Socionikos forumas

Nu aš šiaip pasiruošus ilgai diskutuoti. Nes jei b?tum tikrai Dostikas, aš bu?iau labai susidom?jus, ir gal??iau šiaip sau klausin?t ir klausin?t:).

O gali pradžiai papasakot, kaip patapai Dostojevskiu? (kaip nustatei tip??)

Nadia raš?:


Na, gerai.

Pelene raš?:






Šnekama apie daugiau ar mažiau brandžias, susiformavusias asmenybes. To netaikiau jauniems žmon?ms, kurie dar tik ieško sav?s. Maniau, kad tai tur?t? b?ti savaime suprantama Beje, tas taipogi netaikoma žinantiems socionik?. Nes tikriausiai sutiksite, kad socionin?s žinios koreguoja m?s? elges?

Cassandra raš?:




Gyvenime nebuna savaime suprantama , na nebent tarp tapaciu tipu, arba labai panasiu ir ilgai prabendravusiu.



Na ir dar, kazin kada jau cia tas zmogus tampa ta brandzia ir susiformavusia asmenybe nors ir daugiau ar maziau... O kiti ir suvaikeja, nespeje isaugti is vaikystes...

Pelene



Na, manau, kad niekas  nenusakys tos konkre?ios ribos, nes j? apibr?žia ne amžius, o tam tikra gyvenimo patirtis, sugeb?jimas iš jos išmokti tam tikras "pamokas" ir geb?jimas tas "pamokas" tinkamai panaudoti. Kaip pati pasteb?jai, vieniems ta branda gali b?ti ankstyva, o kiti, kaip sakydavo mano babyt? "vis? gyvenim? mokosi mokosi ir durni numiršta".

Pelene



O gal ?ia Lietuvoje butu galima kokia paskait?l? paklausyti ir dar lietuviu kalba, fantastika butu dar ir Kaune



Aš planuoju organizuoti Vilniuje nuolat vykstant? seminar?, kur galima bus išklausyti atskiras temines paskaitas. Su laiku galimas ir paskait? kursas Kaune.



Vartotojas 2



Toki? vargan? socionikos reputacij? kuria b?tent socionik? bendruomen?s, kurios užsiima nevalidžiais ar pseudomoksliniais metodais, ar tiesiog verslu, naudojant socionik? kaip populiari?j? psichologij?. Ta?iau net ir originaliose A.Augustinavi?i?t?s publikacijose yra kritini? viet?, kurios ne?vardintos ir šiandien?.



VSM jau 86-tais savo tikslu padar? socionikos, kaip ji buvo pateikta Aušros, pervedim? ant psichologin?s kalbos „b?gi?“, pirmiausia, remiantis Karlo Gustavo Jungo darbu, o antra, naudojant vis? sukaupt? šiuolaikin? psichologin? patirt?. Tokiu b?du, VSM naudojama terminologija yra visiškai korektiška šiuolaikin?s psichologin?s kalbos poži?riu, t.y., gali b?ti lengvai suprasta ir priimta bet kurio profesionalaus psichologo, ir, tokio socionikos pozicionavimo d?ka, šiuo metu nei man, nei VSM dalyviams nekyla joki? problem? s?veikoje su psichologais.



Cassandra



Iš konkre?i? pokalbi? su konkre?iais psichologais. Deja. Asmenyb?s teorij? prikurta yra daug, ir kai jos nuslysta ? populistin? bang?, jos pa?ios nuo to ir nuken?ia. Beje, ar pa?iam b?nant studentu, teko išklausyti psichologijos kurs?? Jei teko, tur?tum suprasti, kur ir kod?l tai kertasi.



B?damas studentas, aš ne tik išklausiau psichologijos kurs?, bet aš ?gijau profesional? psichoterapin? išsilavinim?, t.y., išklausiau ne vien psichologijos kurs?, o eil? ?vairi? psichologini? kryp?i? kurs?, o taip pat turiu apie 15 met? praktinio psichoterapinio darbo patirt? bei patirt? organizuojant seminarus ir treningus. Pokalbiuose su konkre?iais psichologais mano socionikos pateikimas nesulauk? nepritarimo arba priešpriešos.



