Vartotojas 2
Gerb. Fil, jeigu jau yra vartojama "j?s? ir dalyvi?", tai prašy?iau ?vardinti konkre?iai ir aiškiai. Nes bent jau aš (ir manau, kad nemažai kit?) aki? mirks?jimais, rank? mosikavimais ir kitomis "pievomis" nesivadovauju.
Beje, kad ir kaip tamstai tai nepatikt?, ta?iau žvilgsniai, gestai ir kiti lingvistiniai motyvai turi didesn? perspektyv? nei fiziognomika (ar advanced biometrija - pavadinimas esm?s vistiek nepakei?ia) su savo kaukol?s formom. Šie dalykai yra tiesiogiai susij? su kalbotyra t.y. lingvistika. Tai taip pat ribojasi su kognityvine psichologija.
Gerbiamasis Vartotojas 2, atsiprašau už min?t? taisykli? pažeidim?, savo atsakyme aš netur?jau omenyje nieko konkretaus. Šiuo posakiu nor?jau pabr?žti poži?r? ? vizualin? diagnostik?, išryšk?jusi po temos perskaitymo. Paaiškinsiu, kad kai yra kalbama apie biometrin? parametravim?, aišku, ji neapsiriboja tik vizualia informacija veido informacijos nuskaitymo pavidalu. Be abejo, atsižvelgiama ir ? k?no sud?jim?, ir k?no judesius, gestikuliacij?, taip pat atsižvelgiama ? balso tembr? ir kalbos temp?. Be abejo, esant galimybei, atsižvelgiama ir ? neirolingvistines kalbos savybes. T.y., kalbant bendrai, metodika, apie kuri? aš kalbu, galima tiesiogiai susieti su kognityvin?s psichologijos metodikomis, ir šiuo klausimu aš visiškai sutinku su jumis.
Liutauras
puikiai suprantu biometrinio metodo (ar vizualin?s diagnostikos - šiuo atveju šias s?vokas vartoju kaip sinonimus) "kilni?j? pus?" socionikos vystymo atžvilgiu. Viena iš socionikos kaip mokslo "b?d?" yra vieningo diagnostikos metodo su labai aiškiom ir griežtom taisykl?m nebuvimas. Biometrinio metodo gryninimas b?t? tarsi m?ginimas spr?sti ši? problem?, o j? išsprendus suteikti socionikai žymiai didesnes diagnostines ir prognostines galias. Kartu tai sudaryt? s?lygas pasiekti smark? kokybin? efektyvumo šuol? socionikos kaip mokslo taikymo srityje.
Visiškai sutinku, kad šiai dienai n?ra vienintelio metodo tipui nustatyti, bet deja, klausimas ne tik apie tai. Taigi ir pati socionini? aksiom? ir apibr?žim? interpretacija skirtingose mokyklose ir skirtingose socionikos bendrijose ryškiai skiriasi, kartais iki visiškos priešingyb?s. Tokiu b?d?, egzistuojan?ios mokyklos iš esm?s yra sektos, propaguojan?ios savo socionikos supratim?, si?lan?ios savo diagnostikos metod?, ir jeigu atsižvelgti ? tam tikrus faktorius, esan?ius tam tikr? vaizd? atpažinime, o taip pat ? vientisus d?sningumus, pagal kuriuos žmogus išmoksta atskirti jam demonstruojamus vaizdus, tai vienu ar kitu b?du mes suprasime, kad kiekviena bendrija ir mokykla atpaž?sta savo nuosavus tipus ir šie tipai skiriasi.
T.y., problema yra ne socionikos interpretavime, o kiekviena mokykla tikrai išskiria savo 16 tip?. Kiekvienas tam tikros mokyklos lyderis nustato koordinates nuosavai tipologijai išskirti. Ji yra vadinama tuo pa?iu žodžiu „socionika“, bet tipai yra kitokie. Pagal matematikos taisykles mes galime paimti tam tikr? žmoni? bendrij? ir klasifikuoti j? pagal tam tikrus požymius. Mes galim gauti 16 žmoni? tipus, kurie matematiškai turi teis? egzistuoti, bet tuo pa?iu jie neatitiks 16 socionikos tipus. Aš tai sakau tam, kad skirtingose socionikos bendrijose tikrai egzistuoja nuosava socionika, ir š? fakt? neigti ne?manoma. Nuosava socionika – tai nuosavi 16 tip? su nuosavomis tip? charakteristik? interpretacijomis, nuosavomis santyki? interpretacijomis. Ir tod?l klausimas apie metodik? ne pirminis, t.y., šiuo atveju, metodika yra galimyb? formalizuoti ir išversti ? tikslesn? kalb? tas intuicijas, kurias naudoja mokyklos dalyviai ar šalininkai. T.y., išversti ? tiksi? ir išmokstam? kalb? tuos intuityvius subjektyvius apibr?žimus, kuriuos jie naudoja, tuos subjektyvius parametrus, kuriais jie vadovaujasi savo apibr?žimuose, ir ne daugiau.
