Socionikos forumas

1. Kiekvienas arba beveik kiekvienas zmogus man gali pasirodyti idomus tam tikromis savybemis, taciau savybes kurios mane labai traukia tai erudicija, inteligencija ir kartu su tuo derantis zmogiskas paprastumas, zmogaus siluma santykiuose. Taip pat imponuoja jei zmogus gabus, gali reikalui esant padaryti beveik viska (pataisyti, sureguliuoti ir t.t.) Zaviuosi zmonemis kurie daug pasieke gyvenime prie to paties su jais pakalbejus yra labai paprasti, ju sneka suprantama, jie nekelia saves, yra malonus. Kaip sakoma valdzia, pinigai ir kritines situacijos parodo koks isties zmogus yra. Galiu zavetis zmogumi kai isgirstu tiesiog jo apmastymus apie gyvenima, jei jie man pasirodo originalus ir teisingi.

Zmogiskumas is dodziosios raides, gailestingumas, sugebejimas padeti zmonems zavi mane.



    1.Neidomus tas kuris tik nuolat sedi ir ziuri televizoriu, neturi jokiu savo ideju, verda savo sultyse ir yra tuo laimingas. Ribotas zmogus. Mano supratimu tai labiausiai zmogu nuvertinantis epitetas. Kalbantis su tokiais zmonemis ispudis lyg ir viskas vietoj, taciau be materialiu dalyku daugiau jie nelabai ka supranta. O kai padestai kokias tave domincias teorijas ziuri i tave  kaip ozys i naujus vartus. Tarp tokiu zmoniu galima uztroksti. Taip pat man visai neidomu klausytis tuscio pliauskimo liezuviu, neidomios kalbos apie skudurus (na ribotai, ne ilgiau 10-15 min. :))



Siaip tai kaip ir kiekvienas zmogus atrodau sau tiesiog kad taip viskas ir turi buti. Gi pats sau tai atrodai paprastas ir naturalus. Bet man su savimi niekuomet ne liudna ar nuobodu. Jei tik man to reikia, prisigalvoju veiklos, paskaicius apie ka nors staiga pradedu dometis kuo nors ir su entuziazmu pasakoju apie tai savo draugems, kai kada ir jas itraukiu i tai o jeigu ir neitraukiu tai bent jau isgirstu kad esu idomus zmogus. Manau, nes netgi sededama namie, tarsi is nieko susirandu idomiu dalyku, minciu, pomegiu...arba bent jau man taip atrodo...



Jei kas mane pavadina neidomia, tai mazdaug reakcija - na ir pasilik su tokia savo nuomone, ji neturi nieko bendro su manimi. Ne, tai manes visai neizeidzia, tiesiog nusistebiu. Taciau greiciau priimciau tokius zodzius pasakytus jumoro forma, rodus tetis taip sakydavo kai darydavau kazka kas jam nepatinka ir jis taip pajuokaudavo.



    2.Zinoma atkreipiu demesi i viska is ko galima spresti ar ka nors suzinoti apie ta zmogu - rubai, kalbos maniera, naudojami zodziai, veido mimika. Susidarau bendra ispudi apie zmogu ir juo vadovaudamasi bendrauju toliau. Bet galutiniu isvadu tirai nedarau. Ziurint ar tai tik atsitiktinis pokalbis ar kazkas daugiau, bet pati dazniausiai ypatingos iniciatyvos nerodau kol neisitikinu kad tas zmogus nori bendrauti su manimi, su laukiu is jo eiles palankumo zenklu, tuomet atsipalaiduoju, pasidarau atviresne. Taciau yra buve atveju kai bendrauti pradedavome spontaniskai, labai nuosirdziai ir atvirai, abipusiai jausdami malonuma, dabar sios merginos - mano drauges. Buvo toks atvejis ligoninej, kuomet mane ruose operacijai, pasake kad del pries tai vartotu vaistu galiu ir neatsikelti nuo operacines stalo (nu tokiu crazy gydytoju neteko sutikti), taigi as buvau labai susijaudinus, nusiminus, gulejau ir ziurejau i lubas galvodama mirsiu ar ne... ir staiga pas moreriske, su kuria gulejau palatoj atejo aplankyti dukra. Ja maciau jau anksciau, ji atrode labai grazi, galvojau kad ji perdaug grazi, atrode kazkokia nepasiekiama. Ir stai kai ji iejo i palata ta diena, ji pasirode ir labai maloni bei miela, o jos sypsena uzkrecianti. Ji pradejo su manimi kalbetis taip naturaliai ir pasakoti apie save, netgi apie savo daryta plastine nosies operacija, kas mane kartu nustebino ir sudomino. Kazkaip visai pamirsau savo niurias mintis, pasakojausi pati, ir jos geros nuotaikos uzkresta jau po pusvalandzio sedejau ir juokiausi kartu su ja. Tai buvo man tarsi stebuklas istempes mane is giliausios duobes i dziaugsmo aukstumas, o ji - tarsi angeliukas pasirodes paciu laiku. Tai buvo jau pries daug metu, bet ir dabar esame drauges, kai tik susitinkame, prisakome viena kitai eile komplimentu. Zinau kad Vilniuje jai taip pat nustate kad ji yra Diumos tipo.





