Socionikos forumas

Dabar yra 28 Kov 2024, 16:18

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 17 pranešimai(ų) ]  Eiti į 1, 2  Kitas
Autorius Žinutė
 Pranešimo tema: Kvadrinės vertybės (V.Gulenko straipsnis)
StandartinėParašytas: 13 Spa 2009, 20:49 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 16 Bir 2004, 15:18
Pranešimai: 3469
Miestas: Vilnius
Versta iš http://www.socioniko.net/ru/articles/valu.html (įdomus ir kartu ginčytinas straipsnis)

Kvadrinės vertybės.
Psichologinės socialinės nelygybės šaknys

V.V.Gulenko, 1999 03 09, Kijevas
Publikuota: «Socionika, metologija ir asmenybės psichologija», 2000, Nr. 2.

Būtent vertybė tarnauja
kaip bet kokios kultūros pagrindas ir pamatas.

................................................P.Sorokinas


Įvadas

Svarbiausia integralinė grupės charakteristika yra susitelkimas. Susitelkimo įvertinimui socioninė metodologija siūlo ne mažiau keturių kriterijų:
1. Grupės narių vienijimasis bendru tikslu (idėjinis kriterijus). Maksimaliai pasiekiamas veiksenos nuostatoje.
2. Sensomotorinis dalyvių suderinamumas (sensorinis kriterijus). Matuojamas homeostato tipo prietaisais. Adekvačiausiai įsikūnija temperamentinėje grupėje.
3. Funkcinių-rolinių lūkesčių suderinamumas (loginis kriterijus). Labiausiai būdingas revizijos žiedui.
4. Vertybinis-orientacinis vieningumas (etinis kriterijus). Pilniausiai realizuojasi kvadroje.
Grupinės dinamikos procesas, t.y. grupės vystymąsis laike gerai parodo, kaip šie kriterijai paeiliui įsigalioja. Protogrupė, kaip pirmapradis žmonių konglomeratas, palaipsniui pradeda susitelkti ir praeina savo vystymęsi keturias pagrindines fazes:
• asociacija (bendro tikslo priėmimo etapas): suveikia idėjinis kriterijus,
• kooperacija (bendros veiklos patyrimo įgavimas): suveikia sensorinis kriterijus,
• autonomija (grupės vidinių vaidmenų pasiskirstymas, sudarantis patvarią struktūrą): į pirmą planą išeina loginis kriterijus,
• korporacija (fiksuojamos bendros vertybės, kas grupę daro uždara ir savipalaikančia): svabiausias tampa etinis susitelkimo kriterijus.
Šiame darbe aš detaliai išanalizuosiu būtent kvadrinę sociono posistemę, kuri, mano nuomone, yra žmonių bendrijų vertybinės-ideologinės bazės struktūrinis pavyzdys.

1. Bendra kvadrų charakteristika

Kvadra, kaip į ją įeinančių sociotipų giluminių vertybių vienovė, yra sociono R-posistemė. Ji susistruktūruoja atsiskyrimo nuo savo dialektinės priešingybės – L-posistemės, arba revizijos žiedo - eigoje [2].
Pagal kombinatorinį-dichotominį metodą kvadra, kaip ir bet kuri kita grupė iš keturių sociotipų, aprašoma trimis dichotomijomis. Kadrinės dichotomijos yra, pirma, centriškumas/periferiškumas, antra, kolektyvizmas/individualizmas ir, trečia, kylantieji/besileidžiantieji.
Požymis centriškumas/periferiškumas (ryžtingieji/svarstantieji pagal Aušrą) primena tradicines vyriškas/moteriškas vertybes. Centrinės kvadros yra beta ir gama, periferinės – alfa ir delta. Šių priešingų elgesio tendencijų aiškinimo pagrinde glūdi nesąmoninga nuostata į priverstinę kooperciją centrinėse kvadrose ir savanorišką periferinėse [5].
Kitas kvadrinis požymis yra kolektyvizmas/individualizmas. Jo aiškinimo pagrinde glūdi kolektyviniai arba individualūs veiksmai, vertinami kaip bendragrupinė norma. Kolektyvistinėms kvadroms priklauso beta ir delta (aristokratai pagal Aušrą), individualistinėms – gama ir alfa (demokratai pagal Aušrą). Esant kolektyvizmui visuma aktyvesnė už savo dalis, o esant individualizmui, atvirkščiai, dalis aktyvesnė už visumą.
Pagal šias dvi skales, kurias mūsų tikslais patogu laikyti pagrindinėmis, tokiu būdu susidaro kvaternionas:
................................centriškumas
....................................|
..........................g a m a | b e t a
....................................|
..........individualizmas –––––---------- kolektyvizmas
....................................|
.............................a l f a | d e l t a
....................................|
...........................periferiškumas
Yra dar ir trečioji dichotomija – kylantieji/besileidžiantieji. Kylančiosioms kvadroms priklauso alfa ir beta, o besileidžiančiosioms – gama ir delta. Pagal Aušrą ši požymių pora vadinama linksmieji/rimtieji. Pirmiesiems nesąmoningai vyksta energetiniai procesai, o informaciniai suvokiami. Gi antrųjų dėmesys nukreiptas į energetiką, o informatika nueina į pasąmoninio-automatinio funkcionavimo sritį.
Jeigu tęstume biologinę analogiją, tai ši dichotomija primena skirtumą tarp jaunystės ir senatvės. Kylančiosios kvadros dėl savo psichologinės «jaunystės», orientuotos į ateitį, o besileidžiančiosios – į praeitį. Juk senėjimas – tai natūralus energijos praradimo procesas su tuo pat metu vykstančiu informacijos kaupimu.
Pagrindinė jaunųjų kvadrų problema – proto (L) ir jausmų (E) harmonija. Kaip sielos troškimus ir polėkius pajungti būtinumui ir dėsniams? Pagrindinė senųjų kvadrų problema visiškai kitokia –naudos (Р) ir santykių (R) harmonija. Kaip gauti naudos, nepažeidžiant moralės ir negadinant santykių?
Giliausia riba skiria būtent jaunas ir senas kvadras. Psichologiniu požiūriu – tai kartų konfliktas. Atskiro žmogaus viduje šitą lūžį psichologai aprašo gyvenimo vidurio krizės pavadinimu (keturiasdešimtmečių krizė).
Prieš dėstant toliau pasakysiu svarbią pastabą.
Reikia skirti, iš vienos pusės, kvadriškumą «pagal kraują» ir, iš kitos pusės, kvadriškumą pagal auklėjimą. Pirmasis reiškia, kad žmogus gimė atitinkamame tipe. Antrasis, kad jam sąmoningai įdiegta tos ar kitos kvadros pasaulėžiūra. Tarp kitko turimas omenyje auklėjimas plačiąja žodžio prasme – ne tiktai šeimoje, bet ir laiko dvasia, ne tiktai lėtas, pedagoginis, bet ir greitas, imprintuotas, per pasąmoninių programų įsirašymą šoko momentais.
Iš čia seka, kad jeigu žmogus atkakliai deklaruoja kokius nors įsitikinimus, tai jokiu būdu nereiškia jo priklausymo toms vertybėms atitinkančiai kvadrai. Dažnai būna atvirkščiai. Tas, kad garsiau už visus rėkia «laikykit vagį», pats yra susitepęs rankas.
Pateiksiu keletą istorinių faktų, iliustruojančių šią mintį. Ž.-Ž. Ruso davė pamokymus augančios kartos auklėjimui, tuo metu kai pats penketą savo vaikų atidavė į prieglaudą. N. Makiavelis skelbė pragmatinį cinizmą ir politinį lankstumą, pats gi buvo idealistu ir nerodė kokių nors gabumų intrigų menui.
Spręsti reikia ne pagal žodžius, o pagal darbus. Nei vienam žmogui dar nepavyko išvengti dramatiško skirtumo tarp žodžių ir darbų. Būtent todėl aš perspėju dėl primityvios-pozityvistinės psichosocialinių reiškinių traktuotės, dažnai sutinkamos tarp socionikų, turinčių techninį arba gamtamokslinį mąstymo tipą.
Kvadras aš nagrinėsiu jų socialinės įtakos mažėjimo tvarka.

2. Centriniai kolektyvistai

2.1. Socialinis-ekonominis aspektas.
Betai – centrinių kolektyvistų kvadrai - būdinga visuomeninė (valstybinė) nuosavybė susijungusi su autoritarine valdžia. Toks derinys leidžia sujungti ir ilgai išlaikyti vienvaldystėje stambias teritorijas.
Šiai kvadrai norma yra mobilizacinė ekonomika, sukurta koncentruojant visus materialius, informacinius ir žmogiškuosius resursus vienose rankose. Ji iš tiesų pateisinama ten, kur atsiranda ekstremalios situacijos. Ekonominis tokios sanklodos finalas susiveda į paprastą formulę: pinigų daug, prekių mažai.
Betoje būtinai palaikoma griežta senjorų ir vasalų hierarchija arba, kalbant šiuolaikine kalba, griežta pavaldumo vertikalė. Pirmąkart išsamų valstybės būtinumo ir pagrindinių funkcijų pagrindimą iš beta pozicijų randame žymiajame Т.Gobso «Leviafane». Filosofas įrodo, kad valstybė, panašiai kaip jūrų baidyklė Leviafanas, privalo sukelti baimę ir virpesį savo pavaldiniams.
Tokiu būdu, Beta tipai yra labiausiai ryškūs ir nuoseklūs valstybininkai. Tačiau valstybingumo formos evoliucionuoja. Karinius-vasalinius santykius laikui bėgant pakeičia biurokratijos institutas – beta kvadros aparatas vėlyvajame savo vystymosi etape, kuomet jau vyksta perėjimas į gamą.
Beta kvadrą teisėtai galima laikyti maištų ir revoliucijų kvadra. Tiktai ji efektyviai veikia ekstremaliose-krizinėse situacijose, neprarasdama sutelktumo ir organizuotumo. Ir angliškąją, ir prancūziškąją, ir amerikietiškąją ir bet kurią kitą revoliucijas darė beta kvadra ir jokia ne kita. Aš priėjau išvados, kad Dž.Vašingtoną, М.Robespjerą, Kromvelį ir kitus «liepsningus» revoliucionierius priskirti alfai, – tai reiškia nepažinti socionikos, gyvenimo, sociotipų elgsenos realiomis aplinkybėmis.
Su beta kvadra tiesiogiai susijęs ir toks reiškinys, kaip nacionalizmas. Nacionalizmas klesti tuomet, kada nedemokratinės valstybės sąlygomis viena etninė gyventojų dalis primeta kitai jųjų daliai svetimas vertybes. Engiamos nacijos lyderiai (tai dažniausiai EIE, LSI sociotipai) stoja į separatizmo kelią. Lozungas, kurį jie neša į gyvenimą: viena nacija – viena valstybė. Todėl kuomet valdžia atsiduria jų rankose, tai kitoms etninėms mažumoms atimama teisė į suverenitetą. Beta kvadra pasisako už unitarizmą.
Tačiau neteisinga manyti, jog antroji kvadra negali egzistuoti be despotizmo. Valdymo idealas antrojoje kvadroje – išsilavinęs monarchas. Pasak Platono, kaip mums žinoma, valstybę privalėjo valdyti filosofai. Senovėje šis idealas buvo įsikūnijęs Marke Aurelijuje, kuris buvo ne tiktai sėkmės lydimas imperatorius, bet ir talentingas filosofas.

2.2. Dvasinis-psichologinis aspektas.
Romantinė-jėgos vertybių sistema.
Beta kvadroje sukoncentruoti patys nesugyvenamiausi žmonių tipai. Norint išlaikyti juos kartu, reikia tvirtos patriarchalinės šeimos, susidedančios iš keleto kartų, gyvenančių po vienu stogu, kurią valdo tvirta jos "galvos" ranka. Tokia šeimyninio gyvenimo organizacija natūrali žemiausių klasių beta žmonėms.
Aukštesnėms klasėms istoriškai susiklostė kitas variantas. Aristokratų rate buvo priimta gimusius vaikus atiduoti žindyvei, o po to siųsti juos į uždarus pensionatus arba internatus. Tokiu būdu buvo išlaikoma būtina psichologinė distancija.
Beta kvadrai būdingas maksimalus kolektyvizmas, kuris palaikomas priešo įvaizdžiu. Šis įvaizdis formuojasi iš pirminės aiškios priešpriešos mes–jie. Kaip patikima «cementuojanti» beta visuomenės priemonė tarnauja vieninga religija ir ideologija. Bet koks kitamaniškumas priimamas kaip pagrindų griovimas, o todėl vienaip ar kitaip malšinamas.
Tiktai šioje kvadroje psichologiškai tikras atrodo romantizmas. Per jos tipus kuriamas bet kokio romantinio kūrinio personažų trikampis (varžytuvės tarp dviejų vyrų – vieno garbingo, o kito ne – už moterį). Puikūs jauni herojai arba žūsta, arba nugali ir susituokia. Tačiau ramaus šeimyninio gyvenimo jiems neduota patirti. Herojų ir kentėtojų dalia – kova. Todėl jeigu autorius rašo jų istorijos tęsinį, tai turi sugalvoti kokį nors paaštrėjimą netikėtos grėsmės pavidalu, kylantį iš šalies arba iš vidaus (išdavystė). Bet kuriuo atveju be priešo įvaizdžio jam nepavyks apseiti.
Kitos pagarbą keliančios beta kvadros vertybės – herojiškumas ir pasiaukojimas. Ją teisėtai galima pavadinti pasionarų kvadra. Pasionaras, pagal L.Gumiliovą, – žmogus, sugebantis daug ką paaukoti, netgi savąjį gyvenimą, vardan kovos už idėją. Beta kvadra – pagrindinis nesavanaudiškų kovotojų ir bet kuriuos krypties fanatikų tiekėjas.
Vienas pačių mėgstamiausių betos lozungų – teisingumas. Istorija žino daug masinių judėjimų su šiuo lozungu, pradedant nuo vergų suskilimų ir valstiečių karų iki šiuolaikinio politinio populizmo. Juos nuolat lydi sulyginamosios nuotaikos, susijusios su nuosavybės perskirstymu prievartos keliu.
Beta kvadrai sutvirtinti jos idealams labai rekomenduojamas spartietiškas gyvenimo būdas, siūlantis asketizmą, nuolatines treniruotes, kaip fizines, taip ir dvasines, o taip pat prievartinį kolektyvizmą. Tokia visuomenės organizacija duoda ypatingą atsparumą prieš laiką. Geras istorinis pavyzdys yra Sparta, gyvavusi apie penkis šimtmečius.
Kuomet beta pasiduoda atsipalaidavimui, gyvena prabangoje ir malonumuose – tai jau jos greito saulėlydžio pranašas. Gi neveltui augančios įtampos modelį eksploatuoja pačių įvairiausių krypčių totalitarinių dvasinių-religinių sektų kūrėjai. Remiantis kvadrinių vertybių analize, charizmatiniai lyderiai ir dvasiniai mokytojai visuomet yra išeiviai iš betos.
Taigi, beta kvadra, aukodama asmeninį reikalą visuomeniškam, laikosi orientacijos į kitus, tai yra į dideles grupes. Būtent šia prasme ją reikia iškelti į pirmą vietą, kaip socialiai pačią įtakingiausią kvadrą. Joje pilniausiai įkūnyta ta ideologinė sistema, kurią priimta vadinti rytietiškomis vertybėmis.

3. Centriniai individualistai

3.1. Socialinis-ekonominis aspektas.
Gama kvadrai būdingas privačios nuosavybės prioritetas prieš valstybinę ir demokratinės valdžios prioritetas prieš autoritarinę valdžią. Be to, joje nuosavybė taip pat gali priklausyti vienam asmeniui, bet tiktai paskyrimo tvarka, o ne galutinio turėjimo. Ją visada galima atimti jėga, perduoti kitam asmeniui, nacionalizuoti ir pan. Gi gamos principas toks: valstybė asmenybei, o ne asmenybė valstybei.
Šiam principui realizuoti istoriškai atsirado sulaikymo ir atsvarų sistema. Norint užbėgti už akių beta-kvadriniam valdžios uzurpavimui, Džonas Lokas sukūrė valdžių atskyrimo koncepciją. Tokiu būdu, jis tapo gama-valstybės ideologu, priešingai negu Т.Gobsas – valstybinės sąrangos pagal beta-tipą teoretikas.
Valstybinis gyvenimas gama kvadroje sudaromas remiantis plačia autonomija atskirų teritorijų, susijusių viena su kita greičiau ekonomiškai, negu politiškai. Prieš unitarizmą joje pirmenybė teikiama federalizmo principui. Parlamentas sudarytas iš dviejų palatų. Regioniniai vadovai renkami, o ne skiriami. Antros kvadros ideologai, kaip prisimenate, atkakliai gina unitarinę centralizuotą valstybę.
Į ūkinį gyvenimą gama kvadra atneša prekinius-piniginius santykius. Jos gimtoji stichija yra laisva rinkos ekonomika. Šį daugiareikšmį terminą mūsų atveju reikia suprasti kaip tokius teiginius:
• ribotas valstybės dalyvavimas ekonomikoje, būtent, įstatymiškumo garantavimas, makroekonominis reguliavimas, nekomercinės socialinės programos;
• sveika konkurencija – be monopolizmo, mafijos, reketo, šešėlinių kapitalų ir kitų beta-junginių spaudimo;
• atviro tipo ekonomika, tai yra su žemais mokesčiais ir žemais importo muitais;
• laisva darbo rinka su mobilia darbo jėga;
• išvystyta bankinė sistema, užtikrinanti greitą kapitalų kilnojimąsi į pelningesnes sritis.
Tokios rūšies ekonomikos galutinė būsena tiesiogiai priešinga palyginus su mobilizacinio tipo ekonomika: prekių daug, pinigų mažai. Iš čia išplaukia stiprus reklamos vaidmuo ir būdų parduoti perteklinę prekę įvairovė (išpardavimai, nuolaidos, prizai, daugelio lygmenų marketingas ir pan.). Todėl tiksli brandžios gamos charakteristika bus terminas vartojimo visuomenė.
Kitas svarbiausias gamos vertybių įsigalėjimo požymis yra visuomeninio gyvenimo dinamizmas.
Bet kuri šalis pradeda audringai vystytis, dažniausiai, po reformų, įvedančių plačią nuosavybės privatizciją. «Babilonas ir Tiras, Kartagina ir Tarentas, Atėnai ir Roma, Venecija ir Genuja, Novgorodas ir Pskovas, Jungtinės Olandijos provincijos ir Jungtinės Amerikos valstijos – šių respublikų turtingumas ir galybė neišvengiamai susiję su neliečiamybės principo triumfu, kiekvieno piliečio socialiniu „aš galiu“, tai yra privačios nuosavybės principu» [2].
Meidzi restauracija Japonijoje, Stolypino reforma Rusijoje, šiuolaikiniai pertvarkymai Kinijoje – visa tai mums artimesnio laikmečio pilnaverčių gamos reformų pavyzdžiai.
Kaip liudija istorinė praktika, ilgai tokia būsena tęstis negali, kadangi priveda prie karo «visų prieš visus» – kraštutinio socialinės įtampos paaštrėjimo tarp turtingųjų ir vargšų. Nuleisti garą galima tiktai perskirstant nacionalinį produktą per aukštus mokesčius didelėms pajamoms (social-demokratijos principas). Tačiau tai stabdo ekonomikos augimą. Taip ir išsemiamos varančiosios gamos vertybių jėgos.

3.2. Dvasinis-psichologinis aspektas.
Liberali-pragmatinė vertybių sistema.
Visų pirma apibūdinama individualizmu. Individualizmą reikia suprasti kaip orientaciją į save, o ne į kitus. Egoizmas, kaip žmogaus prigimties bruožas, daugiau neslepiamas, o laikomas norma. Noras gauti pelną persmelkia visas žmogaus gyvenimo puses iki pat šeimyninių santykių.
Iš čia ypatingas pinigų vaidmuo – pagrindinės prekės, kurią galima iškeisti į bet kurią kitą prekę. Jie tampa žmogaus sėkmės simboliu. Kiek pražūtingi pinigai antrajai kvadrai (korupcija pragraužia bet kurios beta-kvadrinės imperijos pamatus), tiek jie kaip augimo šaltinis naudingi gamai.
Netgi draugai ir artimi giminaičiai pageidauja išlaikyti individualią autonomiją. Meilė iš išskaičiavimo, vedybiniai kontraktai, ankstyvas vaikų išėjimas iš tėvų namų, nenoras laikytis visuomenės stereotipų asmeniniame elgesyje – visa tai tarnauja kasdieninės nepriklausomybės stiprinimo tikslui. Į kolektyvinę beta kvadros žmonių «teisingumo visuomenę» tokiomis vertybėmis neįviliosi.
Pagrindinė gama-kvadros vertybė – pragmatizmas. Kaip žinoma, jo dėka gyvuoja tradicinė anglo-saksiškų šalių ideologija. Jų valdantieji ir išsilavinę sluoksniai išsiskiria nemeile struktūrinei logikai, gimdančiai visaapimančias sistemas. Pragmatizmo filosofija teisingu pripažįsta visa tai, kas atneša naudą. Absoliuti tiesa ar netgi jos siekimas atmetamas.
Kitas ideologinis gama kvadros ramstis – liberalizmas. Funkciškai jį reikia suprasti visų pirma kaip pasirinkimo laisvę. Suprantama, kad tokia padėtis ilgą laiką neįmanoma be pakantumo kitaip mąstantiems, beje ne tiktai politikoje. Bet kokios dogmos griaunamos, beta-draudimai naikinami. Laikui bėgant liberalizmas vis labiau pasireiškia kaip siekimas viską pastatyti nuo kojų ant galvos, sujungti nesujungiama.
Liberalizmas turi rimtas pasekmes intymiajai-asmeninei sferai. Laisvi santykiai šeimoje nustoja stebinti. Seksualinės mažumos išeina iš pogrindžio. Pilna jėga vyksta moterų emancipacija. Lyčių-amžiaus vaidmenų susimaišymas suduoda patriarchalinei betos moralei galutinį smūgį. Orientyrų praradimas, galų gale, pradeda gėsti psichinei visuomenės sveikatai.
Gyvenimas virsta nesibaigiančia švente. Visur groja muzika, ryškiomis ugnimis šviečia reklaminės iškabos ir vitrinos. Žmonių protus įvaldo hedonistinė-vartotojiška moralė. Kuomet žmogus prisisotina atskirais patiekalais arba gėrimais, jis pradeda juos maišyti. Toks mišinys, eklektizmas – būdingas brandžios gama kvadros bruožas.
Intelektualiame gyvenime vyksta kritiniai ir antidogminiai procesai – tai, kas dabar vadinama postmodernizmu. Postmodernizmas – tai platus filosofinis eklektinės krypties mokymas, kurio pagrinde glūdi žanrų sumaišymas ir ribų ištrynimas. Postmodernistinė estetika teatre, kine, dailėje, literatūroje - kaip veidrodyje atspindi ideologinę gama kvadros sistemą, kurią paprastai priimta vadinti vakarietiškomis vertybėmis.

4. Periferiniai kolektyvistai

4.1. Socialinis-ekonominis aspektas.
Delta kvadra savo atsidavimu visuomeninei nuosavybei truputį primena betą. Tačiau nuosavybė pagal suvisuomeninimo laipsnį tampa saikinga – ne valstybine, o korporacine. Valdoma teritoriškai, o ne žinybiškai. Laikui bėgant delta dėsningai apsiformina į visuomenę savivaldžių teritorijų, turinčių palyginti nedidelius formatus.
Delta kvadroje yra savi valdytojai, tai Administratorius (LSE) ir Meistras (SLI). Bet jie valdo ne žinybiškai ir centralizuotai, o vietose, atsižvelgdami į regioninę specifiką. Jeigu vietinę savivaldą atiduotume į antrosios kvadros rankas, tai neišvengiamai prasidės feodališkas išsiskaidymas –centrinių dėsnių ignoravimas, vedantis į separatizmą. Valstybės vientisumui saugi teritorinė savivalda – ketvirtosios kvadros funkcija.
Tokiu būdu, tarp žinybinio beta valdymo principo ir teritorinio deltos principo yra tam tikras prieštaravimas. Atsiranda žmonių, kurie intuityviai supranta, kaip galima administracine tvarka išspręsti betos ir gamos vertybių konfliktą. Šioje plotmėje vyksta А. Solženycino kova už zemstvų atgimimą – delta kvadros užuomazgų Rusijos gyvenime 19 amžiuje.
Kadangi aš priskiriu šį rusų rašytoją EIE, tai manęs gali paklausti: kaip beta kvadros atstovas gali kovoti už deltą? – Tame nėra nieko nuostabaus. Savosios kvadros vertybės glūdi pasąmonės srityje. O kas deklaruojama sąmoningai, – tai daugiausia paties žmogaus laisvos valios reikalas.
Valdžia deltoje priklauso seniūnams – patyrusiems žmonėms, užsitarnavusiems pripažinimą savo daugiamete veikla. Panašiai valstybinės santvarkos formai priimtas terminas meritokratija. Tiesa, egzistuoja ir jos negatyvi atmaina – gerontokratija. Akivaizdus gerontokratijos pavyzdys – «kremliaus senoliai», valdę Sovietų Sąjungą po N.Chruščiovo, – dar neišsitrynė iš mano kartos atminties. Tačiau tai delta betoje, tai yra tiktai paskutinis valdžios evoliucijos etapas totalitarinėje valstybėje.
Jeigu gamos visuomenei kaip pagrindinė charakteristika tinka terminas vartojimo visuomenė, tai deltai tokia sąvoka bus ekologinė visuomenė. Pagrindinė tokios visuomenės gyventojų dalis gyvens ne mieste, bet ir ne kaime, o priemiestyje, miesto tipo gyvenvietėje ir pan. Ekologinėje visuomenėje žmogus elgiasi ne kaip gamtos valdovas, o kaip būtinas biogeocenozės elementas.

4.2. Dvasinis-psichologinis aspektas.
Humaniška-darbinė vertybių sistema.
Jos kertinis akmuo yra realus, o ne deklaruojamas humanizmas. Kas stovi už šios sąvokos, atskleidžia betos sociotipo Globėjo palyginimas su delta sociotipu Humanistas. Globėjas skelbia bendražmogiškus moralinius principus žodžiu (prisiminkite Jono Evangeliją: pradžioje buvo žodis...), darbais gi juos dažnai pažeidinėja. Iš Humanisto vargu ar gausis sėkmingas viešas pamokslininkas, kadangi prigimtis jo neapdovanojo iškalbingumu. Užtat kasdieniniuose dalykuose jis arčiausiai nei bet kurio kitas sociotipas prieina prie kategorinio imperatyvo: elkis su savo artimu taip, kaip norėtum, kad jis elgtųsi su tavimi.
Delta kvadroje nėra scientistinės nuostatos, viešpataujančios industrializmo etape. Kliautis mokslu kaip socialinio progreso varomąja jėga nustojama, viltys dedamos į paties žmogaus moralės jausmą. Delta bus visiškai nepanaši į robotų, klonų, mutantų ir į juos panašių scietistinių produktų pasaulį, kurių prikimšti amerikietiški gamos filmai apie ateitį. Mokslinių atradimų srautas išseks.
Į pirmą planą vėl išeis religija. Tačiau dabar kalba eina ne apie konfesinį religingumą, kuris tarpsta dogmoje ir cerkvės organizacioje ir to dėka turi mažai ką bendro su deltos vertybėmis. Religija greičiau bus panaši į neopagonybę, kažką panašaus į tikėjimą «kosminiu protu».
Delta tipus vienija saikingas kolektyvizmas. Jie laikosi orientacijos į laiko patikrintą tradiciją. Jų gyvenimas organizuojamas vidutinių grupių ribose, egzistuojančių kaip mažų grupių sistema. Būtent tokiame sociume galima pasiekti maksimalų dvasinio komforto lygį. Vieno duališkumo ir jaukios šeimos aiškiai nepakanka, kad žmogus patirtų visą gyvenimo pilnatvę.
Pirmąkart deltos tendenciją neryškiai pagavo dar anarchistai 19 amžiuje. Piotras Kropotkinas, tarp kitko, manė, kad valstybėje, kurioje žmonės turi priešingus interesus sąlygojamus skirtingo jų socialinio statuso, biurokratinio elgesio derinimo mechanizmo poreikis atkrinta. Ateitis laukia nedidelių kolektyvų, suvienytų bendro tikslo. Kooperacija šiuo atveju paims viršų prieš konkurenciją.
Mūsų amžiuje pereinant nuo gamos prie deltos daug rašė psichologas ir filosofas E.Fromas. Jis svajojo apie tokią visuomenės sąrangą, kurią vadino «humanistiniu idealizmu». Šį skaudų procesą jis įsivaizdavo kaip turėjimo nuostatos (centriškumo) pasikeitimą būties nuostata (periferiškumu) [10]. Socioniniais terminais - savanoriškai atsisakiusių nuo «grobimo» F-vertybių žmonių neprievartinę «būtį» – tai ir yra visuomenę, reguliuojamą ketvirtosios kvadros ideologijos.
Dar vienas pirminės humaniškų-darbinių vertybių salelės pavyzdys – Turo Hejerdalo kelionė per okeaną valtimi «Rа». Jo komandą galima nagrinėti kaip mažą tarpasmeninio egzistavimo pagal deltos principus modelį. Iš to, beje, niekaip neišplaukia, kad pats Turas Hejerdalas «pagal kraują» yra delta kvadros tipas. Jis viso labo tik pradininkas, zonduojantis kelius į neprievartinę kooperacinę ekologinę delta kvadros visuomenę.

5. Periferiniai individualistai

5.1. Socialinis-ekonominis aspektas.
Alfa kvadrai organiškai tinka šeimyninio tipo ekonomika. Esant tokiai darbo organizacijai visi šeimos nariai dirba pagal savo jėgas ir sugebėjimus. Niekas nepersidirba, bet tuo pat metu ir neišsisukinėja. Pagaminama ir apsirūpinama maždaug tiek, kiek šeima gali suvartoti. Toks ūkio tipas yra pilnai prisitaikęs prie supančio gamtinio landšafto.
Prie valdžios ši kvadra nebūna. Žinoma, atskiri jos atstovai kartais patenka į centrines vadovaujančias pareigas. Taip, jie atsiduria ten, bet tiktai išimties tvarka, kuri patvirtina taisyklę. Alfa tipams nebūdingi nei jėgos, nei finansiniai svertai, kad efektyviai vadovautų organizuotoms grupėms.
Valstybinės institucijos alfa visuomenėje neišsivystę, viešpatauja vyresniųjų pagal amžių autoritetas. Šioje kvadroje nėra valdytojų sociotipų, apdovanotų logika ir sensorika. Todėl valstybinę valdžią vykdo atėjūnai, arba viešpatauja anarchija, bet ne «plėšikiškos savivalės» prasme, o kaip situacinis lyderiavimas to, kuris šiuo momentu sugeba sudominti, sužavėti, pademonstruoti žinias.
Valstybė nebūtina kaip prievartos aparatas, kadangi nėra rimto agresyvumo, valdžios troškimo, produktų pertekliaus, kurį būtų galima pasisavinti jėga. Labai sunkiai šita demokratinė kvadra reaguoja į bausmę, prievartą iš jėgos pozicijų, senų tradicijų diktatą arba formaliai įvestą įstatymą. Alfa tipas, suvaržytas tokių rėmų, psichologiškai žūsta panašiai, kaip žūsta įpratęs gyventi vienovėje su gamta aborigenas, kurį uždarė į miestietišką butą.
Tokia visuomenė teoriškai gali egzistuoti neribotai ilgai, tačiau žūva stichinių nelaimių arba kontaktų su agresyvesniais kaimynais rezultate. Jinai galima tiktai labai apsaugotos periferijos, ypatingo lygiagretaus pasaulio sąlygomis, kuris žinodamas apie civilizuoto pasaulio egzistavimą ir ir netgi susidurdamas su juo, vis dėlto išlieka už jo tiesioginės įtakos ribų.

5.2. Dvasinis-psichologinis aspektas.
Šeimyninės-pažintinės vertybės.
Alfa tipams būdinga orientacija į kitus artimuosius – savo mažąją grupę. Kitaip tariant, jiems būdingas saikingas individualizmas. Iš vienos pusės, jis pasireiškia panašiai kaip vaikiškas egocentrizmas – nemokėjimas pažvelgti į situaciją kito, svetimo žmogaus, požiūriu. Iš kitos pusės, stipri šios kvadros priklausomybė nuo savo artimiausios aplinkos neleidžia alfa tipams pavirsti anti-kolektyvistais.
Visuomenėje, kuriai tipiškais tapo nesantaikos ir neapykantos pasireiškimai, praktiškai vieninteliu gerumo ir meilės, tarpusavio pagarbos šaltiniu išlieka šeima. Patys šeimyniškiausi tipai socione – Tarpininkas (SEI) ir Entuziastas (ESE). Labiausiai individualaus rūpesčio šeimos rėmuose reikia tipams – Analitikui (LII) ir Ieškotojui (ILE).
Alfa kvadros scientistinis pažinimas, turintis pačias tyriausias ir nekalčiausias formas, pagrindinai remiasi paprasčiausiu smalsumu. Jis niekada nepavirsta dogma arba galinga religija, verbuojančia į savo pusę fanatiškus adeptus, kaip betoje, ir nesužadinamas materialinio intereso priemonėmis, tiesiogine pinigine nauda (taikomasis mokslas), kaip gamoje.
Alfa pažinimui nereikia specialių instrumentų ir brangios aparatūros prikimštų tyrimų laboratorijų (tinklapio redakcijos pastaba – deja, tokie toli siekiantys teiginiai mažai susiję su tikrove). Ši kvadra pažįsta fundamentalius dėsnius, susiliesdama su tyrinėjama materija paprasčiausios gyvenimo veiklos metu. Todėl jos atrandami dėsniai nėra griežtos priklausomybės pobūdžio. Tai iš viso tiktai dažnai besikartojančių įvykių empiriniai apibendrinimai. Tačiau be tokio proto darbo nebūtų įmanomas brandus specializuotas mokslas.
Bet kurioje kvadroje užtaisytas ne tik judėjimo pirmyn potencialas, bet taip pat ir savilikvidacijos mechanizmas. Alfa kvadrą galu gale sužlugdo jos smalsumas. Būdami labiausiai atviri ir patiklūs naujai informacijai, alfa tipai kaip plaštakės į ugnį skrenda pasitikti savo mirties. Prasiskverbdami į ją kokie nors tobuli įrankiai arba metodai, staiga pakelia darbo našumą, pažadina valdžios ir valdymo instinktus. O nuo to vienas žingsnis iki klasinio susiskirstymo ir reguliarios valdžios atsiradimo, tai yra beta sanklodos.
Žmonės, suvienyti alfa vertybių, artėja prie harmoningų (L.Gumiliovo prasme) individų pavyzdžio, tai yra pakankamai darbščių, kad aprūpintų viskuo, kas būtina save ir savo palikuonis, bet nepakankamai patyrusių ir konkurentiškų, kad sukurtų būtiną ekspansijai pridedamąjį produktą.

6. Kvadrų pakeičiamumo dėsnio ypatybės

6.1. Socialinis-ekonominis aspektas.
Bendros kvadrinės estafetės «alfa – beta – gama – delta» schemos [5] paneigti negalima, bet realiai mes vis dėlto stebime tiktai švytuoklės svyravimus tarp beta kvadros ir gama kvadros. Jeigu stebėtume įvykius «iš apačios», tai neverta laukti vienos krypties verpeto judėjimo per tipus. Jūs pamatytumėte, kad valdžioje praktiškai visada randasi beta kvadra (valdančioji kvadra), gama tiktai laikinai atima iš jos valdžią.
Procesas vyksta maždaug taip. Efektyvi karo laikotarpiu, o taikioje visuomenės būsenoje slopinanti kitamanybę, beta prieina sąstingį. Tenka vykdyti seriją gamos reformų, įskaitant privatinę nuosavybę ir valdžios renkamumą. Tačiau augančios pajamų poliarizacijos ir papročių gedimo sąlygomis į valdžią arba prievartiniu, arba rinkiminiu keliu ateina vis ta pati beta. Ratas užsidaro.
Šią tendenciją savo «bėgimo nuo laisvės» dėsnyje atspindėjo E.Fromas. Dėsnio esmę jis įžvelgia žmogui būdingame siekyje bet kokiu keliu išvengti nerimo jausmo, netgi didelės dalies savo laisvės praradimo sąskaita. Atvirkštinį judėjimą nuo trečiosios kvadros (laisvės visuomenės) į antrąją (prievartinės tvarkos visuomenę) sustiprina žmogaus, kaip tokio, betakvadrinis psichikos pagrindas.
Tam yra eilė priežasčių. Pirma, gamtinės-biologinės priežastys. Žmogus susiformavo toks, koks jis yra, kovos už išgyvenimą sąlygomis. Šis faktorius, kaip teisingai pabrėžia sociobiologai, iš tarprūšinio virto vidurūšiniu. Gi bet kokia kova ugdo žiaurumą ir bandos jausmą. O tai beta kvadros principai.
Antra, beta kvadros kolektyvinė psichika socialiniame lygmenyje davė pradžią valstybei, masinei ideologijai, atitinkamiems papročiams ir ritualams, kurie palaiko šiuos prioritetus. Įeidama į visuomenę, jaunoji karta sugeria juos iš knygų, vyresniųjų pasakojimų, kultūros paminklų ir kitų socialinės atminties kanalų.
Trečia, nuo amžių vyksta kova už socialinį teisingumą, paprastai komunizmo, nacionalizmo arba religinio fundamentalizmo formomis. Tame varančiąją istorijos jėgą įžvelgė prancūzų istorikai, o paskui šią tezę kaip idėją pasičiupo marksizmas. O kur vyksta bekompromisė kova, tenai vėlgi neišvengiamai savaime užgimsta betos pasaulėžiūra.
Ketvirta, konfesinis religingumas sudaro palankias sąlygas betos vertybių stiprėjimui. Kaimo gyventojų gyvenimas, pavyzdžiui, suskirstytas griežtai pagal bažnyčios kalendorių kartą ir visam laikui. Per bažnyčią, ypač idealizmo epochose (tipiškas tokios epochos pavyzdys – Europos Viduramžiai) vykdoma gana efektyvi gyventojų «smegenų» betos kontrolė.
Industrializmas ir miestietiškas gyvenimo būdas (gama kvadra), nešantys sensorinę-jausminę kultūrą, per pastaruosius keletą šimtmečių atkariavo nemažai teisių iš karingosios-religingosios betos. Tačiau gamos sankloda jau suspėjo atidengti daug neigiamų pusių. Visų pirma – tai bedvasiškumo augimas. Panašu, kad industrinė aklavietė veda ne į delta kvadrą, o vėlgi į betą –religinės krypties fundamentalizmą. Ne taip ilgai liko laukti iki naujų viduramžių atėjimo.
Prie tokios išvados mane stumia ir paprasta istorinė analogija: pakanka palyginti dabartinę pasaulio bendruomenės būseną su antikinės civilizacijos kracho pradžia prieš du tūkstančius metų. Tuomet laimėjo ne protas, o tikėjimas. Civilizacijos centras palaipsniui persikėlė į rytus, į arabų-musulmonų regioną. Lygiai taip pat ir dabar. Panašu, kad dvidešimt pirmame amžiuje pagrindiniai įvykiai vyks Azijos pietryčiuose. Senutė Europa, o po jos ir dabar klestinčios JAV, bus nustumtos į antrąjį planą.

6.2. Dvasinis-psichologinis aspektas.
Žmogaus gyvenimo bėgyje vyksta natūraliai sąlygojamas vertybių sistemų pasikeitimas. Kokiam tipui bepriklausytų žmogus, vis teik jis periodiškai patenka tai į vienų, tai į kitų kvadrinių vertybių valdžią.
Šį procesą nagrinėja amžiaus tarpsnių psichologija. Keturi pagrindiniai gyvenimo etapai – tai vaikystė, jaunystė, branda, senatvė. Amžiaus tarpsnių periodų nuoseklumas faktiškai izomorfiškas kvadrų grandinei. Vaikystė pagal savo vertybes atitinka alfą, jaunystė – betą, branda – gamą ir senatvė – deltą.
Tarp jų driekiasi kriziniai periodai. Paauglystės krizė – perėjimas nuo pirmosios kvadros prie antrosios. Gyvenimo vidurio krizė – perėjimas nuo betos prie gamos. Išėjimas į pensiją ir nutolimas nuo aktyvios išorinės veiklos, savojo «nereikalingumo» išgyvenimas – perėjimas nuo gamos prie deltos.
Betos ir gamos vertybių sistemų susidūrimas istoriniame lūžyje talentingai pavaizduotas Servanteso «Don Kichote». Šis literatūrinis paveikslas, naudojamas tradicinėje socionikoje kaip tipo ILE pseudonimas, užhipnotizavo daugelį EIE, kurie su malonumu identifikuoja save su nerimstančiu kovotoju už teisingumo idealus. Aš gi don-kichotiškumą laikau ne daugiau, kaip beta kvadros reliktu, protestuojančiu prieš žmonių protus užvaldžiusias gamos vertybes.
Ar įmanoma, kad kvadros socialiniame lygmenyje keistųsi taip pat tiesiogiai ir nuosekliai, kaip žmogaus amžiaus tarpsnių periodai?
Aš manau, kad kvadrų kaitos dėsnis veiktų pilnu formatu, jeigu pirmesnė kvadra faktiškai auklėtų paskesniąją. Gi tikrovėje tipai gana smarkiai persimaišę, vienas ir tas pats žmogus tuo pat metu patiria visiškai skirtingų referentinių grupių įtaką. Ir šalia viso kito, formalus auklėjimas, neatsižvelgiant į psichologinę asmenybės specializaciją, yra nerezultatyvus.

7. Apibendrintas genetinis dėsnis
Kvadrinių vertybių kaitaliojimąsi aš nagrinėju kaip atskirą globalinio keturių fazių dėsnio atvejį. Sveiko proto lygmenyje suprantama, kad bet kuris reiškinys struktūriškai-chronologiškai gali būti suvestas į šias keturias fazes: užgimimas – paplitimas – ribinis jėgų įtempimas – užgesimas. Panagrinėkime jo pavyzdžius istorijoje, ekonomikoje, filosofijoje, gamtoje, technikoje.
Pradėkime nuo etnosų istorijos. 19 amžiuje N. Danilevskis sukūrė kultūrinių-isotrinių tipų vystymosi teoriją [1]. Kiekvieno kultūrinio-istorinio tipo istorija, pasak Danilevskio, sudaryta iš keturių nuoseklių etapų:
1. etnografinis etapas, kuomet susiklosto nacionalinis charakteris (alfa),
2. valstybinis periodas, kuomet vyksta etnoso gyvenimo organizavimas valstybinėse formose (beta),
3. pati civilizacija – etnoso suklestėjimo etapas (gama),
4. kultūros pabaigos etapas, kuomet atsiranda apatija ir etninių tradicijų sustingimas (delta).
L.Gumiliovas 20 amžiuje veikia analogiškai, suskirstydamas etnogenetinį ciklą pagal pasionarinės įtampos jėgą ir kryptingumą į keturis didelius etapus. Tačiau jų sekos tvarka truputį kitokia, kas iš principo nekeičia bendro sūkurio paveikslo:
1. pirminis postūmis ir pakilimas – etnoso saviorganizacija ir kaimyninių teritorijų užkariavimas (beta),
2. akmatinė fazė ir lūžis – etnoso istorijos kulminacija (gama),
3. inercinė fazė ir obskuracija – perėjimas prie ramios būsenos ir etnoso suirimas (delta),
4. persistentas (etninė homeostazė) – nulinis taškas, laukimo režimas, pasirengimas naujai energoinjekcijai (alfa).
Keturfazio įvykių sūkurio idėją randame ekonominiuose Kondratjevo cikluose. 45–65 metai (taip vadinamos ilgosios bangos). Kiekvienas naujas vystymosi ciklas būtinai rutuliojasi pagal tokią schemą: depresija – atsinaujinimas – suklestėjimas – nuoslūgis.
Depresijos fazėje užsimezga inicialiai nauji vystymosi resursai (alfa). Atsinaujinimas reiškia persiorientavimą į naujus resursus ir sėkmingo ekonominio augimo pradžią (beta). Suklestėjimas susijęs su (gama). Nuoslūgio fazė prasideda, kuomet ateina (delta).
Filosofijoje labai tipiška žymioji neoplatonisto Proklo ontologinė triada (5 a.), atskleidžianti vieniškumo ir daugybiškumo dialektiką:
1. pasaulio buvimas vienovėje (alfa),
2. emanacija, t.y. išėjimas iš savo ribų ir daugybiškumo atsiradimas (beta),
3. atgalinis grįžimas į vienovę (delta).
Praleista, kaip mes matome, gama kvadrą atitinkanti buvimo daugybiškume fazė.
Keletu amžių vėliau tą patį ciklą, bet jau pilniau, ketvirtainiu būdu aprašė viduramžių realizmo pagrindėjas Eriugenas (9 a.): Dievo (idealaus) judėjimo į (materialųjį) pasaulį atgalinis sugrįžimas į pirminę būseną turi 4 fazes:
1. kurianti ir nesukurtoji natūra – Dievas kaip visų daiktų pirmoji priežastis (beta),
2. sukurtoji ir kuriančioji natūra – Logos, dieviškasis protas, tiesioginė varančioji pasaulio jėga (gama),
3. sukurtoji ir nekuriančioji natūra – daugelio konkrečių daiktų pasaulis – teofanas (delta),
4. nesukurtoji ir nekuriančioji natūra – grįžimas prie Dievo, amžintųjų vertybių (alfa).
Keturių fazių dėsnis labai iškiliai iškyla dramaturgijos formoje. Užuomazga – veiksmo vystymasis – kulminacija – atomazga. Aštriasiužetinių kūrinių autoriai, siekiantys tikslo maksimaliai sužavėti skaitytoją, priversti gana artimai laikytis šios schemos.
Toliau keturių fazių dėsniui priklauso didelė gamtinių-kosminių ciklų serija. Pavyzdžiui, sezoninis ciklas: žiema – pavasaris – vasara - ruduo. Paros ciklas: naktis – rytas – diena – vakaras. Mėnulio fazės: jaunatis – pirmasis ketvirtis – pilnatis – paskutinis ketvirtis. Juos vienija tai, kad saulės energijos koncentracija iš pradžių auga, o po to krinta. Žemiausias energetinis proceso taškas atitinka alfą, energijos augimas – betą, energomaksimumas – gamą, energijos mažėjimo ruožas – deltą.
Ketvirtainiai taipogi biologiniai ciklai. Pavyzdžiui, kvėpavimo procesas. Sulaikymas išėjime – įkvėpimas – sulaikymas įėjime – iškvėpimas. Virškinimo procesas: badavimas – valgymas – virškinimas – žarnyno ištuštinimas. Lytinio akto procesas: ramybė – sužadinimas – orgazmas – relaksacija.
Techniniai mechanizmai taip pat paklūsta šitam dėsniui. Kadangi šita sritis mane domina mažiausiai, priminsiu tiktai keturtakčio vidaus degimo variklio darbinį ciklą. Savo laiku šią energo-informacinio metabolizmo analogiją pavartojo Aušra. Pirmasis taktas – įpurškimas, antrasis – suspaudimas, trečiasis – darbo eiga ir ketvirtasis – išmetimas.
Gamtiniai ir techniniai ciklai apibendrinti fizikiniame energijos transformacijos dėsnyje. Štai šios keturios transformacinės fazės: potencinė energija (alfa) – jos perėjimas į kinetinę (beta) – kinetinė energija (gama) – perėjimas atgal į potencinę (delta).
Galima užtikrintai prognozuoti, kad ateityje bus atrasta dar daug kitų individualių šio globalinio dėsnio pasireiškimų.

8. Kvadrinės vertybės sintezėje

Paprastai betą ir gamą filosofai ir sociologai priešpastatydavo vieną kitai. Tokioje priešpriešoje, kaip mes įsitikinome, yra reali socioninė prasmė. Pavyzdžiui, karines (beta-kvadrines) ir gamybines (gama-kvadrines) visuomenes G.Spenseris aprašo kaip antipodus.
Dar aiškiau šią dichotomiją išaiškino vokiečių formaliosios mokyklos sociologas F.Tennis. Jis aprašė dvi priešingas epochas žmonių gyvenime: bendrumą (susitarimai, papročiai, religija) ir bendruomenę (sutartis, politika, visuomeninė nuomonė). Šiuolaikinėje sociologijoje beta/gama-dichotomija tebeegzistuoja kaip visuomenių suskirstymas į tradicines ir industrines. Perėjimą nuo beta kvadros į gama kvadrą priimta vadinti modernizacijos procesu.
Pirmąkart klausimą apie dviejų kvadrų sintezę iškėlė italas N.Makjavelis. Jis vaizdžiai palygino valdantįjį beta-elitą su liūtais, o gama-elitą su lapėmis. