Socionikos forumas

"Atsinešiau" žinut? iš kitos temos:



Nadia raš?:




Matau etiko pozicij?, logikui "sužmoginti" daiktus - neb?dinga. Etikai, k? j?s ? tai pasakytum?t?

Cassandra raš?:


Taip, logikas grei?iau atvirkš?iai- žmones sudaiktina.

Gal emduk? ?ia k? reikšmingo tart?. Kita vertus, b?t? ?domu, kad visi tipai pasisakyt?. Gal atrinktum?m, ar tikrai vien etikams tokie dalykai gali b?t b?dingi. Ir ar tai apskritai etiko bruožas.



Aš jau gerai neprisimenu, kokia buvau vaikyst?j, bet kiek pamenu, nebuvo man b?dinga sužmoginti daiktus. Augalais tiesiog g?r?davausi. Tik v?liau, paskai?ius Castaned?, buvau ?mus jausti, kad augalas gali b?ti beveik kaip žmogus, beveik su siela. Kažkas tokio.

Daug tikresnis vaikyst?je buvo savo fantazij? pasaulis, kuriame ta?iau veikiantys asmenys buvo žmon?s, ne gyv?nai ar augalai...

Savitas ryšys buvo su gyv?nais. Bet tai jau ne ? sužmoginimo tem?, o ? gailes?io, ar net empatijos raiškos:)). Skamba kvailokai, empatija lyg nevartojama kalbant apie gyv?nus:).

Solanža raš?:


Skamba normaliai: empatija tinka ir gyvunams, ir net augaliukams, juk ir ju nuotaik? gali pajusti, ?sijausti, išjausti...

Na, bet jau vien tai, kad ji pati pastebi, kad daiktai "sužmoginami". aš vaikyst?j, pamenu, skaitydama tokio pob?džio literat?r?, galvodavau: kas ?ia per nes?mon?s???? taigi taip neb?na!!!! n? sykio nema?iau, kokios nors "verkian?ios" spintos. Kažkada gal koki? 5 m. buvau patik?jusi, kad K??? nakt? gyvul?liai prabyla: specialiai ?jau vidurnaktyj klausytis babyt?s višt?. Ir k? sau manot??? Ogi s?d?jo tos vištos ant lakt? ir snaud?, o kažkuri elementariausiai sukudakavo, sureagavusi ? uždegt? švies?. Man tai buvo pats tikriausias ?rodymas, kad nei iš šio nei iš to niekas "sužmog?ti" negali. Gal tod?l ir negaliu pasakyti, kad Andersenas buvo mano m?gstamas rašytojas. Pamenu, net ta gražioji jo pasaka apie Undin?l? mane erzino: ko ta žiopla Undin? leido t? savo princ? tai kitai nusitverti???? Kažkokia v?pla ir lebeda...Tai tokios mintys buvo vaikyst?je:)))) Suaugusi tik supratau, kad ten, žynocia, akcentuojamas, meil?s kilnumas, pasiaukojimas ir t.t.:))))

Cassandra: dostikiškos vertyb?s- tau v?pliškumas ir lebediškumas.

Aha, ir aš toj pasakoj vis piktindavausi undin?s kvailumu, ir vis galvodavau, kokia gera pasaka, tik reikt? gal? protingai padaryt.

bet man atrodo, kad ?ia diskusija susipainiojo.



Nadios citata buvo ne apie savo poži?r?, o apie Andersen?, kur? laiko Drezieriu, ir b?tent d?l to "sužmoginimo".



su Nadios tipavimu ?ia neturi nieko bendra.



o kalb?ti, kad etikai kažk? "žmogina", o logikai - ne, irgi didel?s prasm?s nematau, nes labai jau neapibr?žta diskusija gaunas. pats tikrai negal?i?iau pakomentuoti, kad kažk? "žmoginu" kaip etikas. nesuprantamas klausimas tiesiog. gal palikime tai tiesiog literat?rinei interpretacijai, ir nedarykim iš to kokios nors "mokslin?s" analiz?s.

liutauras raš?:




Bent aš supratau, kad ji ten išsak? b?tent SAVO poži?r? ? dreizer?, ir kok? poveik? jis dar? jai vaikyst?je.

Cassandra: ir aš taip supratau. Gi ?domus tipo poži?ris ? aktyvatoriaus k?ryb?, tas b?tent daikt? sužmoginimo fakto ?strigimas ir per?mimas, man atrodo tai daug pasako...

Skarlet:



Apie daiktu suzhmoginima....Tai chia labai apie mane :) T.y., nuolat tai darau. Dukra, kai mazhyte budavo labai juokdavosi, kai pargriuvusiai liepdavau greit atsistoti ir grindis paglostyti, bei atsiprashyti, kad jas uzhgavo :) Tada bet koks noras zhliumbti kaip mat dingsta. Dar megstu sakyti, kad va pyragelis, zhiuri i mane ir prashosi suvalgomas ir panashiai....:) Niu, o gyvunai ir shiaip gyvoji gamta tai ishvis - lygiaverchiai bendravimo partneriai. Vyra ir linksmina ir piktina mano pashnekesiai su katinu  arba su gelytem :)



P.S.O pasakoje apie Undinele, niekad jos nelaikiau kvailute, t.y., net vaikysteje jos elgesio motyvai manh buvo suprantami ir aishkus. Tiesiog liudnu buvo, kad nutiko taip, o ne kitaip.

Man Andersono pasakos kažkokios nemielos ir nevaikiškos. Vaikyst?je ? sužmoginimus ži?r?jau labai atsargiai, na, kad ir ta kiaul? taupykl?, vis ži?r?davau ir galvodavau kaip ?ia taip gali b?ti, ji gi negyva ir turi ramiai kur ant palang?s tup?ti, o ne b?gioti.

Tik viena patiko, kur pabu?iavus varl?, ji gali pavirsti ? gražuol? princ?

"Undin?l?s" pasaka - labai apie mane...  Nebylumas srity ir kažkoks maksimalizmas (balso atidavimas už miglot? vilt?)

Dar prisimenu pasak? apie "Bjaur?j? an?iuk?", "Sniego karalien?".  Tarp kitko, - o koks Kajaus tipas? ("Sniego karalien?je" jis, o ne Gerda man atrodo pagrindinis herojus)

Liepa:



Tai, kad Kajus labiau marionete, nei herojus - ne jis, o dvi stiprios moterys spresnde kur jam buti, ir ka daryti. Gal tik pabaigoje truputi atsipeikejo :)

m2, va ir domiuosi - koks tai tipas? Savotiškai gavosi Kajui - sunku apsispr?sti, sunku pajausti prioritetus, susipainiojo vertyb?se. Kajus man atrodo idealistas.

Gerda tai tikrai Dreizerio tipo mergina. Labai racionali, praktiška, aiški (atrodo, kad nekamuoja jokios vidin?s problemos).

Liepa:



Hmmm...Dabar labai tiksliai nepamenu, bet jis lyg ir pragmatishkas toks vaikinukas buvo. Gal koks Gabenas :) Del dualo gi taip nesistengiama gal? Jis priimamas kaipo savaime suprantamas dalykas? O vidiniu prieshtaravimu pas Gerda nesimato todel, kad ja visa uzhvaldes vienas jausmas - buti su Kajumi. Tada visa kita neina i paskutini plana ir neaktualu :) Dar man ryshkus ir pareigos rasti Kaju niuansas (kai ji atsisako likti karaliaus rumuose ir ishkeliauja toliau).