Liepa



Fil'ai, aš visiškai neabejoju biometrijos perspektyvomis žmogaus identifikavime ir pritaikyme ateities technologijose.

Noriu tiktai paklausti - ar vykdomi tyrimai, kiek sutampa "tipai", nustatyti biometrijos parametr? pagalba ir kitais metodais, t.y. ar pvz., "Balzakas" pagal biometrinius parametrus t? pat reiškia ir pagal informacinio metabolizmo (socionikos) klasifikacij?. Ar vyko tokia analiz?? 

Logikos/etikos, intuicijos/sensorikos, racionalumo/iracionalumo atpažinim? daugmaž dar galiu ?sivaizduoti. Smalsu, ar egzistuoja ekstraversijos/intraversijos biometrini? parametr? požymiai - ar tai biometrijoje išvestinis dalykas iš kit?? 



Biometrinis parametravimas numato metodik?, kurios pagrindu yra galimas tam tikr? kit? klasifikavim? ir tipologij?, besiremian?i? vien vizualiais parametrais, suk?rimas. Tokiu b?du, biometrinis parametravimas numato galimyb?, analizuojant dominan?ius socionikos tipus parinkti tam tikr? biometrini? savybi? rinkin?, k? aš ir nuveikiau per pastaruosius 15 met?. Šiuo metu metodika, kuri? aš naudoju, kaip tik ir nustato atitikmen? tarp socionikos tipo ir tipo, nustatyto pagal biometrinius parametrus.



Intuicija, logika, sensorika, etika - gali "susid?lioti" ?vairiais santykiais. Tai priklauso ir nuo žmogaus psichikos išsivystymo lygio, esant tarkim to paties lygmens ?gimtiems parametrams. Informacinio metabolizmo tipas FORMUOJASI nuo k?dikyst?s. Dar neaišku, kokia dalis ?gimta, kokia priklauso nuo artimiausios aplinkos aukl?jan?i? tip? ?takos k?dikyst?je.  Arba imkim dvynius - ar identišk? dvyni? tipas visada tapatus???



Tipas nesiformuoja nuo vaikyst?s, o yra ?gimta nusistatym? sistema (mano nuomon?!), kuri yra užpildoma per individuali? patirt?, bet kaip psichikos strukt?ra tipas yra ?gimtas ir formuojasi motinos neštumo metu.





Vis d?lto socionika - klasifikavimas pagal informacinio metabolizmo model?. Biometrija ?ia gali pasitarnauti kaip pagalbin? diagnostikos priemon?.  Žmogus yra sud?tinga sistema - jis unikalus. Aš vis d?lto labai abejoju (nepasitikiu), tipo nustatymu vien iš biometrini? parametr?... 



VSM socionika tai ne klasifikavimas informacini? main? pagrindu, o klasifikavimas, kuris pirmiausia yra Jungo, psichologin?s tipologijos vystymasis, o Jungas ne žodžio nesak? apie informacin? metabolizm?, o kalb?jo apie psichologinius žmogaus charakterio tipus, žmogišk?j? supratim?, kalb?jo apie psichikos veiklos pagrindus pas?mon?s ir s?mon?s poži?riu. T.y., VSM socionika yra klasifikacija b?tent psichologini? strukt?r?, žmogaus psichikos mechanizm?, tuo pa?iu metu ir k?no orientuot? mechanizm?, o informacinio metabolizmo modelis yra tik siaura bendros psichologin?s prieigos dalis.



Pelene



O kuo tai skiriasi, tai yra is esmes visikai tas pats, koks skirtumas i koki zodziu ruba ivilksi.