    3. Man velavimas iauges i krauja. Kazkaip taip apsiskaicuoju laika susiruosimui bet jo visad pritruksta. Netgi jeigu turiu pries tai pakankamai laiko susiruosti tai sugalvoju kad per ta laika dar galiu pasidaryti kokiu darbu, o rezultate vel apsiziuriu kad jau veluosiu... Del to jaudinuosi, kartais net labai smarkiai, ir milijonus kartu esu sau prisizadejusi neveluoti bet viskas perniek, as tiesiog tokia, matyt...Zinoma kartais ateinu ir laiko ar net anksciau laiko bet tai greiciau isimtys...

Siaip jau esu atlaidi kitu velavimui (kokia gi daugiau galiu buti kai ir pati veluoju , na galiu uzmesti kokia replika jei tas veluojama tikrai nemazai. Bet tai neuzgauna manes ir didesnio nepasitenkinimo tikrai nesukelia. Na kitas dalykas jei veluojama i pamokas, kazka kur reikalaujama grieztai neveluoti - tuomet ir pati skubu kaip isprotejusi ir pvz. vaikus raginu be jokiu skrupulu. Taciau kitiems savo nepasitenkinimo stengiuosi neparodyti, na nebent tiek kad nesisypsau.



    4.Vienumoje kuri laika jauciuosi visai gerai, uzsiimu man malonia veikla, svajoju, miegu, ziuriu televizoriu ar valgau bet ateina laikas kai tiesiog kazkoks vidinis laikrodukas spragteli- "viskas, reikia kazkur eiti" - ir einu. Pas drauges, i parduotuves, pasivaikscioti - bet kur. Griztu atsigavusi, pasisemusi naujo potencialo. Taciau nuo perilgo ir intensyvaus bendravimo taip pat pavargstu, tuomet atgaunu energija vienumoje. Taip pat labai reikia vienumos ir kai jauciuosi energetiskai issekusi. Tuomet tiesiog fiziskai jauciu kad atgaunu pusiausvyra, gana greitai atsistato energija.



    5.Komfortas, jaukumas - gana svarbus. Galiu gyventi ir be ju bet niekuomet nebusiu laiminga. (Isimtis - keliu dienu trukmes stovyklavimas). Nejaukioje vietoje man tiesiog negera, norisi greiciau is ten pabegti. Beja, ta jaukumo jausma priduoda ne vien materiali aplinka, bet ir zmones. Aplinka gali buti labai parasta ar net skurdi jei ten gyvena labai geri zmones - man ten bus jauku. Komforta bei jaukuma stengiuosi kurti pati nuolat. Labai megstu perstatineti baldus kambariuose, taip tarsi atnaujindama erdve. Taip, si erdves savoka man svarbi, vadovaujuosi taisykle visame kame - geriau maziau nei per daug. O siaip jei pradedu delioti kokius dalykelius ant lentynu tai gali man uztrukti valanda, paskui vel kada praeinant pasiziuriu, ne, dar ne taip ir vel perstumdau, taip keiciu kol pasiekiu mano supratimu harmonigo derinio. Is sono tai gal ir juokinga bet as jauciu kaifa taip darydama, laikas tarsi sustoja.



    6.Komplimentai zinoma malonus bet to stengiuosi neparodyti. Itariu kad gilumoje man ju labai reikia. Taciau ju turi buti su saiku, tuomet jais tarsi ir nenoredama tikiu, jauciuosi pakiliai. Bet jei ju perdaug tai nebesuprantu ar cia pataikaujama, padlaiziaujama ar dar kokiu kitokiu tikslu siekiama. Nepatinka mintis kad taip gali buti manipuliuojama. Taciau ne kiekvieno zmogaus komplimentais tikiu, buna ir taip kad jie man nieko nereiskia, jei nieko nereiskia tas zmogus. Siaip i komplimenta visuomet atsakau ka nors kad atseit taip visai nera kas buvo pagirta... taip kuklinuos. O i kritika ar betkokius neigiamo atspalvio epitetus mano adresu reaguoju galima sakyti liguistai. Tai man labai skaudu. Bandau suprasti kodel taip buvo pasakyta. Ar tai momentine israiska, ar tokia mane mato tas zmogus, ar jis teisus ar ne. Is viso esu kai kuriais atzvilgiais labai savikritiska, tuomet galvoju kad man save reikia keisti. Cia vel gi priklauso ar tas zmogus ar zmones yra man svarbus ar ne. Bet jei kas issake neigiama nuomone, pirmiausiai stengiuosi issiaiskinti su juo tai, noriu suprasti ir kazka pakeisti. Bet jei issiaiskinti ar suprasti neimanoma tai stengiuosi tiesiog atsitolinti arba jei imanoma visai palikti...

   

    Esu isitikinusi kad kritika turi buti konstruktyvi, tam kad padaryti isvadas ir eiti toliau. Jei ji nekonstruktyvi vadinasi ji turi kitokiu kartais nesuvokiamu tikslu. Kritika gali buti teigiama jei ji issakoma geranoriskai.

Na va pradejau taip nemandagiai iskart atsakinedama i klausimus, taigi truputi paveluotai labai prasau visu kas galit padeti man del mano tipo nustatymo... Busiu labai dekinga! Jusu nuomones man labai idomios ir svarbios!

Ugne: nu labai ?domu. laukiu atsakym? ? 11, 12, 15 klausimus. Tai yra, tu atsakin?k iš eil?s, ?ia tik pasakiau, pagal kuriuos man bus ?domiausia tave palygint su savim:))). Kol kas matau skirtum? d?l v?lavim?/laiko. Gana heksliškas tavo atsakymas ? t? klausim? pasirod?

Ugne: daug panasiu dalyku atradau.. kai kas labai man tinka:

labai ryski intuicija ir butent Kolkas jokio prasilenkimo su Heksliu...

    7.Na jei sugenda tai juos reikia taisyti. Tiesiog ieskau kas tai gali padaryti. Zinoma jauciu tam tikra nepatogumo jausma, bet zinau kad tai neilgam nes jie na tiesiog privalo buti netrukus pataisyti. Ilgus metus salia buvo zmogus kuris sugebejo pataisyti viska ir tai buvo savaime suprantama. Kai to neliko ir dabar kitiems visai nera savaime suprantama kad reikia kazka taisyti, tai kartais varo mane i nevilti. Nesuprantu kaip galima nesirupinti namu reikalais...



    8.Praktiskas zmogus rupinasi materialiais dalykais, iskaiciuoja nauda, zino ir naudojasi savo gyvenimiska patirtimi. Manau kad esu ir praktiska ir nepraktiska. Priklausomai kurioje srityje, su kuo. Tiesa, daugumoje stengiuosi buti praktiska nes toks musu gyvenimas, bet puikiai zinau kada pradedu skrajoti padebesiais ir man to taip pat reikia. Sie apibudinimai manes nelabai jaudina, tiesiog pati zinau kokia esu. Jaunysteje buvau visika skrajokle.



   

Reikes baigti rytoj nes vyras jau pavydo scenas kelia, siaubas...

Aciu jums!

Visai jau nebalzakiškas tas tavo vyras...



O Ugn?s atsakymai kotais sukelia miel? šypsen?. Ramun?les ? kasyt? ir per laukus... nu bet gražu gi. K??

Aciu kad issaket savo nuomones, ir uz "ramuneles kasytese" taip pat. Pasaulis grazesnis ziurint pro rozinius akinius, ko gero



Bandysiu pagaliau baigti savo atsakymus. Dekui.

    9. Siaip gincu vengiu, gal taupydama energija, o gal del to kad zinau jog nemazai zmoniu turi uzslepto agresyvumo kuris butent ginco metu prasiverzia. Taciau jei neimanoma ginco isvengti tuomet puolu gincytis ir as. Daznai tekdavo buti tarp tokiu zmoniu kad paciai atrodydavo kad isvis nenustoju gincytis: jie man savo, o as - savo... Taciau man labai svarbu ginco forma. Jei pamatau kad besigincijantis su manimi tiesiog neturi pakankamai kulturos, tuomet man jau nesvarbu del ko gincytasi, tiesiog nusisuku ir vengiu bendru salycio tasku. Manau kad netgi gincas turi padeti suprasti vienam kito pozicijas, bet jei to pasiekti neimanoma, del geranoriskumo stygiaus ar tiesiog del pernelyg skirtingu poziuriu, tuomet ir gincas praranda prasme. Niekuomet nesistengiu kaip nors izeisti ar leisti kitam pasijausti menkesniu uz mane, netgi jei ji tokiu laikau Nuomone keiciu lengvai ar ne - priklausomai nuo to kokie kontraargumentai pateikiami. Kartais is keliu zodziu suprantu kad oponentas teisus, ir tai is karto pripazistu, dar noriu placiau aptarti jo pozicija, kad pilnai suprasciau. O kartais mane itikinti reikia puse dienos kalbu arba isvis neimanoma. Jei susigincyta del kazkokiu gyvenimisku dalyku, tai tiesiog sakau kad galbut tu teisus o galbut as, gyvenimas parodys. Pripazinti kad buvau neteisi man visiskai nesunku, juk visi klystame ir esame zmones. Man patinka posakis kad klysti zmogiska, bet klaidoje pasilikti - nezmogiska. Ir man visuomet buvo labai juokingas karalius is vieno rusu filmo, kuris nors ir zinodamas kad jo isleistas isakymas yra klaidingas (kaip veliau suprato), vistiek negali jo atsaukti, sako " A ja samodur, takogo mama rodila!" Na o su mano tariamuoju Balzaku taip pat gincijames bet tie gincai visai neproduktyvus, atrodo kad veikia visai kitokie desniai nei pas protingus zmones. Tai cia atseit pavizdi norejau parasyti... Ir as visuomet einu taikytis pirma nes, nepriklausomai ar laikau save teisia ar ne, visuomet po ginco noriu atstatyti taika ir ramybe namuose. Nes gincas - tik epizodas, nepakenciu ilgalaikes itemptos atmosferos.



    10.Na zinoma gi puolu ji klausineti kas atsitiko, jei matau kad nenori atsiverti, tuomet svelniai aplinkiniais keliais stengiuosi isgauti bent kokia informacija. Man svarbu kaip jauciasi artimas man zmogus, mano pacios savijauta priklauso nuo to kaip jis jauciasi, nes jauciuosi atsakinga. Jeigu zinau priezasti del kurios jam negera, tuomet pagalvoju kad gal jam reikia tiesiog pabuti vienam, tuomet ir pati viduje tarsi nutylu, susimastau, laukiu, kuomet prasnekes. Jei neprasneka, ir vel einu pasidometi kaip jis jauciasi, gal jis nori pasikalbeti ar dar ko. Taip islaukusi diena, ir jei nepavyksta nieko suzinoti, vakare jau galiuu pareiksti kad sitaip negalima, jis turi kazka pasakyti, nes tai mane labai tai slegia. (Su manuoju Balzaku tokia situacija kartojasi nuolat, tik jis nesikalba, arba beveik nesikalba kelias dienas, kol praeina jo pyktis, o as puolu i depresija ir saujom pradedu ryti tabletes ir ivairius lasiukus)



    11. Na, nuotaika juk pamatai zmogaus veide, isgirsti jo kalboje, elgsenoje. Kuo geriau zmogu pazisti, tuolengviau supranti kokioje jis nuotaikoje. Uzsikreciu man svarbiu zmoniu nuotaika. Priimu ja kaip svrbu veiksni bendravime. Manau kad kur nors eiti kartu, pramogauti ir ne tik (kas nera butina) verta tik esant gerai nuotaikai, o be jos - neverta, vistiek nebus to malonumo...Kito zmogaus nuotaikos nustatymas man reikalingas tam kad elgciausi adekvaciai. Taigi pirmiausiai susitikusi ir issiaiskinu kaip jis jauciasi, kokios nuotaikos... Mano pacios nuotaika dazniausiai giedra, jos nesudrumscia kazkokie nemalonumai neismusa is pusiausvyros. Jei del kazko labai susikremtu ar prarandu dvasine pusiausvyra, tuomet bandau su savimi kalbetis Na, esu prisiskaiciusi visokiu protingu knygu Man priimtinas budistu poziuris i pasauli. Zodiu, viskas yra reliatyvu. Jei negali pakeisti aplinkos, keisk savo poziuri. Siaip ko gero, mano nuotraikos gali keistis lengvai, tai jauciu savyje, bet nemanau esant reikalingu tai parodyti kitiems. Labai pakyleta nuotaika man sukelia grazus reginiai, visokie meniniai dalykai, gamta.



    12.Ne nelengvai inicijuoju konflikta, kaip sakiau, mieliau jo isvengciau, bet esama situacijus kai reikia ji inicijuotiNa kaip ir su vaikais konfliktuoju pastoviai O rimciau, tai jei pradedu, tai pirma apgalvoju, koks tikslas, apgalvoju argumentus, galima eiga ir pasekmes. Butinai. Jei konfliktas pakrypsta nekonstruktyvia eiga, galiu trenkti durimis, numesti telefono rageli, karta senai, vienai atseit draugei parodziau i duris ir liepiau iseiti po to pati stebejausi ir juokiausi kad galejau taip padaryti

    Kokios konfliktu priezastys? Nesutarimai, santykiu aiskinimasis. Nekonfliktuoju del buities dalyku ( na nebent jei vaikai eilini karta ka nors sulauze), taip pat manau kad jau neverta pykti del to kas padaryta, nes jau vis vien nepakeisi. Gal daugiau galiu pasipsti del to ka ir kaip verta daryti ateityje... Jau rasiau kad pirma ateinu taikytis.



    13. Oi, jeigu suprantu kad kazka izeidziau tai tikrai puolu atsiprasyti ir visaip apgailestauju kad nenorejau izeisti, tiesiog pasakiau nepagalvojusi. Pati jauciuosi labai blogai delto ir nusiraminu tik kai man pasako kad atleido arba panasiai. Na tikrai visaip vengiu zmogui nemaloniu dalyku ar to kas ji galetu izeisti. Buve taip kad zmogus turi kokiu tai kompleksu ir nori suzinoti mano nuomone tai as jokiu budu jam nepasakysiu ir stengsiuosi isvengti astresniu zodziu ta tema, priesingai stengsiuosi irodyti kad jo kompleksai be pagrindo... O siaip tai tikrai neatsimenu kad ka buvau izeidusi...



    14. Pagal zmoniu elgesi suprantu kas palankiai i mane ziuri, o kam tur but nepatinku. Jei nepatinku tai ir nesipersu. Tik cia, amerikoje susiduriau su tokiais zmonemis kurie lyg ir kalba su tavimi , bet ziuri ne i tave o kazkur per peti, o tu tarsi nori apsidayti ar cia jie su tavimi kalbasi ar su kazkuo dar. Pradzioje net galvodavau kad jie kalbasi ne su manimi ir visai nieko neatsakydavauManau kad taip jie kalbasi nes laiko tave zemesnio lygio, yra tokie savyje pasipute kad tuo isreiskia savo panieka kitiems. Tai taip ir norisi ju paklausti ar jie nezino kodel as taip jauciuosi su jais kalbedama ir ka jie tuo parodo - nepagarba tam zmogui ar nepagarba sau paciam. Cia ne i tema gal, bet oi, kaip man patinka padeti i vieta tokius pasiputelius ir pasakyti kad ne pinigais zmogaus verte matuojama.

    Na nezinau, siaip jau atvirai zmones nesako tu patinki jiems ar ne, gal drauges pasako kad patinku tai as iskarto jas uztikrinu kad ir jos man patinka ir kartu juokiames o jei zmogus noriai bendrauja su manimi tai manau kad ji kazkuo traukiu ir tai priimu kaip teigiama ivertinima, dziaugiuosi. Jei nenori bendrauti, tai bandau suprasti kodel, kokia jam pasirodziau, kas galejo nepatikti, na bet juk sakoma kad geras visiems nebusi...



    15. Taisykles varzo. Zinoma jos reikalingus zmoniu bendrame gyvenime, bet kartais leidziu sau joms nepaklusti del "asmeniniu" priezasciu. Nekenciau mokyklines uniformos bei visokiu darbiniu chalatu ir pan. Zinau kad taisykles reikalingos bet juk buna ir isimciu ar ne

    16. Taip, planuodama atostogas, ar pan, numatau pagrindinius dalykus ka ketinu nuveikti, detales palieku spresti vietoje. Bet aplamai numatyti planus ateiciai man reikia, pvz savaitgaliui, vienam kitam, treciam i prieki, tuomet jauciuosi dziugiai kad bus ka idomaus nuveikti. Smulkus planas man netinka nes vis tiek juo nesivadovausiu o po to save kaltinsiu kad esu neorganizuota, bet be plano irgi negaliu, tuomet pasimetu, perdaug pasiduodu momentinei nuotaikai ir pamirstu ko norejau



    17. Na cia tai jau kaip gyvenimas diktuoja. Lietuvoje visad eidavau i parduotuve kai ko prireikdavo, niekad neperku daug kazko i prieki, nes manau kad o gal pasikeis kas nors ir to nebeprireiks, net maisto nemegstu tureti atsargai (nors tai ir patogiau). Bet cia visi apsipirkineja viena karta savaitej, daugiausiai - du. Turiu galvoje maista. Taip pripratau ir as, yra patogu is tikruju, juk parduotuve tai ne uz keliu namu kaip buvo Lietuvoje Sarasiuku man reikia, nes be ju butinai ka nors pamirstu. Na, ilgainiui gal ir nusistovi tam tikras vaiksciojimo marsrutas. Zymiai geriau jauciuosi eiti apsipirkti i tas pacias parduotuves nes ten mintinai zinau kur kas yra, o jei atsiduriu naujoje vietoje tai pradedu nirsti kad tik vaikstau ir nieko nerandu ko man reikia, uztrunka zymiai ilgiau. Siaip dar prie to pacio pridesiu kad  aiskiai esu is tu kas megsta buti ir lankyti tas pacias vietas. Visad galvojau kad labai megstu keliones bei naujas vietas, bet dabar supratau kiek man daug reiskia tureti pazistama aplinka, kurioje gali puikiai orientuotis, uzmerktomis akimis... O gal tai reiskia kad jau senstu?



    18. Manau kad turiu ir perfekcionistes kai kuriu bruozu, bet tobulo rezultato siekimas man sukelia vidine itampa, todel jo siekiu tik ten kur puikus rezultatas yra butinas del objektyviu priezasciu. Antraip atsipalaiduoju ir... Taip, man budinga kad imuosi keliu uzduociu is karto, palieku viena, tuomet darau kita, ...buna kad nebaigiu...Labiau megstu pati veiksma. Atideliojimas man labai budingas bet uzmirst tai neuzmirstu ka turiu padaryti ir sazine man neduoda ramybes kol nepadarau. Na, manau kad tikrai uzmirsti gali tik tai kas tau nera is tikruju svarbu.

Man tai vistiek atrodo, kad Heksl?.

Hekslio versij? dar labiau link?s atmesti. Nedr?siai - galb?t Hamlet?.

Nors papasakota gan išsamiai (ir ?domiai), ta?iau tiksliam nustatymui reik?t? funkcin?s analiz?s iš aspekt?.

manau kad heksliai tai tie zmones kurie kaip parasyta socioninej pasakoj ,,mezga raistelius ir rysius", per savo kurybine O Ugne raso, kad pirma laukia palankumo is kitu..

lyrike: B?tent. Tikslus pasteb?jimas.

Kad silpnosios funkcijos- sensorika ir logika, tai akivaizdu. Bet as linkciau i heksliskuma, nes logikos klausimukas(penkioliktas) jau taip trumpai, taip glaustai, taip tiesiog jauciu, kaip sunkiai, valios pastangomis, buvo atsakytas. O sensorikos penktas klausimas- kaip ir rodo ugdymosi krypti, sakyciau labiau trecioji pagal Ausra funkcija.

Ugne, tu parasyk, jei gali, i kokius klausimus buvo sunkiausia atsakineti ir kokie buvo tie, kur liejasi zodziai be jokiu galvojimu kaip parasyti...