liutaurai: na kod?l gi, galima ir papl?toti, visai ?domi tema- emocijos,nuotaikos. :)
Cassandra po to atskirs jei k? nuo šitos temos.
Jeseninams tokie klausimai - jau veržimasis ? j? intymi? erdv?. Kartais norisi atsakyti "kod?l tau tai r?pi?" arba "koks tavo reikalas? noriu ir li?džiu. k?, maišau juo nors, kad negali nematyti?".
Aš ?ia tik ?garsinu mintis, realiai neb?nu tokia bjauri (dažniausiai
)
Matyt, mums toks ?d?mus hekslio žvilgsnis ir užklausimas, kas yra, nekelia noro pasakoti, kas b?tent yra. Bet kod?l- man irgi sunku suprasti. Iš patirties bevely?iau galvoti, kad... realiai tas hekslio klausimas skamba taip, lyg žmogui tikrai r?pi, bet v?liau jis ima "užkalb?t dantis" ir tada staiga suvoki, kad ...nu ner?pi jam tai:))). O toks ?sp?dis susidaro tod?l, kad pradedi pasakot, o jis jau ima sukt tem? kažkur visai kitur, arba pasakot apie save...apie tos dienos ?vykius...nu apie bet k?:). Tada nusprendi: geriau išvis neklaust?, tai nors nemaišyt? m?styt:))).
Ta?iau pasakysiu paslapt?: iš tikro tai ir toks hekslio ?sikišimas padeda. Nes mintys ir išties išsiblaško- net jeigu kartais tik pyktel?jimo ant hekslio d?ka (tipo, nu kam jis ?ia sutrukd? li?d?t:))). Ta?iau v?liau galb?t yra kažkoks vidinis d?kingumas, kurio neparodom...
Visumoj mes jus laikom gerais, užjau?ian?iais žmon?mis, geban?iais b?ti draugais, ir pagelb?ti konkre?iais veiksmais (id?jomis ir pan.).
Žodžiu, mano išvada: hekslis gali išvaduot jesenin? iš blogos nuotaikos. Net jeigu t? akimirk? jeseninas m?gina j? nugesinti.
O ar jeseninas gali ištraukt iš li?desio heksl??... Galb?t...tik ne visada pamatome galb?t..ne visada gal ir norime pamatyt...visaip b?na turb?t.... Dar vienas momentas: man rodos, mes jus laikom lygiaver?iai stipriais, ar netgi stipresniais,ir tod?l atrodo,kad kas jau kas, o hekslis tikrai pats išlips iš savo nenuotaikos. Net nesitiki, kad jis išvis gali b?ti li?dnas. Nors draug? heksl? pasakojo: "aš esu pratusi niekam neparodyti, kada man blogai. Tod?l visi galvoja, kad man visada viskas labai gerai. Ir patys tik link? išsipasakot.... O kai man visai blogai b?davo, tai nuvažiuodavau ? savo m?giam? viet? miške ir...šaukdavau iš vis? j?g?...".
Pamenu, labai sukr?t?,kai ji pasakojo apie t? sunk? savo gyvenimo period?, kai šaukt reikdavo....Baisu taip jaustis....
Realiai, jeigu maty?iau hekslio melancholij?, aš asmeniškai turb?t netrauk?iau jo iš tos b?senos d?lto, kad (galb?t klaidingai) many?iau, jog jis PATS nori pali?d?ti (kaip kad toks noras periodiškai b?na jeseninams, o ir visiems melancholikams), arba many?iau, kad jis PATS pasipasakos neklaustas.
Žodžiu, mano išvada: pagal save sprendžiam apie hekslius. Kod?l? Nes mes labai panaš?s....
Ta?iau:
Jeseninai kaip intravertai
patys pasakojasi, kai tam pribr?sta (b?na, kad dualas moka kažkaip teisingai užklausti). (Beje, tok? bruož? pasteb?jau ir pas balzakus bei gabenus).
O heksliams kaip ir kitiems ekstravertams reikia, kad pas juos
kitas klaust?, kas jiems yra.
