Pelene raš?:
Turiu drauge Gabene nuo vaikystes ir visada budavo taip, kad ji laiks nuo laiko pradingdavo (jau vyresniam amziui) ir visada prasirasdavo ir kaip taisykle kos pradingimo priezastis visada bus kazkokia beda, tada ji viska man ispasakodavo kas kur kaip buvo, kokios problemos ja kankino. Ir dabar zinau, jei jau pradingsta, tai jau gal kazkas negerai, praejus kuriam laikui rasau laiska, teiraujuos gal kas nutiko, gal galiu kuo konkreciai pagelbeti arba siaip ka nors tokio siunciu idomaus parodyti, ar pradziuginti (dabar ji ne Lietuvoje gyvena todel realus kontaktas retas).
Pelene, tu visada toki? ?domi? pavyzdži? iš gyvenimo turi:). Faina paskaityti.
Su savo draugu pasteb?jau lygiai t? pat?, k? ?ia cituoju. Dingsta, nežinau k? galvot. Tiksliau, bendrauja, bet labai minimaliai. Po keli? dien? paskambina ir paaišk?ja, kad depresavo, nes tur?jo koki? nors b?d?. Paaiškina: "nenor?jau tau užkraut savo problem?". ?domu, kaip tas b?t? gyvenant kartu heksliui su gabenu. K? daryt? hekslis, jei gabenas pasakyt?, kad nori pab?t vienas. Negi hekslio nežeidžia tas atst?mimas, negi nepasijust? ignoruojamas? O gal ?ia mano egocentrizmas toks.