Socionikos forumas

Dabar yra 29 Kov 2024, 00:00

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 276 pranešimai(ų) ]  Eiti į Ankstesnis  1, 2, 3, 4, 5 ... 19  Kitas
Autorius Žinutė
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 21 Spa 2005, 23:28 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 21 Rgp 2004, 14:51
Pranešimai: 3581
Miestas: Kaunas
Unex: o Tu neprileidi tokią mintį, kad tu pats kiek kitaip matai donus, negatyviau nei reikėtų, nes jūsų santykis nepalankus? Pažiūrėk, kaip aprašinėja tipus Gulenko ir Stratijevskaja - visai skirtingi aprašymai.

Kita vertus, tavo pastabos yra teisingos. Ypač toji, kad Donas pirma įžeidžia, o tada supranta, ką padarė - labai labai tipiškas donams bruožas! Dėl objektiškumo ir kitų interpretacijų tai čia nesikišiu, nespecialistė.

O šiaip, įdomu sulaukti pačios Liepos komentarų. :smile:

_________________
Geriau gailėtis dėl to ką padarei, negu to, ko nepadarei...


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 21 Spa 2005, 23:37 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 16 Bir 2004, 15:18
Pranešimai: 3469
Miestas: Vilnius
Solanža rašė:
Donas pirma įžeidžia, o tada supranta, ką padarė - labai labai tipiškas donams bruožas....
Tipiškas. Tik pataisyčiau - pamato iš reakcijos, kad KAŽKĄ NE TAIP padarė - bet turbūt  ir po to nesupranta - ką.  Juk buvo sąžiningas - sakė kaip iš tikrųjų galvoja.  Ir staiga pakeisti nuomonės, t.y. sakyti kitaip paprasčiausiai negali (nes, ko gero, tebegalvoja lygiai taip pat).

Išmokti jis gali tiktai kalbėti švelniau, įvilkdamas žodžius į visokius "galbūt", "tikriausiai" -  kad tai išrodytų ne taip kategoriška.  Nes pastoviai gauna pastabas dėl savo grubumo.  Tačiau nelaiko savęs grubiu - jis gi tikrai nepiktybiškas... todėl ir kaltas nesijaučia.

Atsiprašinėju ir aš labai sunkiai.  Lengviau yra atsiprašyti artimų brangių žmonių - branginu gerus santykius, tiesiog labai sunkiai išgyvenu įtampą santykiuose - ji mane žudo.  Ir tas atsiprašymas dažnai skamba: "atsiprašau, bet aš iš tikrųjų taip galvoju" ar "atsiprašau, nemaniau, kad užgausiu"....  po to dažniausiai seka ilgiausias pasakojimas-aiškinimas kodėl taip galvoju.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 21 Spa 2005, 23:37 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 01 Sau 1970, 03:00
Pranešimai: 1466
Solanža: Kad juos matau, kaip revizorius - be abejo.

Tačiau kodėl padarei tokią klaidingą išvadą, kad neigiamai? Jie turi labai daug teigiamų dalykų, ir daugybę tų dalykų aš stengiaus perimti ir išmokti.

O pavyzdžiai yra konkretūs tai situacijai. Šiuo atveju norėjau parodyti, kad jie geba daryti įtaka su savo ugdomąja sensorika ir menkai atsižvelgia į moralines ir etines vertybes.

Žinau ir labai intelektualių Don Kichotų, tačiau baltų etikų akimis jie vistiek praeidami "apibrozdina". Mano akimis - nieko čia ypatingo, o kovotojo filosofija ir gebėjimas kovoti už savo tiesas - didinga ir galinga savybė.

Ir t.t. bei panašiai...


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 21 Spa 2005, 23:39 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 21 Rgp 2004, 14:51
Pranešimai: 3581
Miestas: Kaunas
iš pokalbių fragmentas:
Liepa [00:04] Robikas gi intravertas (ne apie komunikabilumą kalbama) ir racionalas. Be to.... visa tarptipinių santykių mozaika...  Kaip paaiškintum tada mano santykius su Štirlicu, Dostojevskiu, Jeseninu, Žukovu?

Prisiminiau, kad Liepa minėjo šitą aspektą kaip dar vieną įrodymą, kad ji Donas.

_________________
Geriau gailėtis dėl to ką padarei, negu to, ko nepadarei...


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 21 Spa 2005, 23:41 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 01 Sau 1970, 03:00
Pranešimai: 1466
Liepa rašė:
Atsiprašinėju ir aš labai sunkiai.
Ir aš sunkiai atsiprašinėju. Nesu linkęs atsiprašinėti. Taip yra su SuperEgo bloku, sunku kaip akmuo.

Tačiau, man regis, nesupratai Don Kichotiškojo neatsiprašinėjimo pavyzdžio - jo nuomone, tai beprasmiška. Jis nesupranta, kad atsiprašydamas jis "išlaisvina" kito žmogaus užgautus jausmus.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 21 Spa 2005, 23:45 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 16 Bir 2004, 15:18
Pranešimai: 3469
Miestas: Vilnius
Unex rašė:
Jis nesupranta, kad atsiprašydamas jis "išlaisvina" kito žmogaus užgautus jausmus.


Atsiprašinėdamas Donas beviltiškai griebiasi šiaudo - pataisyti santykius.  Nes jis    N E M O K A  jų nei taisyti, nei kurti.... Tai silpna ir skaudi sritis - nes iš tikrųjų skaudu jaustis bejėgiu.

Manau Donas atsiprašo - nes taip reikia, taip priimta - jei kitas žmogus įsižeidė.  Sąmoningai daryti tuo poveikio nemoka.


Paskutinį kartą redagavo Liepa 09 Rgs 2008, 19:23. Iš viso redaguota 1 kartą.

Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 21 Spa 2005, 23:47 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 01 Sau 1970, 03:00
Pranešimai: 1466
O kodėl tu manai, kad jis imasi jų taisyti?

Kažkaip, kiek pažįstu, dažniausiai kas su jais nepakeliui, tai nepakeliui.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 21 Spa 2005, 23:50 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 16 Bir 2004, 15:18
Pranešimai: 3469
Miestas: Vilnius
Manau, kad Donui svarbu turėti gerus santykius su brangiais ar įdomiais žmonėmis.  Geri santykiai - tai teigiamos emocijos.

Apskritai skaičiau, kad visa pirmoji kvadra nepakelia blogų santykių. "Geriau emocijų mažiau - bet jos teigiamos" - būtų Alfos devizas.  Man pačiai tai tikrai svarbu.

O dėl to - su kuo nepakeliui, tai nepakeliui - tai irgi iš to paties išplaukia (bet jau Donui).  Donas nuo blogų santykių ginasi atstumu, t.y. atsitraukia, ignoruoja, nepastebi (nesvarbu).


Paskutinį kartą redagavo Liepa 09 Rgs 2008, 19:24. Iš viso redaguota 1 kartą.

Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 21 Spa 2005, 23:50 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 21 Rgp 2004, 14:51
Pranešimai: 3581
Miestas: Kaunas
Unex rašė:
O kodėl tu manai, kad jis imasi jų taisyti?
Kažkaip, kiek pažįstu, dažniausiai kas su jais nepakeliui, tai nepakeliui.
Moterys donės, tarkim šiaip vaikinus, tai tikrai, paprasčiausiai palieka. Tai standartinis jų elgesio modelis. Tačiau jeigu žmogus imamas laikyti savu, jeigu jaučiami jam kažkokie gilesni jausmai, arba jeigu tas žmogus yra tėvas ar motina - tada santykius bandoma taisyti. Paprastai siūlomi kažkokie loginiai argumentai, aiškinamasi, kas konkrečiai nutiko ir kuo konkrečiai užgavo, ką turėjo omeny. Bet tai tikrai, tik su labai svarbiais žmonėm taisomi santykiai. Nes sunku jiems tą daryti.

_________________
Geriau gailėtis dėl to ką padarei, negu to, ko nepadarei...


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 21 Spa 2005, 23:55 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 01 Sau 1970, 03:00
Pranešimai: 1466
Solanža rašė:
Tačiau jeigu žmogus imamas laikyti savu, jeigu jaučiami jam kažkokie gilesni jausmai, arba jeigu tas žmogus yra tėvas ar motina - tada santykius bandoma taisyti.
Galbūt. Deja, žinau du pavyzdžius, kuomet kažkodėl tie "gilesni jausmai" nesuveikė :wink:


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 22 Spa 2005, 01:20 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 16 Bir 2004, 15:18
Pranešimai: 3469
Miestas: Vilnius
Unex rašė:
Liepa rašė:
"Manipuliavimą žmonėmis apibrėžčiau kaip žaidimą žmogaus jausmais, tam tikrų jo elgesio, jausmų provokavimą savanaudiškais tikslais."
Visų pirma - visas tavo atsakymas, iš esmės yra apie žmonių jausmus ir jų vertybes.

Kaip į šį dalyką žiūrėtų valios sensorikas? Žmogus - tai objektas. Objektą galima valdyti, apvaldyti, įtakoti. Objektas gali trugdyti, gali padėti, o gali būti puikiu įrankiu. Įtakojant objektą, galima jį panaudoti savo tikslų siekimui. Objektas turi savo savybes, kurias suprantant galima parinkti tinkamiausią įtakos metodą. Kokiu metodu ar forma objektas bus įtakojamas ir kiek tai moralu ar amoralu - tai jau kitas klausimas. Žukovas šioje srityje - asas. Don Kichotas - visa tai tiesiog supranta ir didesnių pastangų dėka, gali panaudoti.

Tavo atsakyme, Liepa, nematau jokio atsižvelgimo į žmogų, kaip į objektą. Tai reikštų, skaudžiosios :bsensoric: sunkų suvokimą.
Neteisingos išvados.  Žmogus - iš tiesų yra objektas. Bet objektas LYGIAVERTIS ir LAISVAS.  Gyvas Žmogus, o ne daiktas!  Ar įmanoma manipuliuoti LAISVU žmogumi?  Jį galima įtikinti, galima paaiškinti, galima susitarti - ir veikti bendrai kartu. Negalima priversti! Aš protestuoju, kai paminama mano laisvė, mano laisva valia. Negaliu gi taip įžeisti ir kito orumo.

Man pagrindinė problema visada iškyla - ar turiu teisę manipuliuoti žmogaus jausmais. Turiu - jei žmogus tam neprieštarauja, jei jam tai patinka (jis norėtų to paties). Pagrindinis kriterijus - kito žmogaus atsakas.  Čia jokia ne teritorija, ne valingas poveikis - tai SANTYKIS, t.y. sutikimas, pritarimas, minimum - neprieštaravimas.

Unex rašė:
Liepa rašė:
"Vertinu šiuos dalykus labai labai griežtai <..> Jei nesu dėl savęs tikra - geriau patylėsiu, negu pasakysiu per daug"
Aha, vertini! Tuo tarpu Don Kichotas į tai sunkiai atsižvelgia ir rėžia tai ką galvoja.

Atsakyme, dar galima įžvelgti porą akcentuojamų dalykų:
"Jausmai - yra šventa, neliečiama purvinomis rankomis. <...>prisiliečiu - turiu prisiimti <..> O jau naudojimasis <..> geriau palikti žmogų ramybėje"

Įtakos baimė. Turi aukštas principines vertybes, tačiau bijai, kad kažkas ateis ir "purvinomis rankomis" jas sugriaus.

Galbūt klystu, tuomet paneik.
Laisvai paneigsiu.

Donas rėžia tiesiai šviesiai ką galvoja - tiesa. Ir čia tikrai jis gali panaudoti netgi spaudimą - jei įsitikinęs savo teisumu. Na, gal kaip spaudimą tai suvoks etikai... tarp mūsų (abiejų :wlogic: ) tai aiškinimas, argumentų pateikimas, atsižvelgimas į įvairius niuansus ir niuansėlius. Va ir dabar - nors kapok mane į gabalėlius... kiekvienas gabalėlis Tau prieštaraus su tokia pat jėga! (todėl geriau prieš Doną spaudimo nenaudoti).

