Socionikos forumas

Globas raš?:




Labai idomus pastebejimai, Globai. Su kai kuriais sutikciau, del kai kuriu padiskutuociau. Teoriju neisvedinesiu, tik pastebejimai: kad yra supriesinimas tarp demokratinio ir autokratinio - logiska. Bet nematau rysio tarp "totalitarinis" ir "technokratinis", tai pakankamai skirtingos savybes. Galvoju, kad antipodas "technokratui" butu "humanitaras", o "totalitariniam", t.y "totaliam". t.y. "visuotiniam" - "individualus". Man kertasi sitie dalykai.

Cassandra raš?:


Prieš surašydamas visa tai peržvelgiau internete kažkiek politologines literaturos. Tai pvz technokratinis valdymo stilius yra išskiriamas. Humanitarinio kaip tokio neradau. Kas tai butu, man nelabai aišku. Žodžiai totalitarinis ir individualus gali buti antipodai, o individualus šiuo atveju gali buti sinonimas liberalus. Bet cia savokas "liberalus" ir "konservatyvus" vartoju kaip antipodus valdymo stiliaus pobudžiui apibudinti. Dar karta savokos (kaip aš suprantu - nes ne viskas cia atitinka politologija):

1. Demokratinis - valdymas vyksta pagal aiškias taisykles, kurios numato visu aktyvu dalyvavima darbo procese, kiekvieno nuomone yra svarbi.

2. Technokratinis - valdymas sutelkiamas tik i konkreciu problemu sprendima. Tai savaime nera nei demokratinis, nei dar kažkoks valdymo budas.

3. Autoritarinis - vadovas labai aktyviai dalyvauja visuose darbo procesuose, viskas daroma per vadova.

4. Totalitarinis - tas pats + vadovas kišasi i asmenini darbuotoju gyvenima. 

Globas raš?:




Dabar tapo aiškiau

Ir gal dar gal?tum pakomentuoti, kuo skiriasi, pvz. konservatyvus demokratas-technokratas nuo konservatyvaus technokrato-demokrato.

Cassandra raš?:


KDT arba labiau orientuojasi i demokratini valdymo stiliu, mažiau i technokratini. O KTD arba - priešingai.

Iracionalu gaunasi mišrus valdymo stilius, nes manau, kad valdymo stilius apsprendžia racionali f-ja, o iracionali - tik pobudi (lib/kons). Todel iracionalo valdymo stilius lyginant su racionalo lyg tai igyja papildomu bruožu. 

Kodel tu manai, kad autoritarini arba demokratini stilii nulemia ir ? Kodel ne, pvz. ir arba ir ? Klausiu, nes idomu išgirsti argumentus.

Cassandra raš?:


Manau, kad valdymo stiliu lemia racionaliosios funkcijos, nes rac. f-jos yra salyginai statiškos ir jose slypi vertybes, o irac. f-jos yra dinamines, kaip ir atsakingos už veikimo buda.

Kodel ir , o ne ir ? Todel, kad yra formalioji logika, o - dalykine, todel lemia demokratines pažiuras, o - technokratines (dalykines). lemia subjekto orientacija i save, o - i kitus subjektus, todel valdymo stiliai atitinkamai autoritarinis ir totalitarinis.

Globai, pasitikslinkim, ka turi omenyje...



Statines funkcijos:

iracionalios

racionalios



Dinamines funkcijos:

iracionalios

racionalios



Vertybes "slypi": bazineje, kurybineje, sugestyvineje ir aktyvacineje  kiekvieno tipo funkcijose.

Pagal tai ir skirstoma i kvadras - sutampa vertybes kvadros viduje.

Liepa: Savoka "vertybes" cia nelabai tinka. Sakyciau, principas; valdymo principas. Manau, kad už ji atsako racionalioji f-ja.

Nesigilinau i socionikos teorija, kurios f-jos ten laikomos statinemis, kurios - dinaminemis, pastebesiu tik tiek, kad valdymo stilius tu tipu, kurie vienas kitam yra artimi pagal f-ju išsidestyma arba ju esme, neturetu labai skirtis.

PVZ, jei tipuojant painiojamas ir , kas remiantis socionikos teorija ir praktika, laikoma gana normaliu dalyku, tai ju valdymo stiliai irgi bus artimi vienas kitam.

Jei yra sakoma, kad kiekviena kvadra turi savo vertybes, tai nereikia suvokti to labai tiesiogiai. Tai nera pirmos svarbos dydis. Jei butu kitaip, tai pvz susikalbeti su butu daug lengviau nei su . Bet iš tikruju yra priešingai.

Kad tipuojant painiojami tarpusavyje dalykiniai tipai - naturalu...  Sunku atskirti, kai tipas "pasikinko" savo rolinee funkcija (ji atrodo tarsi bazine).  Pažinti galima stebint tiktai ilgesni laika.



Kas link tipavimo - aš pati dabar daugiau domiuosi funkciju "matiškumo" ir "energijos imlumo" aspektais.

Randu nuomoniu, kad žymiai patikimesnis yra ne pavartotu žodžiu, kalbos daliu skaiciavimas - o atsižvelgimas i tai, kokia apimtimi šie elementai vartojami. Pvz. bet kuris tipas gali kalbeti apie tarpusavio santykius, bendravima... Bet tai nereikš kad jie yra stiprus etikai - jeigu kalba suksis tiktai asmenines patirties ar normu (taisykliu) lygmenyje.  Bazine ir kurybine funkcijos aprepia žymiai gilesnius klodus.  Ir tipuojant žiurima i kalbos esme, prasme (o ne i forma).

Taip pat stebima - ar žmogus apie tai kalba tarsi "akmeni ridendamas", ar noriai, žaismingai ir nenuilsdamas (netingedamas)...

Liepa raš?:


Be abejo. Svarbu ne ka sako, bet kaip sako.

ALRIII, ar apsedo Tave kas šiandien?  Kokiu tikslu provokuoji?

Beje, gal ir realybeje šiandien kažkoks agresijos impulsas... Gal užtemimas arteja - einu žiuret.

P.S. Aišku!  29-oji menulio diena "aštuonkojis"...

ALRIII raš?:




Forumo nariai darbo diena darbo metu tikriausiai dar ir dirbti turi, ne tik forume sedeti Ir siaip...Kai kazkas pasus poreiki kazka pasakyti - ir pasakys. Ko vertas taipinimas vardan taipinimo?

ALRIII raš?:




Patikslink minti, jei nesunku.

ALRIII raš?:




Jei nesudetinga, geriau duok nuoroda, o ne uzuomina. Bo nevisai suprantu, kuo tau kliuna spalvos.