Žvilgsnis ir aki? išraiška, atskiriama kito žmogaus, yra neformaliais suvokimas, kuris negali b?ti perteikiamas kitam žmogui kai vienareikšmiškai nuskaitoma informacija, t.y., šis suvokimas remiasi išskirtinai subjektyvia patirtimi ir žodžiais, kuriais žmogus perteikia savo matym?. O to paties žvilgsnio atpažinimas, kalbant apie biometrin? parametravim?, numato kompiuterin? akies analiz?, kuri atsižvelgia ? milijon? parametr?: ragenos form?, vok? form?, ragenos piešin?, žvilgsnio akomodacijos krypt?, t.y., biometrinio parametravime minima kompiuterin? diagnostika operuoja suprantamais fiziniais parametrais.



Na ir labai gerai, kad kuo daugiau tipavimo budu bus. Bet vien tik panirus i "aukstaja" teorija toks jausmas, kad ignoruojama "primityvioji" egzistencija Tarsi tos bobutes ant suoliuko negaletu dometis socionika, mat issireiskimai per primityvus.

Vat idomu, koks tos programos patikimumas? Neneigiu, kad isvaizda gana labai didelis sufleris.



Šiuo metu visa socionika ne moksliškumo, o tikrumo atžvilgiu yra tik menas; egzistuojan?ios socionin?s grup?s ir mokyklos yra bendrijos, besiformuojan?ios aplink tam tikr? lyderi?, ir naudojimas, mokymas ir socionikos plitimas šiose bendrijose yra j? lyderi? pasitik?jimo ir charizmos rezultatas, ir ne daugiau. Šiuo atveju, j?s galite sau pasirinkti t? metod? ir t? id?j?, kuriais jus pasitikite.

Vartotojas 2



Gerb. Fil, jeigu jau yra vartojama "j?s? ir dalyvi?", tai prašy?iau ?vardinti konkre?iai ir aiškiai. Nes bent jau aš (ir manau, kad nemažai kit?) aki? mirks?jimais, rank? mosikavimais ir kitomis "pievomis" nesivadovauju.

Beje, kad ir kaip tamstai tai nepatikt?, ta?iau žvilgsniai, gestai ir kiti lingvistiniai motyvai turi didesn? perspektyv? nei fiziognomika (ar advanced biometrija - pavadinimas esm?s vistiek nepakei?ia) su savo kaukol?s formom. Šie dalykai yra tiesiogiai susij? su kalbotyra t.y. lingvistika. Tai taip pat ribojasi su kognityvine psichologija.



Gerbiamasis Vartotojas 2, atsiprašau už min?t? taisykli? pažeidim?, savo atsakyme aš netur?jau omenyje nieko konkretaus. Šiuo posakiu nor?jau pabr?žti poži?r? ? vizualin? diagnostik?, išryšk?jusi po temos perskaitymo. Paaiškinsiu, kad kai yra kalbama apie biometrin? parametravim?, aišku, ji neapsiriboja tik vizualia informacija veido informacijos nuskaitymo pavidalu. Be abejo, atsižvelgiama ir ? k?no sud?jim?, ir k?no judesius, gestikuliacij?, taip pat atsižvelgiama ? balso tembr? ir kalbos temp?. Be abejo, esant galimybei, atsižvelgiama ir ? neirolingvistines kalbos savybes. T.y., kalbant bendrai, metodika, apie kuri? aš kalbu, galima tiesiogiai susieti su kognityvin?s psichologijos metodikomis, ir šiuo klausimu aš visiškai sutinku su jumis.



Liutauras



puikiai suprantu biometrinio metodo (ar vizualin?s diagnostikos - šiuo atveju šias s?vokas vartoju kaip sinonimus) "kilni?j? pus?" socionikos vystymo atžvilgiu. Viena iš socionikos kaip mokslo "b?d?" yra vieningo diagnostikos metodo su labai aiškiom ir griežtom taisykl?m nebuvimas. Biometrinio metodo gryninimas b?t? tarsi m?ginimas spr?sti ši? problem?, o j? išsprendus suteikti socionikai žymiai didesnes diagnostines ir prognostines galias. Kartu tai sudaryt? s?lygas pasiekti smark? kokybin? efektyvumo šuol? socionikos kaip mokslo taikymo srityje.



