Socionikos forumas
http://www.lt.socionika.org/

o man atrodo, kad tavo tipas ne toks:)...
http://www.lt.socionika.org/viewtopic.php?f=46&t=533
Puslapis 34

Autorius:  Solanža [ 26 Spa 2007, 16:46 ]
Pranešimo tema: 

vietinis: aha :happy:

man siandien tokia nuotaika, isdykusi. :smile:

Autorius:  Globas [ 27 Spa 2007, 15:56 ]
Pranešimo tema: 

Solanža raš?:
o davai padiskutuojam apie globo tipa? :smile: Scenos uzkulisiuose klaidzioja napoleono, dreizerio ir gorkio versijos... :wink::happy:


Tokias nuomones priimu kaip komplimenta:smile:

Šiaip jau etiniai, o ypac napoleonai ir dreizeriai pasižymi subtiliais bendravimo igudžiais. Aš tokiais sugebejimais nepasižymiu. Todel etinio versija turetu atkristi.

Del sensorikos, tai pagal savo vertybes, gyvenimo buda, išvaizda ir pasaulio suvokima esu intuityvas. Metams begant atsiranda tam tikra orientacija ir i sensorinius dalykus, bet tai, matyt, naturali žmogaus raida.


Autorius:  Liepa [ 28 Spa 2007, 14:04 ]
Pranešimo tema: 

Globas raš?:
bet tai, matyt, naturali žmogaus raida.


... arba savees suradimas, taip skant.

škia, galim diskutuoti toliau.



Globas raš?:
Šiaip jau etiniai, o ypac napoleonai ir dreizeriai pasižymi subtiliais bendravimo igudžiais.


Nepastebiu tokiu šiu tipu atstovu "budingu" pozymiu. Man jie gana tiesmukiški ir geliantys. O jeigu jau stengiasi buti malonuus - jauciu (intuityviai) manipuliavimaa, nes nera tam malonumui nuoširdaus pagrindo... Visa tai išoreje, manierose, bet neplaukia iš vidaus. O kai nutrauki toki tetrališkuma ("o karalius tai nuogas!") - sako, kad pats nemoki bendrauti :tongue:

Nepasakyciau kad visi grubuus - tas labai daug priklauso nuo bendros zmogaus kulturos, mandagumo. Kitame forume susirašinejau su Napoleone - kol iš tolo, dar gerai. Bet vos ji pabande artimiau (grynai socioniniais klausimais) susirašineti - nutraukiau. Man tai buvo leistinu ribu peržengimas - grubus brovimasis.

Bet atstumianciai veikia tikrai ne visi nepalankiu tartipiniu santykiu atstovai. Pvz. žaviuosi musu m2-ke, Dubravka (Hamlete iš kito forumo).


Autorius:  Globas [ 28 Spa 2007, 14:50 ]
Pranešimo tema: 

Liepa raš?:


Globas raš?:
Šiaip jau etiniai, o ypac napoleonai ir dreizeriai pasižymi subtiliais bendravimo igudžiais.


Nepastebiu tokiu šiu tipu atstovu "budingu" pozymiu. Man jie gana tiesmukiški ir geliantys. O jeigu jau stengiasi buti malonuus - jauciu (intuityviai) manipuliavimaa, nes nera tam malonumui nuoširdaus pagrindo... Visa tai išoreje, manierose, bet neplaukia iš vidaus. O kai nutrauki toki tetrališkuma ("o karalius tai nuogas!") - sako, kad pats nemoki bendrauti :tongue:



Taip, napoleonai ir dreizeriai megsta manipuliuoti, bet butent tam jie naudoja savo etika, tai ir reiškia, kad ju bendravimo igudžiai yra subtilus. Kaipgi manipuliuosi be geros etikos? Sudetinga.

Autorius:  Liepa [ 28 Spa 2007, 16:44 ]
Pranešimo tema: 

Gincytis turbut beprasmiška - kiekvienam savas pojutis nuo tokio paties dalyko. Nejauciu jokio subtilumo :wethics: manipuliavime... Jis mane dezorientuoja; galbut todel, kad tai dirbtina (negali trukti ilga laika pastoviai, vistiek pasimato "balti siulai", apsimetinejimas). O vertinu tik tiesaa. Labiausiai imponuoja, kai zmogus neslepia antipatijos, arba to, kad tiesiog nepatinku, erzinu. Mes tada galime pasirinkti bendravimo atstumaa - islieka mandagumas, taktas, tolerancija. Yra abipusis susilaikymas nuo viens kitam nemaloniu dalyku. Ir jokio "sirupiniai saldaus" apsimetinejimo.

