gelminis raš?:
Mano nuomone viziualinio diagnazavimo metodika yra tikslingesne , nes , gyvenimo tarpsnyje isirezusios rauksleles veide , isbegusi asarele, plaukiojantis ar status zvilgsnis , judesiai , apranga, ir t.t. nusako kurkas daugiau nei sabloniniai klausimai i kuriuos atsakyti - padvejojama. Tai kogero neimanoma nuslepti!
Taip, galima pripazinti, kad tikrai buna tokiu tipisku panasumu, tarsi butu antrininkai. Zvilgsnis, manieringumas, sudejimas... tai irgi gali duoti informacijos, bet tai tik papildoma informacija nustatinejant tipa, arba kabliukas, uz kurio galima uzkibti. Pacia zmogaus isvaizda gali lemti genetinis paveldimumas, judesiu plastiskuma, ar sukaustyma gali itakoti kompleksai, isgyvenimai, esamos ar buvusios fizines, ar psichines ligos ar priesingai islavinti (sokeju, aktoriu, sportininku...). Taigi, kaip pateikti aprasyma, kurio vadovaujantis galima butu nustatyti tipa? Pvz. Stirlico: "judesiai kaustyti", bet vaikysteje auges mustro salygomis, ar psichologines priespaudos, tie judesiai jau pasidaro kaip ir plastiski. Arba toks apibudinimas, kaip "zvilgsnis tiesus", velgi, psichologiskai ar psichiskai paluzusio zmogaus zvilgsnis gali buti nedelbtas ir t.t.
Plataus vartojimo klausimynai irgi kaip ir nelabai tike. Velgi, cia gaunama dalis informacijos. Kaip galima atsakyti i toki klausima: "Ka jus labiau vertinate blaivu prota, ar gilius jausmus?" Jei zmogus ne primityvaus mastymo jis vertins ir tai ir tai, protas eina savo ruostu, jausmai, ar isgyvenimai savo ruostu...
Ir dar, kiekvienas tipuotojas turetu klausineti jam teikiancia informacija klausimais. Man, kaip etikei, labai daug info duoda ne pats klausimu atsakymas, bet ju svarstymas, reakcijos ir apskritai zmogaus stebejimas kazkokioje sutuacijoje, ar situacijose. Kazin ar sis principas daug info duotu kokiam Zukovui, ar betkatram kitam logikui.
Aiskumo, paprastumo tipavime tikrai nebus, zmones ne geometrines figuros.
Psichologu pripazinimo, ar ne irgi nereikia bijoti, as kazkiek domiuosi psichologija, kolkas nepastebejau kazkokiu esminiu susikirtimu su socionika, o del vizualinio tipavimo kolkas tyliu, gal kur nors, kada nors ir ten kazkokia info islys. Bet va idomu, kodel psichologai nenori pripazinti socionikos, bet neteko niekur skaityti konkretaus nagrinejimo, kritikos. O jei jie socionika laiko horoskopu lygyje vien tik del to, kad ja net nesidomi, tai irgi nerimta kritika. Socionika nerimtai atrodo vien tik del to, kad ji bandoma suprimityvinti, kazkokius asmenybes bruozus ( fizinius, psichinius) bandoma pritemti tipui. Kazkas gali buti budinga, ar ne tam, ar kitam tipui kai veikia, is vienos, ar kitos funkcijos, bet ne faktas, kad tik tas ir ne kitas tipas taip gali elgtis, mastyti ar atrodyti.