Visiškai sutinku, kad šiai dienai n?ra vienintelio metodo tipui nustatyti, bet deja, klausimas ne tik apie tai. Taigi ir pati socionini? aksiom? ir apibr?žim? interpretacija skirtingose mokyklose ir skirtingose socionikos bendrijose ryškiai skiriasi, kartais iki visiškos priešingyb?s. Tokiu b?d?, egzistuojan?ios mokyklos iš esm?s yra sektos, propaguojan?ios savo socionikos supratim?, si?lan?ios savo diagnostikos metod?, ir jeigu atsižvelgti ? tam tikrus faktorius, esan?ius tam tikr? vaizd? atpažinime, o taip pat ? vientisus d?sningumus, pagal kuriuos žmogus išmoksta atskirti jam demonstruojamus vaizdus, tai vienu ar kitu b?du mes suprasime, kad kiekviena bendrija ir mokykla atpaž?sta savo nuosavus tipus ir šie tipai skiriasi.

T.y., problema yra ne socionikos interpretavime, o kiekviena mokykla tikrai išskiria savo 16 tip?. Kiekvienas tam tikros mokyklos lyderis nustato koordinates nuosavai tipologijai išskirti. Ji yra vadinama tuo pa?iu žodžiu „socionika“, bet tipai yra kitokie. Pagal matematikos taisykles mes galime paimti tam tikr? žmoni? bendrij? ir klasifikuoti j? pagal tam tikrus požymius. Mes galim gauti 16 žmoni? tipus, kurie matematiškai turi teis? egzistuoti, bet tuo pa?iu jie neatitiks 16 socionikos tipus. Aš tai sakau tam, kad skirtingose socionikos bendrijose tikrai egzistuoja nuosava socionika, ir š? fakt? neigti ne?manoma. Nuosava socionika – tai nuosavi 16 tip? su nuosavomis tip? charakteristik? interpretacijomis, nuosavomis santyki? interpretacijomis. Ir tod?l klausimas apie metodik? ne pirminis, t.y., šiuo atveju, metodika yra galimyb? formalizuoti ir išversti ? tikslesn? kalb? tas intuicijas, kurias naudoja mokyklos dalyviai ar šalininkai. T.y., išversti ? tiksi? ir išmokstam? kalb? tuos intuityvius subjektyvius apibr?žimus, kuriuos jie naudoja, tuos subjektyvius parametrus, kuriais jie vadovaujasi savo apibr?žimuose, ir ne daugiau.

Aš esu 100% ?sitikin?s, kad visos kalbos apie tam tikr? diagnostik?, kad ir apie diagnostik? pagal ta, kaip žmogus kalba, k? jis atsako ? klausimus (turint omenyje, b?tent asmenin? interviu, kai yra galimyb? bendrauti su žmogumi akis ? ak?) – tai va, toks tipo nustatymas iš tikr?j? remiasi ? grynai vizualin? informacij? (numatant ne tik vaizdin? informacij?, bet ir informacij? apie tai, kaip žmogus juda, kaip kalba, jo intonacijas, jo frazi? sudarymas, jo reakcijas ? tam tikrus judesius, t.y., jo reagavim? bendravimo metu – vis? tai kartu aš vadinu vizualine diagnostika). Tokiu b?du, kiekvienas, kas propaguoja, kad jo apibr?žimai remiasi darbu su tekstu, su žodžiai, su atsakymais – didžiausia dalimi apgaudin?ja pats save, nes pagal psichofiziologijos d?snius jo išvados yra paremtos jo vizualine patirtimi, t.y., jis turi tam tikr? vaizd?, kur? šis žmogus atitinka (kitas dalykas, kad ši proced?ra yra nes?moninga) ir kažkokio tipo vaizdas (kuris gali b?ti ir neteisingas), kuris yra iššaukiamas tipuojamo asmens, t.y., tam tikras tipo pavadinimo anspaudas, kuris gali visiškai neatitikti t? tip? kitoje koncepcijoje, kitoje sistemoje, netur?ti reikšm?s pas kitus socionikus. Bet šis vaizdas, kuris yra jo pas?mon?je, gimsta s?veikos procese, o toliau žmogus, kuris tipuoja, padaro paprast? žingsn? – jis pritraukia tipuojamo žodžius ir atsakymus prie to jo pas?mon?je „išplaukusio“ vaizdo ir jo charakteristikos. Šis pritraukimas yra d?sningas ir b?tinas bet kurio žmogaus psichikos veiklos parametras, kuris dalyvauja vaizdo atpažinimo proced?roje, jeigu jis nesuvokia, kad ši proced?ra veikia b?tent taip.