Tiesa yra du skirtingi dalykai: vienas - stengtis, kad kitas žmogus jaustusi gerai, antras - kad pats "sublizgetum" kaip nepriekaištingas (prasme jautrus, atjauciantis). Bet va - sedi viduje toks velniukas ir tarsi peršviecia rentgeno akutemis... Tikrai labai jauciu, ar tai plaukia iš žmogaus vidaus, ar tik išorinis "špaklius"...

Autorius:  vietinis [ 28 Spa 2007, 23:43 ]
Pranešimo tema: 

Liepa: aš tai gal šiek tiek kitokio principo paprastai laikausi..



paprastai nevengiu pasinaudoti proga patyleti, nes kam gi zmogui sakyti nemalonius dalykus apskritai? o jei ka ir sakau, tai stengiuosi kuo daugiau "suglaistyti" tam, kad palikciau nors menkiausia sansa ateityje susitaikyti ar pagerinti santykius (net ir gerokai paatviravus).



kita vertus, yra ir kitas motyvas, kodel stengiuosi kitiems "akiu nedraskyti". manau, kad net jei stipriai nepritari tam tikram poziuriui ar (ypac) elgesiui, gal reikia pirmiau pabandyti tai suprasti, uzuot paskubejus smerkti. gal tiesiog tai kitoks priejimas sprendziant "gyvenimiskas problemas", turintis savyje tam tikra vidine logika ar zavesi.



ir visgi, jei matai, kad nieko gero nebus, paskutine galimybe - tiesiog pasisalinti nieko tam zmogui nesakius arba tyliai su tuo susitaikyti (jei tai nedidele beda). arba reikalui esant neikyriai paironizuojant tuo tarsi pasnibzdant, kad elgtis reiketu kitaip.



arba aiskiai isreiksti savo nusivylima bet iki galo nepasakant jo priezasties. tai tam tikra savotiska bausme, nes jis/ji pats samoningai turi suprasti, ka bloga padare, uzuot skubejus garsiai sufleruoti pamokslauti, kas velgi gali  automatiskai sukelti atmetimo reakcija, kuri neleis ateityje atitinkamai pasitaisyti.

Autorius:  Solanža [ 29 Spa 2007, 13:38 ]
Pranešimo tema: 

vietinis raš?:
Liepa: aš tai gal šiek tiek kitokio principo paprastai laikausi..



o jei ka ir sakau, tai stengiuosi kuo daugiau "suglaistyti" tam, kad palikciau nors menkiausia sansa ateityje susitaikyti ar pagerinti santykius




cia heksliska etika pasireiskia. :smile:

Apskritai, kiek teko pastebeti, heksliai ne visada "nedrasko akiu" (kitu tipu akimis vertinant). Ta prasme, jie nemoralizuoja, retai kada aiskina kaip kitam reiketu gyventi- nebent siaip, savo nuomone apie situacija issako. Taciau buna ivairus emociju proverziai, plykstelejimai tokie: issako issako, kas nepatinka kito elgesyje, ir vel nurimsta, ir stengiasi susvelninti situacija. Dazniausiai paaiskindami, kas konkreciai sunervino, ir atsiprasydami uz nesitvardyma. Todel labai lengva toliau bendrauti. Bet gali buti, kad tik man tokie heksliai pasitaike (du vnt)- cholerisko temperamento. Gal kiti kitaip elgiasi.



kita vertus, yra ir kitas motyvas, kodel stengiuosi kitiems "akiu nedraskyti". manau, kad net jei stipriai nepritari tam tikram poziuriui ar (ypac) elgesiui, gal reikia pirmiau pabandyti tai suprasti, uzuot paskubejus smerkti. gal tiesiog tai kitoks priejimas sprendziant "gyvenimiskas problemas", turintis savyje tam tikra vidine logika ar zavesi.




O cia apskritai etiko (o gal kurybinio etiko?) pozicija. Siekis SUPRASTI- pirmoj vietoj. As visada sakau, kad daug ka galiu atleisti, pateisinti, jeigu sugebesiu suprasti, pvz zmogaus elgesio motyvus. Kazkaip, kai supranti,kodel, kokiu nuostatu (net jei jos tavo galva neteisingos, tos nuostatos) vedinas zmogus pasielge vienaip ar kitaip, tai ir pyktis atlegsta... pagalvoji: kas as tokia, kad ji teisciau? Jis formavosi kitokioje aplinkoje, bendravo su kitokiais zmonemis, igavo kitokias patirtis nei as... Tad ir stengiamasi priimti zmogu toki, koks jis yra. Arba, jei matai, kad jo nuostatos tau svetimos, kertasi su tavo vertybemis, tiesiog atsitrauki per formalesni atstuma ar ir isvis nustoji bendrauti. Bet irgi tas atsitraukimas yra svelnus. Ne visada pasakant, del ko butent atsitraukei, duodant ta suprasti paciam, kaip kad vietinis minejo.