Tačiau Donas sunkiai orientuojasi, ką JAM jaučia, kokį poveikį jis daro kitiems žmonėms. Silpniausioji grandis - santykiai :wethics:. Man iš tiesų patiko aiškinimas apie funkcijų matiškumą.  Skaudžioji funkcija yra tarsi linijinė, juodai-balta, taip arba ne. Iš čia ir tas pernelyg sugriežtintas vertinimas, niuansų nepripažinimas.

Taigi - santykiai.  Donas siekia perprasti, "ar aš tau patinku?". Jei sulaukia pritarimo, patvirtinimo - viskas OK.  Tačiau jei išgirs "myliu kitą" - tuoj pat suveikia tas "juodai-baltas" linijiškumas: "juoda" - automatiškai reiškia "ne balta". Niuansų nerasta. Donas traukiasi be kovos, nes kitas žmogus priėmė sprendimą (toks supratimas).

Tai štai tokį "juodai-baltą" kategorišką vertinimą etikos, santykių srityje aš jaučiau visą laiką savyje. Jokie draugių patarimai "moteriškai pagudrauti" - nepadeda. Tik sukelia nepilnavertiškumo kompleksą - aš ne tokia "kaip visi normalūs žmonės". Na - nemoku, negaliu, nesugebu tuo pasinaudoti. Maža to!  Jeigu aš per jėgą ir bandyčiau pasiekti savo tikslą santykiuose - rezultatas mane visvien sužlugdytų. Nes tai nebūtų tikra!  Na, NESIORIENTUOJU aš santykiuose - faktas. Todėl man santykiai turi būti tikri, natūralūs, laisvi.  Ir be mano "valingo reguliavimo" juose pakankamai atsitiktinumų, sutapimų ir nesutapimų.  Lengviau orientuotis - kai mažiau painiavos.

Ir būtent DONO modelis - man paaiškino mano prieštaravimus (kategoriškumą ir idealizmą), sustatė viską į savo vietas.  Na, aš tokia - ir kas?!  Man tai natūraliai būdinga - aš normalus žmogus.  Ir kaip gera būti savimi!

Unex rašė:
Liepa rašė:
"Vienas mano (kaip ir visų kitų žmonių) teises gina įstatymai, jos yra griežtai apibrėžtos. <..> Yra dar mano teisės, kurios ribojasi su kitų žmonių teisėmis."
Viską vertini bendrinėm nuostatom ir principais, tačiau neatsižvelgi į :bsensoric: t.y valios įtaką, kad galima prieš tai aprašytomis obektų valdymo priemonimės, paveikti žmones, kad jie būtų priversti paisyti tavo nuomonės.

Liepa rašė:
"Čia irgi niuansai susiveda į teises:  pati bardamasi, puldama, įžeidinėdama - prarandu moralinę teisę dėl to priekaištauti kitam...."
Moralinę teisę?? Dar ir sugalvok taip :smile: Vienas, ko gero Don Kichotas, pasakė - "aš arba teisus, arba nepriekabus". O Don Kichotų, kurie gali rėkti ir bartis, dėl savos tiesos, žinau bent tris.
Savo nuomonės paisyti aš galiu priversti loginiais argumentais - jeigu juos girdi.  Jeigu negirdi - "su pliku neverta pešiotis".  Tai gal taip ir reikėtų suprasti Tavo pažįstamo Dono pasakymą "aš arba teisus, arba nepriekabus".

Beje, galiu aš ir bartis, galiu tikrai priversti paisyti mano nuomonės. Tiktai žiūrint kur, kokioj srity... Turiu jaustis teisi, turiu neabejoti, kad taip yra geriau, ir kad kitas kažką daro negerai....  kalbant socioniškai veiksiu iš EGO bloko.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 22 Spa 2005, 02:25 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 01 Sau 1970, 03:00
Pranešimai: 1466
Vai Liepa Liepa...

Cituoti:
Man pagrindinė problema visada iškyla - ar turiu teisę manipuliuoti žmogaus jausmais.
Jokiam Don Kichotui, niekuomet tokia problema neiškils! Nes: jis nesuvokia kito jausmų, į juos neatsižvelgia, todėl jis ima žmogų ir jį paveikia, taip kaip jam reikia. Čia skaudžioji sensorika!