Liutauras



Beje, Fil, ?ia pas mus anks?iau buvo išsivys?iusi diskusija, koki? tip? yra daugiausiai. Vienas forumo dalyvi? (vizualin?s diagnostikos šalinink?) teig?, kad logini?-intuityv? yra nepalyginamai daugiau nei kit? tip?.



?domu b?t? sužinoti, ar pagal j?s? naudojam? biometrin? metod? irgi tokios ryškios disproporcijos pastebimos? Ar apskritai esate nagrin?j? š? klausim??



Mano manymu, klausimas yra ne metodikoje, t.y., šiuo atveju tip? santykis yra ne diagnostin?s metodikos klausimas, o yra ideologinis klausimas bendro socionikos supratimo poži?riu. Aš nenor??iau savo atsakymo paversti visa paskaita apie tam tikr? funkcij? (sensorikos, intuicijos, logikos ir etikos) egzistavim? bei socialin?-psichologin? vaidmen?, apibr?žti ir argumentuoti, kokiu b?du yra galimas tip? egzistavimo visuomen?je disproporcijos supratimas. Pažym?siu tik tiek, kad pirma, tip? egzistavimas yra pajungtas elementariam prisitaikymo d?sniui, ir jeigu visuomen?, arba, sakykime, nacionalin?s-geografin?s, visuomenin?s s?lygos pateikia kuriam nors tipui nepalankias išgyvenimo s?lygas, tai toks tipas nat?raliai išmirs pagal prisitaikymo d?snius. Tod?l galima pažym?ti, kad kiekviena visuomen? – aš turiu omenyje tam tikr? nacionalin? kult?r? – pagimdo ir skatina tam tikr? psichologini? tip? gimim?, o kitoki? vis maž?ja. Tai viena. Antras momentas – žmogaus s?mon?s ir progreso vystymasis šiandien pirmiausia aukština logik?, t.y., vystymasis turi login? atspalv?, ir m?stymas kaip funkcija yra v?liau ?gyta funkcija. Senesn?s funkcijos, o pati seniausia yra sensorika, šiandien turi mažiau reikšm?s ir, be abejo, sensorini? tip? žymiai mažiau nei intuityvi?. Tai visiškai akivaizdu, ir ?ia aš panaudo?iau, galb?t, ne pa?i? korektiškiausi? metafor? su kiaušin?liu ir spermatozoidais. Šiame santykyje matome sensorinius ir intuityvius tipus. T.y., yra sensorinis tipas pagal savo egzistavim? ir užimam? viet? konkre?ioje fizin?je realyb?je gali b?ti atsveriamas dešim?ia intuityvi? tip? toje pa?ioje realyb?je. Štai, jeigu mes nukreiptum?m m?s? žvilgsn? ? id?j? plokštum? arba ? abstrak?i? fantazij? plokštum?, t.y., ? kažkok? pasaul?, kuriame mes gal?tum?m paži?r?ti kažkokiu fantastiniu b?du, tame pasaulyje mes rastum?m priešing? situacij?, kurioje, tarkim, yra vienas labai didelis intuityvus tipas, kuris užima labai daug id?jin?s erdv?s, o aplink j? egzistuoja daug toki? maž?, silpn?, neišsivys?iusi? sensorini?. Ar aiški tokia analogija? Bet kadangi mes gyvename ne id?jiniame pasaulyje, o vaikštome gatv?mis, kur mus supa konkret?s fiziniai asmenys, tai šiame fiziniame santykyje sensorini? mažai, daugiau, šiandienai visa kult?ra ir pasaulio vystymasis veda link sensorini? tip? ignoravimo. Jie yra pernelyg nepatog?s, pernelyg išsiskiriantys, pernelyg individual?s. Ir j? iš tikr?j? mažai, intuityvi? žymiai daugiau. Tai d?l sensorikos ir intuicijos. D?l etikos ir logikos nieko nepasakysiu, mano nuomone, šiandien šis  santykis s?lyginai gali b?ti ?vertintas kaip 50/50. D?l logikos ir etikos aš pacituosiu savo atsakym? VSM forume: http://community.livejournal.com/ru_socionics/588516.html

Fil raš?:




?domi? min?i? paž?rei, bet su sektomis ir lyderiais kaip esminiu socionikos organizaciniu principu visiškai nesutinku.



Pvz., šis forumas yra tam tikra socionikos bendruomen?. Bet ?ia n?ra jokio lyderio! Atvirkš?iai, visi mes ?ia at?jome su savais socionikos ir tip? supratimais ir dalinam?s sava patirtimi. Ir galiu pasakyti, kad dialogo b?du dažnai prieiname prie bendros nuomon?s, o kartais - pasiliekam prie savos ir tiek. Niekas iš m?s? neturi nuosavos socionikos (turime tik sav? socionikos žini?) ir m?s? bendravim? taip pat vargu ar galima pavadinti nuosava socionika. Ne, ?ia kiekvienas gali dalyvauti, ?sijungti ir pateikti savo matym?. Pagrindinis reikalavimas - b?ti atviram kritikai, nesiekti savaip suvoktos lyderyst?s ar visažinyst?s. Manau, kad dialogo b?du tarp savarankiškai m?stan?i? b?tybi? prieinamos mažne bendros išvados tik ir ?rodo, kad iš esm?s yra viena socionika, o ne daug "nuosav?" socionik?. Jeigu b?t? tik "nuosavos" socionikos, tai ir kalb?tis tarpusavyje neb?t? ko.



Iš kitos pus?s, pastebiu tendencij?, kad b?tent vizualin?s diagnostikos socionikos bendruomen?s m?gsta kalbas apie visoki? "lyderyst?", "skirtingas kalbas ir skirting? socionikos supratim?", taip pat gausias nuorodas ? žmonijos evoliucij? ir pan. Galb?t tai j? problema, kad ?žvelgia daug "nuosav?" socionik?, o ne pa?ios socionikos apskritai. Kaip beb?t?, mažiau mokslin?s ar filosofin?s ezoterikos, daugiau atvirumo ir bendrumo siekio, ir visos "sektos" ir kalbos apie jas išnyksta savaime. tai tiek.



p.s. O šiaip linkiu s?km?s. Tave ?domu skaityti.

Fil raš?:


Mano nuomone šita mintis kertasi su teiginiu, kad sensoriniai tipai nunyksta... (terminas "išmiršta" man nepatinka ir neatspindi realyb?s, nes savaime kaip individai vargu ar jie gimsta silpnesni gyvybingumo prasme).

Kas s?lygoja tipo formavimasi prenataliniu periodu? Kokia teorija gali tai paaiškinti? Jei tarsime, kad tai priklauso nuo t?v? tip? derm?s - tai išeit?, kad sensorikai ne taip s?kmingai sukuria šeimas (tarp j? daugiau viengungi?). Vaikus gimdo daugiausia intuityvai - kaip perspektyviausi, labiausiai prasimuš?, apsir?pine gyvenime, turintys galimybi? pasiekti didesn? pripažinim? visuomen?je? 

