O man tai patinka spygliai ir dygliai
- aš ?ia kaip vyras vyr? noriu apginti Vartotojas 2
Reikia truput?l? ir tos agresijos, ir provokacij? bei pasikandžiojim? - antraip mes ?ia visi užmigsim mandagumynuose
gin?uose gimsta teisyb?, ir aš labai gerbiu tuos, kurie nesidrovi išsakyt? argumentuot? (ir nesvarbu, kad kampuot?) teisyb?. dieve mano, k? aš dary?iau be gorki? ir be kit? stipriai logiškai angažuot? asmen?? nuskris?iau kaip koks balion?lis ? dang?... o štai ?ia gorkis sustabdo ir sako: "palauk, bišk? dar kvailutis esi... o vat pasiži?r?k ten ir ten, ir tada gal viskas bus tvarkoj". žinoma, aš ne vis? j? info priimu dom?n, nes ir pats turiu savo ties? ir puikiai matau, kaip jie neretai smagiai prašauna interpretuodami žmoni? veiksmus ir kalbas, betgi išklausyti kiet? nuomon? visada pravartu.
šia proga noriu papasakoti apie vien? iki šiol dar rusenant? skaud? susid?rim? su gorkiu - d?stytoju. tai buvo bene pirmas kartas mano kaip prityrusio studentiško vilko istorijoje, kai santykiai su d?stytoju neužsimezg? ir dargi stipriai sukonfliktavau. kaip visad reiškiausi seminaruose, siekdavau iššaukti diskusij?, o jis - man labai netik?tai - visk? suinterpretuodavo kitaip. labai susinervindavo, kai j? pertraukdavau, ir po penkiolikos minu?i? mano žodži? tirados, surauk?s kakt? jis tiesiog burbtel?davo: "nieko aš ?ia nesupratau", "gal kit? kart? pasiskaitom ?d?miau - mes ?ia ne nuomon?mis, kas kaip kam atrodo, apsikeisti at?jom" arba "na, matau, kad ?ia nieko nebus, ir si?ly?iau nutraukti seminar? - esate laisvi" ir pan. Po tokio vieno karto, kai jau?iausi, kad pasakiau vis? teisyb? ir dar daugiau (žinoma, kai kur paprieštaraudamas jo nuomonei), o jis dar kart? pareišk?, kad "nieko nesuprant?s", man to jo "chamizmo" buvo per daug. Nieko nesakiau, bet užtai ir n?jau ? sekan?ius kokius tris seminarus - kai gal? gale v?l apsireiškiau - jis mane pasitiko su kažkokia keista šypsena, bet tuo viskas ir pasibaig?. aš per seminarus daugiau nieko nešnek?jau, ir nors gal? gale gavau aukš?iausi? ?vertinim?, nuoskauda šiokia tokia likusi iki šiol. ta?iau visa tai truput? atl?go po to kai pasiguodžiau mamai - dostojevkiškai puikiam psichoterapeutui. ji tada mane išklaus?, palingavo galv? ir po to pasak?: "gal ir teis?tas tas tavo pyktis, bet ?ia tavo problema, kad taip tu ? tai reaguoji. pasistenk paži?r?ti ? š? reikal? visiškai kitaip ir priimti j? tok?, koks jis ir yra." šis patarimas ži?r?ti labiau pozityvo buvo išties auksinis, ir dabar atsid?r?s panašiose situacijose elgiuosi, regis, laisviau ir lanks?iau.
tai tiek ?ia to mano šeštadieninio prišnek?jimo