m2: o negali b?ti taip, kad neeiliniai asmenyb?s kad ir ne itin žavin?io tipo, atrodo ryškesni, ?domesni? Gal ir su Mamontovu taip gal?t? b?t? Nors nežinau, man jis tokia m?sl?. O gal tiesiog per mažai apie j? skai?ius esu.
Šiaip tikrai sunku menininkus tipuoti, juk jie visiškai nestandartiškai elgiasi, nei priimta tam tipui. Intravertai lipa scenon, reiškia emocijas...
Tarp kitko, sako, kad Basilašvilis- irgi balzakas. Man jis žiauriai charizmatiškas, o kaip tau emduke?
O Šapras...jis išties ciniškas. Paskutinis iš jo tokio juodo jumoro anekdot?, kur patiko, nuskamb?jo jo anekdot? laidoje. At?jo viena iš anekdot? sakytoj?-mergina tokia. Šapras j? lie?ia ir sako:- o, kokia šilta! Mergina (maivydamasi):- tai aaaišku...aš karšta moteris!... Šapras: - Nieko,- visi mes atšalsim.
Nevengia jis ir visoki? šlykštybi?, kaip pvz. anekdotas apie paskenduol?, kuri? ištrauk? narai ?m? gaivint, o paaišk?jo, kad jau minkšti audiniai ir išvis, prie j? aki? nuskendo su slid?m, o šita-su pa?i?žom.
Visgi, gal sensorikai gali tokius anekdotus labiau pasakoti? Galvoju, kad intuitams, kaip hamletams, taip jeseninams, o gal ir dar kitiems, toks jumoras n?ra mielas, jis šleikštus, nes sudirba vaizduot?. Bet k? aš žinau, kaip iš tikro.