Bet ar tokia teorija b?t? teisinga?



P.S. Gal galime tik?tis jus pamatyti m?s? artimiausiame susitikime rugs?jo 14 dien? 18:30 val.? B?t? ?domu padiskutuoti ir realiai.

Fil raš?:




pakankamai abejotina tez?. sensorikai - atvirkš?iai - yra geriau prisitaik? prie fizinio pasaulio ir buitini? dalyk?, o vartotojiška kult?ra, aukštinanti poj??ius, taip pat toli gražu n?ra "priešiška" sensorikams, o gal net ir palankesn? jiems nei intuityvams. ties? sakant, kartais pagalvoju, kad sensorikams daug lengviau konkurencin?je kovoje, bet tai, žinoma, subjektyvu ir ko gero neteisinga - tiesiog akimirkos jausmo išraiška.



bet kokiu atveju savo aplinkoje nesu pasteb?j?s toki? disproporcij?, tod?l link?iau netik?t tokiais samprotavimais. apskritai, mano manymu, visi tokie d?stymai, kad vien? tip? su vienais aspektais daugiau nei kit? su kitais, yra gerokai laužti iš piršto, nepagr?sti patikimais statistiniais duomenimis, ir yra spekuliatyv?s.

Fil raš?:




Nenor??iau sutikti su tokia nuomone, (?ia jau mano ?sitikinimu ) - vaikas ateina ? š? pasaul? tur?damas vienodai stiprias visas savybes. Kurios v?liau išlieka stipriosiomis, o kurios silpsta, priklauso nuo j? supan?ios aplinkos, aukl?jimo ir pan. Neneigiu, jog vaisius dar n?štumo metu jau?ia motinos b?sen? ar emocijas, ta?iau tai atsiliepia kai kuriems v?lesniems kompleksams, konkre?iam aplinkos ar objekto suvokimui, bet ne charakterio savyb?ms. Jei nepainioju, - t? teig? ir Froidas, o jei jau kalbam apie socionik? - ir Augustinavi?i?t?. Nebent kalb?tume ezoterine prasme, kad siela iš anksto renkasi kuo ji bus ir atitinkamai pasirenka t?vus su konkre?iomis savyb?mis, ta?iau ir šiuo atveju tipas formuojasi ne n?štumo metu, o gerokai anks?iau..



O d?l sensorik? nykimo keista gird?ti, nes asmeniškai savo aplinkoj, apart sav?s anei vieno intuityvo kolkas nepaž?stu..



 

Fil raš?:




Na, jei isivaizduotume tai, ka jus cia pasakete, tai gautusi, kad cia susikirto Casandros, Skarlet, Liepos, Liutauro ir Pelenes mokyklos, ar net sektos . Ir sakyciau gana skirtingos tos  "mokyklos", kartais pasigincija, bet vistiek atranda, sakyciau, nemazai salycio tasku, is ko isplauktu, kad vizgi socionika yra viena, bet ji ne kaip evangelija socionika, pagal Casandra, ar socionika pagal Pelene .



Kaip psichologo tokio krastutinisko poziurio nelabai suprasciau, bet kaip Zukovo butu galima pateisinti.



Kas link tipo susiformavimo, mano asmenine nuomone pritarciau, kad visgi tipas jau gimsta, patekes i tam tikra terpe jis vienaip, ar kitaip skleidziasi, gniauziasi, bet ateina i si pasauli jau turedamas tipa.



Del intuitu pertekliaus ir sensoriku trukumo: nesutikciau su jusu nuomone, rialiame gyvenime manau kazkur apylygiai, gal kazkada skaiciavau, dabar nepamenu ( kazkada buvo tema, vienas socionikos "zinovas" visur Zukovus mate, ten atrodo buvau paskaiciavusi).