Ne, nesakau, kad Don Kichotai piktybiškai manipuliuoja šiais dalykais. Tyčia, joks tipas nežeidžia, tai jau individuali asmenybės savybė. Tačiau jei jam to reikės, bus būtinas dalykas pasiekti nusistatytam tikslui - NUSISPJAUTI jam ant kito jausmų ir orumo. Taip pat ir Žukovui. O tau - didžiausia dilema, ala būti ar nebūti :wink:

Cituoti:
Gyvas Žmogus, o ne daiktas!  Ar įmanoma manipuliuoti LAISVU žmogumi?
Principai ir nusisatymai, be abejo gali neleisti to daryti. Tačiau jei kyla klausimas ar įmanoma, tai nepanašu, kad suprastum :bsensoric: metodus - spaudimą, rėmimą prie sienos.

Cituoti:
Na , NESIORIENTUOJU aš santykiuose - faktas.
Panašu į įsitikinimų, sąlygojamų SuperEgo veiklos - idealo siekimo :wink:

Cituoti:
Na, gal kaip spaudimą tai suvoks etikai...
Spausti galima visus, ir tuos pačius sensorikus, jei aplinkybės palankios.

Cituoti:
Tačiau Donas sunkiai orientuojasi, ką JAM jaučia, kokį poveikį jis daro kitiems žmonėms.
Teisybė! Tačiau jis nesėdi ir nesikankina ar jam pajudėti iš vietos ar ne, ar jis pajudėdamas iš vietos nuskriaus ežiuką ar ne.

Cituoti:
Tik sukelia nepilnavertiškumo kompleksą - aš ne tokia "kaip visi normalūs žmonės".
Absurdas.. Don Kichotas vertina išskirtinumą, unikalumą, nestereotipinį mąstymą. Kažin ar jam yra kažkoks "normalus" žmogus, kuriuo jis norėtų būti.

Cituoti:
Savo nuomonės paisyti aš galiu priversti loginiais argumentais - jeigu juos girdi. <..> Tai gal taip ir reikėtų suprasti Tavo pažįstamo Dono pasakymą "aš arba teisus, arba nepriekabus". Beje, galiu aš ir bartis, galiu tikrai priversti paisyti mano nuomonės.
Heh..

Vienai Džekei kažkada šnekėjau apie :bsensoric:, tai ji su nuostaba "Tai ką aš neturiu valios?! Vieną kartą ant bendradarbės garsiai užrėkiau, kad negaliu telefonu kalbėt nes ji rėkauja, tai nuo to laiko ji manęs prisibijo!". Juokas tik paimė... :wink: Tuo tarpu žinau vieną Don Kichotę, kuri iš teisinės pusės, atsistojus sugeba ~5 minutes rėkt ant šefo, kuris sėdi bordavos spalvos, o visi aplinkiniai sėdi, tyli ir laukia kol ji baigs. Ir taip kiekvienu jai rūpimu klausimu, kuris visuomet būna išspręstas jos naudai, į kitų klausimus ji nesikiša. Žinoma, čia jau individualūs ir spalvingi, konkrečios asmenybės sugebėjimai. Tačiau esmė būtų, kad Don Kichotas - visuomet jaučiasi teisus ir visuomet kovoja už savo teisybę tol, kol ją gauna.

Na nežinau, Liepa. Nepažįstu tavęs realybėje, tad negaliu pasakyti kiek turi kovingumo ir ryžto. Gal galėtum nuodugniai paaiškinti, kaip suvoki žmogaus spaudimą, šio reikalo metodus, būdus ir t.t.?