....O kas lie?ia Gabenus, tai pas juos apie emocijas išvis negalima klausti, jeigu nenorime žmogaus ?varyti ? nevilt? galutinai. Jam taip sud?tinga tai suprasti- k? gi ?ia dabar atsakyti.... Dar nuotaik? savo supranta, o jausmus, j? priežastis, intensyvum?? tamsus miškas ir neviltis, kad artimas žmogus bando išklaust velniai žino k?. O ir kam jis klausin?ja, ar veikt neturi k?? Gal sadistas koks?:) (?ia mano gabeno min?i? interpretacija
)
Bet kita vertus, Gabenas dar ?domiau paklaust?, ne "kod?l tokia nuotaika?", ar "ko li?di? o, tarkim: "kaip jautiesi? ar nieko neskauda?":))). Maždaug, jeigu tau li?dna, tai tau turb?t kažk? skauda, vargšel?
. Ir taip nuoširdžiai ima gail?t, kad juokas paima ir irgi bet kokios neigiamos emocijos išsisklaido:). Arba taip supratingai ir užjau?iamai ži?ri, kad supranti, kad tikrai taip n?ra tau blogai, kad tave taip užjaust?...
Iš tikr?j?, jeigu blogos nuotaikos priežastys- bent kiek s?lygotos fiziologijos, sensorini? problem?, tai sugeba pad?ti meistriškai. Ta?iau jeigu psichologin?s, ir dar, neduok die, jis pats kažkuo kaltas d?l tavo emocij? poky?i?, tai arba norisi j? pat? užjaust (nes ima reaguot labai neadekva?iai situacijai) ir per tai man pavyksta pamiršt tas problemas, arba belieka nusiramint savo pastangomis v?lgi, bendram labui. O v?liau vistiek jis atperka visas b?das savo
r?pinimusi, kuris toks malonus visgi.
Tai va taip jeseninams su heksliais ir gabenais sekasi.
O su visais kitais, nu ži?rint nuo kiekvienos situacijos niuans?:). Nu tarkim, keli atvejai:
1) Kartais, jeigu žmogus ima
isterikuot, mane kaip ir Cassandr?, labai ima juokas. Bet aš ir pradedu juoktis, nevalingai, ir net nustot sunku:). Ypa? jeigu tas riksmas n?ra toks piktas, o...daugiau iš pasimetimo, r?pes?io, pavydo ar panašiai. Tai yra, tarsi aš ir kalta gaunuosi, kad suk?liau toki? audr?, nes žmogus r?pinosi, kur aš dingau, tarkim. Ir ta proga po to pamat?s mane apr?k?... :). Arba jeigu apr?kt?, nes aš per žioplum? prie jo aki? vos po mašina nepalindau. :)
2) Kai žmogus šaukia isteriškai tod?l, kad
laiko mane blogiete, paprastai norisi atsitraukti, tarsi kokiu nematomu vašku užsikišt ausis:). Nematyti ir negird?ti to triukšmo šaltinio:). Tame n?ra mano kažkokios analogiškos situacijos. Ner?kiu : "pats/pati tu tokia!!!!..." Mintyse pagalvot galiu: nu va, su nervais žmogui blogai jau visai. pasigydyt?.
Nors aišku, malonumo jokio man iš to. Kaip sakiau,noris tiesiog išeliminuot save iš tos situacijos.
3) Mano mama (don?) kartais staiga
užsiplieskia kaip degtukas. Bet staiga ir praeina jai. Tai nesp?ju n? susinervint. Kadangi šaukiama ne ant man?s kaip asmenyb?s,o "ant" gyvenimo, ant problem? kažkoki?. Arba ant kit? žmoni?. Kai šaukiama ant kit?, ?siterpiu ramindama, pasakau k? nors, kas padeda neutralizuot neigiamas emocijas. maždaug "na k? tu,mama...radai d?l ko nervuotis..:). dievaži, gi tai tokios smulkmenos...
Na, juk galima padaryt taip ir anaip..ir išspr?st tai....
" ir nurimsta.
Bet šiaip, per daug niuans? visame tame. Kadangi
- mano instrumentas, kiekvienoj situacijoj jis "sugroja" vis kitaip...