liutauras: Na, kaip ir min?jau iš karto - Heksliškumo nematau. Tuo tarpu labai taikli Cassandros pastaba d?l Hamleto tipo.
v?lgi dr?stu sakyti, kad tai socialiniai mokslai ,- ir ten kur man ?domu, login?s konstrukcijos anaiptol n?ra mano silpnoji vieta; atvirkš?iai aš jas neretai paver?iu savo stipresniuoju atramos tašku. b?tent sugeb?jimas ?valdyti tam tikr? mokslin? (taigi matematin?) kalb? su visa jos gramatika, sintakse ir pragmatika ir mok?jimas ja maloniai bei laisvai naudotis pasiekiant tam tikrus rezultatus - tai ir yra tas "žongliravimas", kur? tur?jau omenyje šalia nepamiršdamas pridurti, kad visgi santykiu etika išlieka patikimesniu instrumentu ir, beje, apiman?iu žymiai platesnius mano gyvenimo klodus.
Taip veikt? Hamleto tre?ioji ugdoma funkcija -
. B?tent ugdom?ja funkcija yra "žongliruojama", nes ji jau?iama. Jau?iama kaip tokia, kuri? galima ?valdyti, suprasti, išmokti. Su gyvenimo patirtimi, asmenyb? vis labiau šioje funkcija tampa stipresn?. Tuo tarpu skaudžiosios, ketvirtosios funkcijos jautimo, supratimo, valdymo nerasta. T? funkcij? galima užgl?dinti, suvaldyti jos fenomenus ar kažkiek ištreniruoti siaurose/dalykin?se situacijose, ne daugiau.
nežinau tiksliai kod?l t? pavyko pasiekti: gal d?l to, kad t?vai, kaip ir visi kiti šeimynos nariai, - apsigim? matematikai
Faktas, kad vaik? tipas tiesiogiai priklauso nuo t?v? tip?. Beabejo ir nuo formuojan?ios aplinkos. Jei t?vai Don Kichotas ir Dostojevskis, tai tuo labiau nemanau, kad tamstos ketvirtoji funkcija - strukt?rin? logika, nes abu t?vai š? aspekt? produkuoja. Esant tokiai kombinacijai, vaiko logika grei?iausiai bus viena iš pagrindini? arba ugdomoji.
iki bene pastar?j? dien? aš buvau beveik pamirš?s savo tre?iosios funkcijos, t.y. ekstrasensorikos, ugdym?. Arba dariau tai labai neprofesionaliai, su tam tikrais pertr?kiais. "Slabakas", kuprotas, tinginys, negražus ir t.t. - tokie "komplimentai" - kiek dabar atseku - lyd?jo vis? miel? vaikyst?. Ir jie buvo beje žymiai skaudesni nei kokie nors man mesti priekaištai strukt?rin?s logikos atžvilgiu.
Prie ko ?ia fiziologija? Tuo labiau, k? tai bendro turi valios sensorika? N'?j? kart? šiame forume, regis beprasmiškai pasikartosiu:
vaizdiniai ir fiziologiniai niuansai, vizualinis tipavimas ir visas kitas briedas, nieko neturi bendro nei su psichologiniais tipais, nei su sensorika (nei juoda, nei balta)! Kad ir k? Augustinavi?i?t? raš?... Tai vienas iš pagrindini? argument?, kod?l psichologija kritikuoja socionik? kaip moksl?. Min?jau anks?iau, vienintelis rimtas ir mokslinis dalykas - lingvistikos ir socionikos s?sajos. Ta?iau tai labai abstrakt?s verbaliniai, elgesenos bruožai, kurie n?ra faktiniai, n?ra absoliut?s, n?ra nekintantys, priklausantys nuo ?vairi? faktori?, j? net konkre?iai ir aiškiai apibr?žti n?ra galima. Vat kai/jei šie lingvistiniai dalykai bus ištirti, nustatyti, apibr?žti (tiksliai!), susitemizuoti ir pasakyta j? procentin? paklaida (kuo aš labiausiai ir abejoju - j? tikslumu, jei toks išvis yra) - tada gal?sim kažk? vertinti ir tipuoti matuoti snuku?ius su matlankiais ir kampaniais.