Kolkas, savo atsakymuose laba akcentuoji žmonių jausmus ir jų suverinitetą. Tuo tarpu Don Kichotas apie visus šiuos dalykus turi atvirkščią polinkį - nepagalvoti, neįvertinti, neakcentuoti. 4 funkcija - kaip rūkas, jame kažkas yra, tačiau neaiškaus ir sunkiai paaiškinamo + į tą rūką retai kada pažvelgiama. Priedo šiose verybėse akcentuoji, ypač akcentuoji jų suverinitetą - tai, kad jų negalima liesti, sujaukti, reikia gerai įvertinti ir elgtis atsargiai. Kas bent jau man yra panašiausia į skaudžiąją :bsensoric: - įtakos baimė ir ribų nejautimas, kur tos vertybės paliečiamos, o kur ne.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 22 Spa 2005, 13:11 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 16 Bir 2004, 15:18
Pranešimai: 3469
Miestas: Vilnius
Aš nemoku tipuoti žmonių iš atskirų detalių, metodiškai. Būna tiktai intuityvūs pastebėjimai (tarsi prožektoriui staiga apšvietus daiktą tamsoje) - va čia tikrai logiko bruožas, o čia pasireiškia etika. Aš galiu spręsti tiktai sudėliodama visumą - detalės turi neprieštarauti viena kitai. Tipuojant labai svarbus kriterijus - tarptipiniai santykiai. Čia neturi būti prieštaravimų.

O mano Robiko versija iškart plyšta per visas siūles - kaip paaiškintum tada mano santykius su Žukovu, Jeseninu, Štirlicu, Dostojevskiu? (apskritai - su visiais antrosios ir ketvirtosios kvadrų atstovais)

Unex, Tavo realiai pažįstami Donai, suprantama, Tave kontroliuoja (santykių nepakeisi). O kontrolierius, aišku, nėra švelnus :smile:  Mes pažįstami tiktai virtualiai. Galbūt ta kontrolė virtualiai nepasireiškia? Gal ji vyksta daugiau neverbališkai, arba per veiksmus? Na o žodžiais mes liečiamės baltosios logikos plotmėje - fechtuotis galima ir žaismingai. :happy:

Gaila, niekas netyrė tarptipinių santykių suvokimo skirtumo virtualiai ir realiai. Manau, labai įdomi medžiaga gautųsi!  Aš jau ketvirti metai forumuose, galima kalbėti ir apie patirtį. Šiaip manausi įžvelgianti žmones - realus susitikimas praktiškai patvirtina susidariusią virtualią nuomonę. Man beveik nebūdavo staigmenų. Tačiau buvo vienetinių atvejų, kai realus įspūdis buvo tarsi susitikus KITĄ žmogų. Vat taip buvo su Hamletu (mano imtuvas). Dėl jo tipo neabejoju.  Kitas atvejis - su Dostojevskiu (bet čia nesu tikra, kad teisingai nutipavau). Daryčiau prielaidą, kad asimetriniai santykiai virtualybėje yra apgaulingi... Po realaus susitikimo prasidėjo prieštaravimai ir virtualiai, kai jau galėjau įsivaizduoti nuotaikas, manieras ir pan. Galbūt santykių pajautimui kaip tik ir trūko pilnesnės informacijos...

Dar vienas niuansas, kurį netgi aptarinėjau rusiškame forume su savo tapatukais (Donais, suprantama :wink: ). Jeigu tikėsime potipių egzistavumu - esu loginio potipio.  Loginis potipis ištiesų ramesnis, tylesnis, daugiau "kabinetinis". Paprastai, ramesni yra vyrai Donai. Moterį visuomenės streotipai laužia, programuoja daugiau į intuicijos pusę (vyrus - į logikos), jai daugiau atleidžia "moterišką" spontaniškumą, išsiliejimą ir tik po to pamąstymą ar taip derėjo pasielgti.... Iš logiko reikalaujama daugiau "vyriško" santūrumo. Tai va, dėl stereotipų gali susidaryti įspūdis, kad loginės Donjos Kichotės elgesiu panašios į Robikes (įspūdis dėl aštresnių prieskonių trūkumo).

