pats tipas būtų laikomas iracionaliu (Perceiving), nes jis naudoja savo informacijos rinkimo funkciją (arba ekstravertinę intuiciją, arba ekstravertinę sensoriką), bendraudamas su išoriniu pasauliu.
Trečiosios funkcijos kryptisJungas teigė, kad dominuojanti funkcija veikia viena savo pasirinktame pasaulyje - išoriniame ekstravertų atveju ir vidiniame intravertų atveju. Tuo tarpu likę trys funkcijos veikia kartu priešingame pasaulyje. Pavyzdžiui, jei dominuojanti pažinimo funkcija yra intravertinė, kitos funkcijos yra ekstravertinės, ir atvirkščiai. MBTI daro šias išvadas iš Jungo minčių apie pusiausvyrą psichologiniame tipe:
"Jungo raštuose yra keletas užuominų apie priešingą trijų likusių funkcijų pobūdį. Pavyzdžiui, rašydamas apie intravertus su dominuojančia mąstymo savybe, Jungas teigė, kad likusios funkcijos yra ekstravertinio pobūdžio."
Vis dėlto, daug MBTI praktikų laikosi nuostatos, kad trečioji funkcija turi tokią pačią kryptį, kaip ir dominuojanti funkcija. Pavyzdžiui, INTP tipe tai būtų:
dominuojantis intravertinis mąstymas
pagalbinė ekstravertinė intuicija
trečioji funkcija, intravertinė sensorika
žemiausioji funkcija, ekstravertiniai jausmai
Tipo dinamika ir vystymasisDviejų, trijų ar keturių funkcijų ryšį galima vadinti tipo dinamika. Myers ir Briggs nuomone, kiekviename iš šešiolikos tipų viena funkcija yra dominuojanti ir, labiausiai tikėtina, ryškiausia anksti gyvenime. Antroji arba pagalbinė funkcija paprastai išryškėja paauglystės laikotarpiu, subalansuodama dominuojančiąją. Normaliai besivystantys individai paprastai ima gerai pažinti trečiąją funkciją viduriniuoju gyvenimo laikotarpiu. Tuo tarpu ketvirtoji, silpniausia funkcija, išlieka mažiausiai išvystyta. Ši funkcija dažnai yra susiejama su ne sąmoningu mąstymu ir labiausiai išryškėja, pavyzdžiui, pajutus itin didelį stresą ("nežinau, kas man tada užėjo").
Toks funkcijų vystymasis gyvenime yra idealizuota seka, kurią gali iškreipti ryškūs įvykiai.
Funkcijų seką ir kryptį galima nustatyti tokiu būdu:
Bendras gyvenimo stilius (J-P) nurodo, ar sprendimų priėmimo (T-F), ar suvokimo (S-N) funkcija yra ryškiausiai matoma išoriniame pasaulyje, t.y., kuri funkcija turi ekstravertinę kryptį.
Požiūris (E-I) nurodo, ar ši ekstravertinė funkcija yra dominuojanti, ar pagalbinė. Ekstravertų atveju funkcija su ekstravertine kryptimi bus dominuojanti. Pavyzdžiui, ESTJ turės dominuojančią ekstravertinę mąstymo (T) funkciją (Te). ESTP atveju dominuojanti funkcija bus ekstravertinė sensorika (Se).
Pagalbinė ekstravertų funkcija yra antrasis vertinimo (J) ar suvokimo (P) funkcijų pasirinkimas bei pasižymi intravertine kryptimi - pavyzdžiui, pagalbinė ESTJ funkcija yra intravertinė sensorika (Si), ESTP - intravertinis mąstymas (Ti).
Intravertų atveju ekstravertinė funkcija yra pagalbinė; dominuojančios funkcijos vaidmenį užima kita funkcija iš dviejų. Pavyzdžiui, dominuojanti ISTJ funkcija yra intravertinė sensorika (Si), o pagalbinė - ekstravertinis mąstymas (Te).
Trečioji funkcija yra pagalbinės funkcijos priešingybė. Pavyzdžiui, jei pagalbinė funkcija yra mąstymas (T), tuomet trečioji funkcija yra jausmai (F). Trečiosios funkcijos kryptis yra ginčytina, dėl to ji paprastai nėra žymima (pavyzdžiui, jei pagalbinė funkcija yra Te, trečioji funkcija turėtų būti F, o ne Fe ar Fi).
Silpniausioji funkcija yra dominuojančios funkcijos ir jos krypties priešingybė. Pavyzdžiui, ESTJ atveju tai būtų intravertiniai jausmai (Fi).
Ekstravertų atveju dominuojanti funkcija ryškiausiai reiškiasi išoriniame pasaulyje. Intravertų atveju labiausiai išoriškai matoma yra pagalbinė funkcija, nes jų dominuojanti funkcija yra nukreipta į vidinį pasaulį.
actekas rašė:
Smagu, EVD, kad prisijungei. Nuojauta kužda, kad šneka
žmogus
Ačiū už paaiškinimą dėl santykių interpretavimo (kodėl geriausia bendrauti ENFP su NF ir NT atstovais). Šiuo atveju, socionika gali išties kai ką daugiau pasiūlyti, nors kai kuriais aspektais MBTI koncpcija atrodo aiškesnė.
Dar norėjau paklausti dėl tų procentų. Sakai, kad tai apytikriai rodo vienos ar kitos funkcijos stiprumą. Bet būtent kaip konkrečiai? Ar yra kokie nors parametrai (tarkim, kai E yra iki 25% ir virš šios ribos; arba tas pats kaip F ir kt. Arba ką reiškia, kai N yra virš 60%; ar tai įprasta? ar apskritai yra kokie nors apibendrinimai apie kokias ribas svyruoja tas funkcijų stiprumas, ir kaip tuos svyravimus būtų galima konkrečiau aiškinti/interpretuoti?).
Linkėjimas.
\
Smagu prisijungti. Jei neklystu, pagal
šį testą buvau Robespjeras/LII, tačiau keletas svarbių aprašyme paminėtų bruožų ryškiai neatitiko, dėl to nesu visiškai tikras. Pagal MBTI - ryškus INTJ.
Dėl procentų. Konkrečių apibendrinimų ar parametrų nėra, nors teorinėse diskusijose yra dažnai vartojama frazė "ryškiai išreikšta savybė". Tačiau kokio ryškumo pakanka, nėra nurodoma - vietoje to tėra apsiribojama juoda-balta, I-E, N-S ir t.t. kontrastais. Aš asmeniškai sakyčiau, kad >30-40% jau yra ryšku (t.y., pakankamai saugiu atstumu nuo vidurio "ribos", kuomet yra peržengiama į kitos savybės pusę). O interpretuoti turbūt galima nebent teigiant, kad funkcijos stiprumas lemia stipresnį ar silpnesnį žmogaus polinkį rinktis ją, o ne priešingą funkciją. Kitaip tariant, žmogus su 80% I dažniau elgsis kaip intravertas, lyginant su žmogumi, kurio I yra 5% (šio konkretaus testo atveju).
Dėl įprastumo - kol kas nesu atlikęs konkrečios analizės, nors turimi statistiniai duomenys tą leidžia padaryti. Galbūt kada nors ateityje pavyks prie to prisėsti.