Ar teko kada susidurti su gyvenimo pasikeitimais? Turiu omenyje kardinalius gyvenimo pasikeitimus (vedybos, skyrybos, vaiko gimimas, išvykimas gyventi ? kit? miest?, kit? šal?, darbo ir gyvenamosios vietos pakeitimas ir pan.). Viena, kai jiems ruošiesi, planuoji, d?lioji visk? savo mintyse, numaitai gaires ir perspektyvas. Tada tie pasikeitimai tarsi ir ?eina ? tavo plan?. Ta?iau kartais tenka ?šokti ? važiuojant? traukin? ir žinai - kelio atgal n?ra. Nuo tos minut?s tavo gyvenimas keisis iš esm?s. Ir net jei tai yra teigiami poky?iai, net jei faktai ir tavo nuojauta sako, kad viskas bus gerai, visvien kažkuriuo momentu pajunti kažkok? sunkiai paaiškinam? nerim?. Galb?t d?l to, kad suvoki, jog baigiasi vienas gyvenimo etapas ir prasideda kitas.
Kokia buvo j?s? reakcija ? ?vairias permainas j?s? gyvenime?
Solanža, nu ne jau apie jok? blogiausia tai aš tikrai negalvosiu Ne tas atvejis Aš daugiau apie tai, kaip suvokiam ir išgyvenam kardinalius pasikeitimus, net jei jie ir geri. Na, negi taip jau tikrai ?prasta mesti visk?, braukti visk? ir l?kti, galv? pametus? Nes ir tas nerimas, apie kur? rašiau, jis ne pilkas, jis lengvas toks, permatomas, toks daugiau nostalgiškas nerimas, daugiau atsisveikinimas nei baim?. Toks daugiau melsvas. Lengvas li?desys. Atsisveikinimas su tam tikru etapu, su savo nuveiktais darbais, su savo ?gyvendintom ir ne?gyvendintom svajon?m. Nes dabar bus kiti darbai, kiti planai, kitos viltys ir norai...
Cassandra, o sakai kad ne
tips esi
. Ir
?ia ir
.
Pasteb?jau, kad statikai apie savo jausmus ar išgyvenimus nelabai ir papasakot gali (bent jau logikai).
Pvz: - Nu kaip paskraidei?
- Gerai (patenkintas snukis). Aukštai skridau.
Ir ?ia viskas. Neišspausi daugiau.