Unex, panašu, kad darome skirtingas išvadas iš tų pačių dalykų... Kažkodėl kai kurie Don Kichotus įsivaizduoja kaip gana aštrius žmones. Bet galbūt tai priklauso ir nuo santykio. Štai pvz. Stratijevskajos ir Augustinavičiūtės DonKichoto aprašymai LABAI SKIRIASI. Stratijevskaja mato daug neigiamų dalykų - kuriuos traktuoja vos ne per piktavališkus motyvus, "spjaudalines" nuostatas (tipo "man nusispjaut, kaip jūs jaučiatės"). Jos aiškinimai - tikrai išverčia viską tikslumu "atvirkščiai iki 180°) - nėra Dono prigimtyje tokių nuostatų, niekada šitaip pats nesugalvotų.  Bet... tarp Dreizerio ir Dono - konfliktinis santykis (manau jo esmė - motyvų nesupratimas, neteisingas jų išsisiškinimas iš ko ir kyla kaltinimai piktavališkumu, blogo žmogaus įspūdis). Su Dreizeriu aš iš tiesų elgiuosi kitaip nei su Diuma - taigi jis mane ir mato galima sakyti iš išvirkščiosios (juodosios) pusės. Galiu ir balsą pakelti, ir storžieviškai elgtis ir prispausti Dreizeriuką knieti, jam prieštarauti....  Konfliktiniame santykyje susilaikyti nuo tokių pagundų reikia labai didelės valios ir šalto proto, o Donas gi spontaniškas....

Šitą dalyką aš jau seniai pastebėjau praktikoje - kad apie tą patį žmogų skirtingi pašnekovai gali pripasakoti prieštaringų dalykų. Niekada netikėsiu tokiais pasakojimais besąlygiškai. Jeigu šlykščius dalykus apie man nepažįstamą žmogų pasakoja tipas, kuriam jaučiu antipatiją - automatiškai jo žodžius išsiverčiu priešingai. Ir dažniausiai neapsirinku!

Bet Man reikia truputį laiko - parinksiu citatas iš Don Kichoto aprašymų, kad iliustruočiau.  Sutinki palaukti?


Paskutinį kartą redagavo Liepa 09 Rgs 2008, 19:34. Iš viso redaguota 1 kartą.

Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 22 Spa 2005, 13:28 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 16 Bir 2004, 15:18
Pranešimai: 3469
Miestas: Vilnius
Beje, dėl Tavo pateiktų pavyzdžių...  Jaučiu savyje elgesio skirtumus kai vidiniame gyvenime vyrauja harmonija ir kai įtampa.  Įtampoje iš tiesų "nutrūkstu nuo grandinės".

Galiu į privatą parašyti konkrečius pavyzdžius ir apie garsius pokalbius kambaryje kai kalbu telefonu ir pan.  :strange: Aišku, tuomet nesu patenkinta savimi. Bet ir išeities nesurandu kitokios. Kai blogai - visokios priemonės tinka kad pasiekčiau savo. Būtinoji gintis - nepakaltinama būsena...

Šiuo metu (tuk tuk tuk į medį) jaučiuosi dualizuota, ramiau reaguoju ir į įtampą darbe ir forumuose nevyksta žūtbūtiniai idėjiniai mūšiai - kardu nemojuoju.   
R e l a k s i n u o s i  :happy:


Paskutinį kartą redagavo Liepa 09 Rgs 2008, 19:35. Iš viso redaguota 1 kartą.

Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 22 Spa 2005, 14:18 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 01 Sau 1970, 03:00
Pranešimai: 1466
Cituoti:
Tipuojant labai svarbus kriterijus - tarptipiniai santykiai. Čia neturi būti prieštaravimų.
Taip, tačiau pirmoje vietoje turi būti nustatytas tipas, būtent vertinant žmogų. Tarptipiniai santykiai niekuomet tiksliai neatitiks. Kitus nėra paprasta nutipuoti, dažnai nutipuojama klaidingai, o ir nutipavus - pamėgink sudėti to nutipuoto tipo santykių mozaiką, atsiras daug neatitikimų. Žmonės pernelyg sudėtingi ir skirtingi, kad viskas atitiktų idealiąja tvarką.

Cituoti:
kaip paaiškintum tada mano santykius su Žukovu, Jeseninu, Štirlicu, Dostojevskiu
Nežinau aš tų žmonių, todėl negaliu nieko aiškinti. Du Dostojevskiu būtų dalykiai, su Štirlicu miražiniai, Tutonchamonas - imtuvėlis, Žukovas - revizorius.

Cituoti:
Unex, Tavo realiai pažįstami Donai, suprantama, Tave kontroliuoja (santykių nepakeisi). O kontrolierius, aišku, nėra švelnus.
Kontrolierius, iš pradžių gali atrodyti kaip idealas, autoritetas, apie kurį negalima pasakyti nieko neigiamo.