Aš esu 100% ?sitikin?s, kad visos kalbos apie tam tikr? diagnostik?, kad ir apie diagnostik? pagal ta, kaip žmogus kalba, k? jis atsako ? klausimus (turint omenyje, b?tent asmenin? interviu, kai yra galimyb? bendrauti su žmogumi akis ? ak?) – tai va, toks tipo nustatymas iš tikr?j? remiasi ? grynai vizualin? informacij? (numatant ne tik vaizdin? informacij?, bet ir informacij? apie tai, kaip žmogus juda, kaip kalba, jo intonacijas, jo frazi? sudarymas, jo reakcijas ? tam tikrus judesius, t.y., jo reagavim? bendravimo metu – vis? tai kartu aš vadinu vizualine diagnostika). Tokiu b?du, kiekvienas, kas propaguoja, kad jo apibr?žimai remiasi darbu su tekstu, su žodžiai, su atsakymais – didžiausia dalimi apgaudin?ja pats save, nes pagal psichofiziologijos d?snius jo išvados yra paremtos jo vizualine patirtimi, t.y., jis turi tam tikr? vaizd?, kur? šis žmogus atitinka (kitas dalykas, kad ši proced?ra yra nes?moninga) ir kažkokio tipo vaizdas (kuris gali b?ti ir neteisingas), kuris yra iššaukiamas tipuojamo asmens, t.y., tam tikras tipo pavadinimo anspaudas, kuris gali visiškai neatitikti t? tip? kitoje koncepcijoje, kitoje sistemoje, netur?ti reikšm?s pas kitus socionikus. Bet šis vaizdas, kuris yra jo pas?mon?je, gimsta s?veikos procese, o toliau žmogus, kuris tipuoja, padaro paprast? žingsn? – jis pritraukia tipuojamo žodžius ir atsakymus prie to jo pas?mon?je „išplaukusio“ vaizdo ir jo charakteristikos. Šis pritraukimas yra d?sningas ir b?tinas bet kurio žmogaus psichikos veiklos parametras, kuris dalyvauja vaizdo atpažinimo proced?roje, jeigu jis nesuvokia, kad ši proced?ra veikia b?tent taip.
Liutauras
Beje, Fil, ?ia pas mus anks?iau buvo išsivys?iusi diskusija, koki? tip? yra daugiausiai. Vienas forumo dalyvi? (vizualin?s diagnostikos šalinink?) teig?, kad logini?-intuityv? yra nepalyginamai daugiau nei kit? tip?.
?domu b?t? sužinoti, ar pagal j?s? naudojam? biometrin? metod? irgi tokios ryškios disproporcijos pastebimos? Ar apskritai esate nagrin?j? š? klausim??
Mano manymu, klausimas yra ne metodikoje, t.y., šiuo atveju tip? santykis yra ne diagnostin?s metodikos klausimas, o yra ideologinis klausimas bendro socionikos supratimo poži?riu. Aš nenor??iau savo atsakymo paversti visa paskaita apie tam tikr? funkcij? (sensorikos, intuicijos, logikos ir etikos) egzistavim? bei socialin?-psichologin? vaidmen?, apibr?žti ir argumentuoti, kokiu b?du yra galimas tip? egzistavimo visuomen?je disproporcijos supratimas. Pažym?siu tik tiek, kad pirma, tip? egzistavimas yra pajungtas elementariam prisitaikymo d?sniui, ir jeigu visuomen?, arba, sakykime, nacionalin?s-geografin?s, visuomenin?s s?lygos pateikia kuriam nors tipui nepalankias išgyvenimo s?lygas, tai toks tipas nat?raliai išmirs pagal prisitaikymo d?snius. Tod?l galima pažym?ti, kad kiekviena visuomen? – aš turiu omenyje tam tikr? nacionalin? kult?r? – pagimdo ir skatina tam tikr? psichologini? tip? gimim?, o kitoki? vis maž?ja. Tai viena. Antras momentas – žmogaus s?mon?s ir progreso vystymasis šiandien pirmiausia aukština logik?, t.y., vystymasis turi login? atspalv?, ir m?stymas kaip funkcija yra v?liau ?gyta funkcija. Senesn?s funkcijos, o pati seniausia yra sensorika, šiandien turi mažiau reikšm?s ir, be abejo, sensorini? tip? žymiai mažiau nei intuityvi?. Tai visiškai akivaizdu, ir ?ia aš panaudo?iau, galb?t, ne pa?i? korektiškiausi? metafor? su kiaušin?liu ir spermatozoidais. Šiame santykyje matome sensorinius ir intuityvius tipus. T.y., yra sensorinis tipas pagal savo egzistavim? ir užimam? viet? konkre?ioje fizin?je realyb?je gali b?ti atsveriamas dešim?ia intuityvi? tip? toje pa?ioje realyb?je. Štai, jeigu mes nukreiptum?m m?s? žvilgsn? ? id?j? plokštum? arba ? abstrak?i? fantazij? plokštum?, t.y., ? kažkok? pasaul?, kuriame mes gal?tum?m paži?r?ti kažkokiu fantastiniu b?du, tame pasaulyje mes rastum?m priešing? situacij?, kurioje, tarkim, yra vienas labai didelis intuityvus tipas, kuris užima labai daug id?jin?s erdv?s, o aplink j? egzistuoja daug toki? maž?, silpn?, neišsivys?iusi? sensorini?. Ar aiški tokia analogija? Bet kadangi mes gyvename ne id?jiniame pasaulyje, o vaikštome gatv?mis, kur mus supa konkret?s fiziniai asmenys, tai šiame fiziniame santykyje sensorini? mažai, daugiau, šiandienai visa kult?ra ir pasaulio vystymasis veda link sensorini? tip? ignoravimo. Jie yra pernelyg nepatog?s, pernelyg išsiskiriantys, pernelyg individual?s. Ir j? iš tikr?j? mažai, intuityvi? žymiai daugiau. Tai d?l sensorikos ir intuicijos. D?l etikos ir logikos nieko nepasakysiu, mano nuomone, šiandien šis santykis s?lyginai gali b?ti ?vertintas kaip 50/50. D?l logikos ir etikos aš pacituosiu savo atsakym? VSM forume: http://community.livejournal.com/ru_socionics/588516.html
|