uogaa rašė:
o kodėl jausti nuotaikas, balso tembra yra
- skaudi vieta.. - o jeigu butu stipri
tai kaip tada?
(Kažkiek kitu kampu, bet kalbėjom apie tai temoje apie baltą ir juodą etiką, žvilgterkit, gal kas pravers.)
Uoga, gal aš ne visada aiškiai išsireiškiu, tad mėginsiu vėl
. Man atrodo, kad žmogus visą gyvenimą kaupia informaciją apie savo "skaudžiosios" funkcijos sritį. Gabenui sunku yra orientuotis kito žmogaus emocijų raiškoje. Štai žmogus tyli. Kodėl? Ką tai reiškia? Antras kylantis klausimas: kodėl dabar? Kodėl būtent šią akimirką žmogus šitokias emocijas jam demonstruoja? Visąlaik ieškoma priežasties-pasekmės ryšių. Todėl taip ir gilinamasi į žmonių emocijas. Mėginama įsiminti turbūt emocijų seką (jei dabar nuliūdo,tai kas bus toliau? nutils ar verks? etc...). Tačiau skaudžioji ir yra skaudžioji: ne visada pavyksta nekartoti to paties elgesio. Padaro, ir prisimena: oj, juk anąkart tokia štai reakcija sekė...o dabar štai ir vėl... Kaip sakant, lipama ir lipama ant to grėblio, kol kai kuriose vietose jau "mazoliai" užsideda atsitrankius.
Nesakau, kad visi gabenai šitaip. Gal kitiems labiau sekasi gyventi dualizuotoje aplinkoje, kur juos labiau "pasaugo"...nežinau. O šiaip, galiu pasakyt, kad gana jautrus tai žmogaus tipas. Nors išoriškai gali atrodyti visiškai ramus, abejingas, viduje tuo metu gali šėlti audros. Todėl jiems reikalingas be galo pastabus dualas hekslis, kuris momentaliai pamato partnerio būsenos menkiausius pokyčius. Pamato, kad pakito veido išraiška, ar kad nutilo kažko. (Nesakau, kad kiti tipai to nemato. Tiesiog, kitiems kartais tas atrodo nesvarbu, nereikšminga.) Hekslis kaip niekas kitas sugeba prakalbinti partnerį, nukreipti jo mintis, nupiešti kitus variantus, kaip galima pažvelgti į tą patį dalyką.
Grįžtant prie klausimo...kai yra stipri
, kas tada. Na imkim hekslį. Jį gali momentaliai sunervinti kito žmogaus demonstruojamos emocijos, ir pats staiga "užvirs", pradės šūkauti (ko gero, rolinė
įsijungia). Tačiau taip pat staigiai "perdegs", atsiprašys, labai gražiai paaiškins visas savo emocijas : kodėl susinervino, kas tai sukėlė, kaip jis jaučiasi ir ką dabar reikėtų daryti. Hekslis taip orientuotas į savo dualą, kad niekada neapkaltins kito žmogaus: "PER TAVE man nuotaika sugedo" ir nepaliks jo su nežinomybe, kas būtent jį sunervino ir kas bus toliau. Jis gali pasakyti, pvz.: "aš kažko susinervinau, kai tu man neparodei dėmesio. Gal galėtum man padaryti arbatos ir aš nurimsiu". Arba, dar dažnai tekę pastebėti, kad heksliams nesunku apsimesti "kvailesniais" prieš kitus žmones. Kai kitas žmogus (pvz. pardavėjas) yra susinervinęs, o heksliui nebloga nuotaika, jis gali pradėti šypsotis ir kažkaip juokingai prisiimti savo kaltę dėl visų pasaulio nuodėmių. Gaila, neturiu pavyzdžio po ranka, kad pacituoti. Bet būna labai įdomu stebėti. Tada tas pašnekovas būna tiesiog nuginkluotas. Jam nelieka preteksto "putotis" ir atsileidžia.
Aišku, aš viską čia suplakiau į viena, sorry. Mėginsiu šiek tiek reziumuoti. Heksliai NEBIJO kito žmogaus emocijų, nei teigiamų, nei neigiamų. Tačiau jiems patinka ramūs žmonės, tokie kaip jų dualai. Ramūs, neišmušami iš pusiausvyros, neisterikuojantys. Tačiau jie ne tiek kreipia dėmesį į konkrečias emocijas, kiek į santykius apskritai. Juk
tai santykių etika. Taip sakant, galima išsirėkti, jei labai reikia - tačiau svarbu, kad toliau viskas gražiai klostytųsi.
Et sunku taip gražiai palyginti ir sudėlioti. Lengviau lyginti lygiavertes funkcijas: kai, tarkim, balta ir juoda etika yra kūrybinė, o ne kai juoda etika skaudžioji, o balta-kūrybinė ar bazinė.