Cituoti:
Mes pažįstami tiktai virtualiai. Galbūt ta kontrolė virtualiai nepasireiškia?
Pasireiškia. Ragavau.

Cituoti:
Na o žodžiais mes liečiamės baltosios logikos plotmėje - fechtuotis galima ir žaismingai.
Aha, būtent, kaip giminaičiai, su :wlogic: - Robikas ir Gorkis :happy:

Cituoti:
Jeigu tikėsime potipių egzistavimu - esu loginio potipio.
Atmetu potipius. Jei yra I funkcija, tai ji vadinasi yra pirmas suvokimo taškas. Ir tik tuomet seka II funkcija. Šie dalykai negali susikeisti vietomis, jie gali kisti - tačiau savo struktūros erdvėje, neišeidami iš jos ribų! Jei susikeičia vietomis, analogiškai privalo keistis ir III su IV funkcijomis, kas reiškia kitą tipą. Tai struktūra, turinti vidinius sąryšių taškus, kurie gali keičiasi tik tam tikra tvarka.

Cituoti:
Moterį visuomenės streotipai laužia, programuoja daugiau į intuicijos pusę (vyrus - į logikos), jai daugiau atleidžia "moterišką" spontaniškumą, išsiliejimą ir tik po to pamąstymą, ar taip derėjo pasielgti....
Čia ne argumentas. Išvis - joks Don Kichotas nesiorientuoja į stereotipiškumą!

Cituoti:
Kažkodėl kai kurie Don Kichotus įsivaizduoja kaip gana aštrius žmones.
Don Kichotai ir yra gan aštrūs žmonės. Ir jokiais būdais tai nėra blogai, kaip ir nėra gerai. Tai tiesiog savybė. Aš pavyzdžiui, prieš aštrumą neturiu nieko prieš.

Ir tikrai nevertinu Don Kichoto iš neigiamos pusės. Kaip jau sakiau - šis tipas turi daugybę teigiamų dalykų. Tačiau turi pora "stuburinių" (esminių) bruožų, šis tipas neveltui pavadintas Don Kichotu - kovotojo vardu. Beje, Robespjeras, taip pat buvo revoliucionierius, jeigu neklystu.

Cituoti:
Stratijevskajos ir Augustinavičiūtės DonKichoto aprašymai LABAI SKIRIASI.
Neabejoju, kad Augustinavičiūtė, rašydama, labiausiai orientavosi į save.

Cituoti:
tipo "man nusispjaut, kaip jūs jaučiatės"
Suabsoliutintas ir neteisingas pasakymas. Tačiau esmė, yra gilesnė ir turinti tiesos. Ar nusispjauti ar ne, priklauso nuo konkrečios asmenybės individualių bruožų. Šioj vietoj turėtų būti pastebėjimas, kad Don Kichotas savo aštrumu, gali tiek tyčia, tiek netyčia "apibrozdinti" kitus žmones. Net ir juos labai mylėdamas.

Don Kichotas gali sakyti "aš myliu visus žmones, jie nuostabūs!", pažįstu vieną Don Kichotę kuri taip sako (čia jos citata ir yra). Tačiau šioj vietoj labai tinka revizoriaus Dostojevskio pasakymas - "kas pernelyg myli žmoniją apskritai, tas dažniausiai mažai tesugeba mylėti žmogų".

Cituoti:
Sutinki palaukti?
Žinoma. Nors žinau aš jų pakankamai daug, ir gilios patirties su kai kuriais turėjęs, tad nepakeisiu savo pastebėjimų ir tendencijų, kurios, mano manymu, yra Don Kichotuose. Ir tikrai tie pastebėjimai nėra negatyvūs! Revizorius - gyvas ir neišsenkamas mokslo šaltinis, jeigu tik tai suvokiama...

Beje, taip ir nepaaiškinai, kaip suvoki žmogaus spaudimą, šio reikalo metodus, būdus, priemones ir t.t. :wink:


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
 
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 276 pranešimai(ų) ]  Eiti į Ankstesnis  1, 2, 3, 4, 5 ... 19  Kitas

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 111 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
Powered by phpBB © 2000, 2002, 2005, 2007 phpBB Group
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007