d?l specifin?s kaip hekslio raidos, ?vyko tam tikras antrinis funkcij? vaidmens persimainymas (kuris neb?tinai yra pastovus)
Tokiu atveju tai tur?t? b?ti psichin? problema. Yra veikianti strukt?ra ir normaliomis s?lygomis strukt?ra nekinta. Ta?iau tai nereiškia, kad procesas, informacijos vyksmas strukt?roje negali b?ti paslankus, "plaukiojantis", dinamiškas. Tai reiškia, kad funkcijos aspektas yra plaukiojantis ir dinamiškas, galintis kisti, ta?iau kisti ir plaukioti TIK savo funkcijos r?muose, "vandenyse". Bet jei psichokos strukt?roje informacija apdoroja 1'oji funkcija, po to ji keliauja ? 2'aj? ir t.t., tai ne atvirkšiai. Jei tarp pirmosios ir antrosios yra konstruktyvusis, o pirmos ir tre?iosios destruktyvusis ryšis, tai ne atvirkšiai. Modelis yra dinamiškis, paslankus, ta?iau tik statiškos ir apibr?žtos strukt?ros r?muose, kitaip tai neb?t? strukt?ra.
kas gali paaiškinti, kod?l kartais atsitinka taip, kad tam tikromis situacijomis elgiuosi (bendrauju) kaip tikras Dostojevskis ar netgi Robespjeras
Ugdoma (ir išugdyta) tre?ioji funkcija, kuria galima "?jungti".
Kažkaip abejoju tamstos
suvokimu, kurios pasireiškim? nematau tuolabiau.
- yra erdvinis ir objektinis (galb?t galima net pasakyti geometrinis) m?stymas, taip pat ši? dalyk? suvokimas, jautimas ir ?valdymas. ?valdymas, kartu gali b?ti ir geb?jimas valdyti. Žmogus - taip pat objektas, kuri taip pat galima valdyti. Tai ši? suvokimas, suvokimas kokiais metodais ir priemon?m juos galima ?takoti, keisti. Ir tai absoliu?iai nieko gali netur?ti su fiziologijom ar kažkokiu fiziniu kontaktu. Kaip pvz. psichologinis spaudimas - viena iš [u]galim?[/b]
panaudojimo išraišk?.
Tuo tarpu fiziologijos - absurdas. ?ia kaip vienas Balzakas buvo šventai ?sitikin?s, kad jis Gorkis, kol galiausiai argumentais ?rodžiai, kad to n?ra. Jis buvo ?sitikines, kad turi valios sensorik?, nes: aktyviai užsiima sportu, anksti rytais kelias, turi didel? pasiryžim? b?gioti, pasitiki savo j?gom ir t.t. bei pnš. Juokinga, nors kita vertus, su tokiu aspekt? vertinimu, nelabai...
ir aš tik j? apšaudydavau gr?smingais žvilgsniais, kad net ir nereik?davo žodžio pratarti...
Hamletiška emocij? etika. Tuo tarpu ne?sivaizduoju Hekslio tylin?io ir m?tan?ios vaizdines replikas - jie paprastai tiesiai šviesiai paklausia (kartais garsiai ir priekaištingai) "O tai kod?l tu darai, o ne kitaip?!?!?".
Pripažinsiu, Gorkiams, tokie klausimai atrodo "t?pi" ir "užknisantys", bet ?ia jau tarptipinio santykio problemos
t?tis - don kichotas, o mama - dostojevskis.
Šiuo atveju t?tis b?t? si?stuvas, mama - gesintuvas. Na, kaip ir min?jau - dvi produktyvin?s, strukt?rin?s logikos funkcijos, kurios tur?t? tur?ti didel? ?tak? vaik? psichologinio modelio formavimui. Reiškiamoji, kaip produktyvin? funkcija, atžal? formavimui gali tur?ti daugiau ?takos nei vedan?ioji (kuri yra akceptyvin?). Bet tai priklauso nuo abiej? tip? funkcij? išsid?stymo, tarptipinio santykio, dominavimo šeimoje, aplinkos ir daug kit? faktori?. Faktas, kad s?ryšis yra. J? tiksliai nustatyti, per daug kompleksiška, bet manau galima. Tiesa, reikia maž? vaik?
Tiek.