Autorius:  Liepa [ 29 Spa 2007, 17:11 ]
Pranešimo tema: 

Solanža ir Vietini, kas del supratimo - visiškai jums pritariu. Tada lengva atleisti ir lengva išvis neteisti žmogaus. Labai svarbu yra išsiaiškinti. Netgi jeigu išeinama iš visai kitokiu motyvu - supranti, kad tai visai kitokia atskaitos sitema ir nematuoji visko savo matu.

Solanža, tik maniau, kad suprasti ir ieškoti sprendimo - logiko pozicija, atjausti ir kartu pergyventi - etiko.

Taciau suprasti kartais buna labai nelengva. Ypac jei žmogus duoda tik miglotaa užuomina, nepasako visko tiesiai šviesiai.  Juk buna tokiu uzuominu, kuomet abu isivaizduojam, jog supratom - o paskui paaiškeja, kad abu turejom omenyje netgi diametraliai priešingus dalykus...  (Cia tiktu pavyzdys su  "uroda" reikšme - rusiškai "išsigimele", lenkiškai "gražuole"). Va todel atviras ir tiesus pasakymas VISADA yra 1000 kartu geresnis. Jis yra tikslus.



vietinis raš?:
...arba reikalui esant neikyriai paironizuojant tuo tarsi pasnibzdant, kad elgtis reiketu kitaip...

...arba aiskiai isreiksti savo nusivylima bet iki galo nepasakant jo priezasties. tai tam tikra savotiska bausme, nes jis/ji pats samoningai turi suprasti, ka bloga padare, uzuot skubejus garsiai sufleruoti pamokslauti, kas velgi gali  automatiskai sukelti atmetimo reakcija, kuri neleis ateityje atitinkamai pasitaisyti...


Ironija VISADA sukelia neigiama reakcija (nes tai žmogaus žeminimas).  O kartais netgi nora nepasiduoti, priešintis  - tai priklauso ir nuo santykiu su tuo žmogumi (artimam, draugui daug kas atleidžiama, svetimam - ne).

Priežasties nepasakymas kaip bausme??? Nieko gero iš to neišeis. Netgi jei toliau bendraujama lyg niekur nieko, išlieka "kirminas", kad apsimetinejama; o jei atvirai ignoruojama neaišku del ko - išvis pragaras. Ateityje elgtis tinkamai, pasitaisyti gali skatinti tiktai aiškus pasakymas, KAS butent nepatinka, skaudina - ir butent akis i aki, ne publikoje. Jeigu žmogus ne išlieja emocijas apsižodžiuodamas (tu šioks toks anoks), o ramiai ir atvirai pasako kas ji žeidžia - mane tai "nuginkluoja" - niekada taip nebesielgsiu.

Atsitraukimas neinformuojant (nebandant išsiaiškinti) bent jau man atrodo kaip santykiu nutraukimas (žmogus laikomas "nurašytu" - nes jeigu butu brangus, butu svarbu išsiaiškinti). Prisipažinsiu, kad pati taip elgiuosi dedama galutini "taškaa"...


Autorius:  Globas [ 29 Spa 2007, 17:29 ]
Pranešimo tema: 

Liepa raš?:
Cia tiktu pavyzdys su  "uroda" reikšme - rusiškai "išsigimele", lenkiškai "gražuole"). Va todel atviras ir tiesus pasakymas VISADA yra 1000 kartu geresnis.



Todel busiu atviras:

1. Rusu k. nera žodžio "uroda", yra tik "urod" - išgama, o išsigimelis - "vyrodok".

2. Lenku k. "uroda" reiškia gražumas.

Autorius:  Liepa [ 29 Spa 2007, 17:35 ]
Pranešimo tema: 

Globai, angliškai turbut "ugly creature"...

prancuziškai - "le monstre"  :tongue:

Autorius:  Globas [ 29 Spa 2007, 17:38 ]
Pranešimo tema: 

Liepa: Tai jau prie anglu persimetem?