Visgi prisitaikyti prie gyvenimo musu visuomeneje sensorikui kurkas lengviau, jis kovingesnis ir su vienintele idejos veliava gali kurkas toliau nuzygiuoti, nei intuitas. Nors laikai po truputi keiciasi i intuitu ir etiku nauda , bet tai dar nereiskia, kad ismirs logikai, ar sensorikai, tiesiog jiems reiks kurkas daugiau pastangu realizuoti savo skaudziasias, silpnasias funkcijas.



Aš planuoju organizuoti Vilniuje nuolat vykstant? seminar?, kur galima bus išklausyti atskiras temines paskaitas. Su laiku galimas ir paskait? kursas Kaune.



Labai butu idomu isgirsti jusu mintis.



Tikekimes, kad neateisit, kaip apastalas, ar socionikos pranasas.

Fil raš?:




Cia su jusu isdestyta mintis sutikciau is dalies, netgi didziosios dalies. Visiskai sutinku, kad tipas, tai visuma, su savo "vaizdu ir turiniu" , Sutinku, kad pamate tipa , jei jis asocijuojasi su kazkada pazistamu, jis priskiriamas jau tam, ar kitam tipui. Bet ar nebutu pernelyg primityvu, taip automatiskai priskirti, nors gal pasamone ir priskirtu automatiskai. Visgi pas zmogu veikia ne tik pasamone, bet ir samone , kuri tikrina, stebi, nes zino ir, kad gali buti klaida.

Pelene raš?:




Na ir prajuokinai, net ašar? išspaudžiau...

A?i?.

Fil raš?:[quote]






J?s, žinoma, turite teis? tur?ti savo nuomon?, ta?iau, manau, puikiai žinote, kad ji kertasi su oficiali?ja nuomone. Netgi atmetus šiuolaikin?s psichologijos bei edukologijos nuostatas d?l asmenyb?s formavimosi, jums tur?t? b?ti puikiai žinoma A.Augustinavi?i?t?s mintis, jog vien? vertus, tipas gali dalinai formuotis motinos n?štumo metu, kita vertus, ji taip pat veikia ir aplinkos socialiniai faktoriai.













Dr?siu jums priminti, kad mes v?l gr?žtame prie genetikos: genai turi ?takos žmogaus strukt?ros formavimuisi, žmogaus ?giui, k?no formoms, aki? spalvai, piršt? ir kit? odos dali? mikrofig?racijai. Paveldima b?na ir eisena, ir gestikuliacija. Paveld?jimas lemia daugel? žmogaus k?no konstitucijos, elgesio ir santyki? ypatum? bei savybi? susidarym?, ta?iau asmenyb?s formavimuisi turi tik antraeil? reikšm?.







Gal gal?tume išgirsti konkre?ias pavardes?







Galb?t j?s? aplinkoje tai, k? j?s ?ia minite, yra ir naudojama, ir vertinama, ir laikoma nat?raliu beigi skatintinu reiškiniu. Galb?t j?s ten ir auks? iš pelen? materializuojate ar einate vandens paviršiumi, nesušlapdami koj?. Apie menus, gerbiamasis, šioje vietoje apskritai patar?iau per daug nesipl?sti, nes matau, kad iš esm?s nežinote, koks reiškinys gali b?ti ?vardijamas menu. Ir apskritai, many?iau, kad geriausia pasitik?ti ne id?ja, o nuosava galva. Jei bendote ?rodyti, jog socionika yra "tik?jimas", kuriame yra reikalingu "guru", tai j?s, gerbiamasis, pasirinkote mažum?l? ne t? auditorij?, nes, bijau, kad ?ia iš esm?s s?di "cicilikai"



Jei kalb?ti apie sensorik? "negaus?"......tai praktika ir realus gyvenimiškas vaizdas rodo k? kit?. Ta?iau jeigu ir Tamsta manote, kad pasaulis sudarytas iš logini?-intuityv? (ar intuityvi?-logini?), tai toliau t?sti diskusij? šia linkme yra beprasmiška.