santa raš?:
Cassandra: ?ia šiaip dar klausim?lis, kaip tu reaguoji ? neigiamas emocijas aplinkini??
Ar teigiamos emocijos tau "gyvybiškai" b?tinos? Ar buvo, nebuvo ?
Turb?t tai priklauso nuo dviej? dalyk?: aplinkini? psichologin? artumo - kuo tolimesnis man žmogus, tuo mažiau kreipiu d?mes? ? jo emocijas. Ties? sakant, aš dažnai net nepastebiu, kokios emocijos ir kokia nuotaika, kol man prikišamai to neparodo.
Taip pat priklauso nuo emocij? raiškos. Jei jos n?ra aiškiai išreikštos (tyl?jimu, r?kavimu, bamb?jimu ar dar kaip nors), aš nepasteb?siu, kokia žmogaus nuotaika. Jei artimas žmogus tyli "kitaip" nei ?prastai, aš pasiklausiu jo, kas yra. Jei jis atsakys "pavargau, noriu pab?ti vienas" ar pan. - paliksiu j? ramyb?je. Arba pasi?lysiu arbatos or smth. Priklausomai nuo situacijos. Jei jis prad?s sk?stis, kad yra kažkas blogai - bandysiu paieškoti situacijoje teigiam? aspekt? ir pasi?lyti problemos sprendimo b?d?. Jei r?kia ir nieko nesiklauso - pasi?lysiu padaužyt savo galv? ? sien?, anuž pad?s. Ir apskritai, iš r?kian?i? mane labai juokas ima, gal tod?l mano akivaizdoje retas kuris drysta isterikuoti. Jei ?kyriai bamb?s - išklausysiu ir pasi?lysiu sprendimo b?d?, jei visvien bamb?s, kad bamb?t? - tiesiai šviesiai pasi?siu ant trij? raidži?. Tylintys man?s neerzina. Labiausiai erzina bambekliai. O isterikai, kaip min?jau, sukelia juok? ir nor? ty?iotis. Šiaip manau, kad neigiam? emocij? išliejimas tokiomis formomis rodo žem? žmogaus kult?r?.