Autorius:  Solanža [ 29 Spa 2007, 21:46 ]
Pranešimo tema: 

Liepa raš?:


Taciau suprasti kartais buna labai nelengva. Ypac jei žmogus duoda tik miglotaa užuomina, nepasako visko tiesiai šviesiai.  Juk buna tokiu uzuominu, kuomet abu isivaizduojam, jog supratom - o paskui paaiškeja, kad abu turejom omenyje netgi diametraliai priešingus dalykus...  (Cia tiktu pavyzdys su  "uroda" reikšme - rusiškai "išsigimele", lenkiškai "gražuole"). Va todel atviras ir tiesus pasakymas VISADA yra 1000 kartu geresnis. Jis yra tikslus.





Liepa, sutinku, kad sutinku kad nelengva, kai nepasako visko tiesiai sviesiai. Man paciai daznai tas yra nelengva: nesinori izeisti, iskaudinti zmogaus, todel bandau pasakyti, pradedama is tolo, tarsi per aplinkui, netiesiogiai... matau, kad logikai ne visada mane supranta tada, su etikais sitos problemos isvis nekyla. Bet :wlogic: logikai kaip taisykle linke pasiklausti, ar teisingai suprato, ar net tiesiai paprasyti: "sakyk tiesiai- kas negerai? nevyniok i vata:)" Taip po truputi ir issiaiskinam. Toks elgesys man budingas tik tose situacijose, kur manau, kad zmogus elgiasi ne taip, kaip as noreciau. Manau, sunku pasakyti tiesiai ne vien todel, kad nesinori izeisti, bet ir todel, kad zmogus priimamas toks, koks yra, ir neretai nesijauciu turinti teises duoti tam tikras pastabas del jo elgesio. O gal tiesiog organiskai nepakenciu razborkiu...:strange: nes tas visada atnesa tam tikra kieki neigiamu emociju, o as juk savaime visada siekiu komfortiskos bendravimo atmosferos....

Nors sakyti tiesiai, kas liecia mano vertybes, paziuras- nera sunku.



Tarp kitko, ne visi logikai rezia tiesiai sviesiai. Esu girdejus pasakymu: "nenoreciau taves izeisti savo zodziais", "ka pakeis tai, kad pasakysiu?", arba i klausima "kas ne taip?" atsakyma "nezinau".

Zinau, kad zino. Tiesiog patogu yra kartais "nezinoti" ir pabegti nuo aiskinimosi. :strange:


Autorius:  vietinis [ 29 Spa 2007, 22:39 ]
Pranešimo tema: 

Solanža raš?:
Taciau buna ivairus emociju proverziai, plykstelejimai tokie: issako issako, kas nepatinka kito elgesyje, ir vel nurimsta, ir stengiasi susvelninti situacija. Dazniausiai paaiskindami, kas konkreciai sunervino, ir atsiprasydami uz nesitvardyma. Todel labai lengva toliau bendrauti. Bet gali buti, kad tik man tokie heksliai pasitaike (du vnt)- cholerisko temperamento. Gal kiti kitaip elgiasi.





pritariu, kad heksliai tikrai ne visada "nedrasko akiu". isties buna visokiu proverziu ar plykstelejimu, ypac kai atsitinka kas nors tokio, kas labai papiktina ar kas atrodo visiskai neteisinga. tada tikrai gali daug ka pasakyti, ka galvoji. bet greitai uzplusta, greitai ir nurimsta. susiimi zmogus ir pagalvoji "kam cia bartis. gal viska galima pakreipti kiek kita linkme, reikia pabandyti".



O cia apskritai etiko (o gal kurybinio etiko?) pozicija. Siekis SUPRASTI- pirmoj vietoj.




visiskai galimas daiktas, kad apskritai etiko, nors jei siaurintume, gal daugiau ne tiek kurybinio, kiek humanitaru (etiniu-intuityvu) pozicija. juk zmogus ir jo elgesio savivoka - tai pats pamatinis ju pasauleziuros motyvas..



siaip kas tikrai kartais krenta i akis, klausantis kokiu nors logiku ar net pavyzdziui napoleonu ir pan. tai kazkoks susisiaurinimas arba is esmes neteisingas interpretavimas vertinant konkretaus zmogaus elgesi (ka po to daznai lydi ir pasmerkimas), ir butent tame matai daug priezasciu, kodel zmones po tarpusavyje susirieja, nors atskirai kiekviena paemus - tai solidus, protingi ir is esmes taikus pilieciai.



Liepa raš?:
Ironija VISADA sukelia neigiama reakcija (nes tai žmogaus žeminimas).  O kartais netgi nora nepasiduoti, priešintis  - tai priklauso ir nuo santykiu su tuo žmogumi (artimam, draugui daug kas atleidžiama, svetimam - ne).







ironijos yra ivairiu atspalviu, ir ne visada ji sukelia neigiama reakcija. gali buti neikyri, draugiska - tuomet tik leis suklusti per daug nesipleciant. kartais, pavyzdziui, galima pabreztinai apsimestinai grubiai aprekti, kad to grubumo rimtai nebutu imanoma priimti uz gryna piniga, bet kartu tiesiog signalizuotu, kad i tam tikrus dalykus reikia atkreipti demesi. o kartais ironija galima pasitelkti kaip paskutine gynybos priemone parodant oponento pozicijos visiska beprasmiskuma. tai gal ir gali sukelti neigiama pradine reakcija, bet toliau gali buti tik i sveikata.



Priežasties nepasakymas kaip bausme??? Nieko gero iš to neišeis. Netgi jei toliau bendraujama lyg niekur nieko, išlieka "kirminas", kad apsimetinejama; o jei atvirai ignoruojama neaišku del ko - išvis pragaras. Ateityje elgtis tinkamai, pasitaisyti gali skatinti tiktai aiškus pasakymas, KAS butent nepatinka, skaudina - ir butent akis i aki, ne publikoje. Jeigu žmogus ne išlieja emocijas apsižodžiuodamas (tu šioks toks anoks), o ramiai ir atvirai pasako kas ji žeidžia - mane tai "nuginkluoja" - niekada taip nebesielgsiu.




del aiskiu pasakymu butinybes, na tai diskusinis klausimas. man atrodo, kad protingas zmogus pats turi suvokti ir reflektuoti savo veiksmus. o jei to nemoka, tai cia pirmiausia ne mano, o jo problema, ir mazai ka cia tu su savo prikisamais pamokslavimais pakeisi.



puikiai suprantu, kad tokia bendravimo logika ne visada gali buti veiksminga, kai turi reikalo su :wlogic: (ir is dalies galbut su :bethics:) atstovais, kuriems gal daugiau reikia savo minciu labai aiskaus deklaravimo, bet visiskai pries savo prigimti eiti negali.



juolab net ir kokiam "demokratui" :wlogic::bintuition: pasakytum, kai aiskiai galvoji apie ji ar jo tam tikrus veiksmus, tai kazin ar isimtinai pamaloninimo sulauktum (ypac, jei tai koks nors sefas ar vertingas verslo partneris), greiciau kaip tik priesingai. juk zmonems (kad ir kaip tai ciniskai skambetu) is esmes patinka, kai ju nuomonei pritariama, arba bent garsiai nepriestaraujama. jei tas tiesiogiai nesikerta su tavo interesais ar pamatinemis idejinemis vertybemis (del kuriu gyventi negali), tai kam cia pyktis?



kaip esu girdejes is vieno patyrusio ir tiesa sakant regis sukto :bintuition::wethics: pasakymo visai kitame kontekste, "taika visada pigesne uz kara". ir as tokiam poziuriui is esmes pritariu.

Autorius:  Dalyvis.54 [ 30 Spa 2007, 00:23 ]
Pranešimo tema: 

Etiniams turbut paradoksiska turetu pasirodyti :wlogic: pozicija: sakau taip, kaip is tiesu galvoju, net jei tau tai nera malonu. Nes toks atvirumas nera tavo izeidinejimas, atvirksciai, taip isreiskiama pagarba tau, kaip oponentui. Kai to nera, baltalogikis apskritai gali i jokius aiskinimusis nesileisti.

Autorius:  Liepa [ 30 Spa 2007, 00:43 ]
Pranešimo tema: 

vietinis raš?:
"taika visada pigesne uz kara". ir as tokiam poziuriui is esmes pritariu.


Kas pigu - dažnai labai trumpalaikiška...

Tarp kitko kartais (ne visada) toks nuslepimas gali ižeisti - na tarsi žmogus laikomas "vaiku" - nepajegiu suprasti nuogos tiesos. Kaip ir vaikas, jis nušalinamas nuo sprendimo priemimo - už ji nusprendžia pilna informacija disponuojantys "suaugusieji"...  Bet juk "vaikas" pagaliau vis tiek supras (arba sužinos iš kituu) - ir kas tada? Ogi visas PASITIKEJIMO pagrindas vienu smugiu bus išmuštas iš po koju ir popierine taika grius kaip kortu namelis...

O  Pasitikejimas - neatstatomas, nesuklijuojamas dalykas...

Puslapis 34 Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]
Powered by phpBB © 2000, 2002, 2005, 2007 phpBB Group
http://www.phpbb.com/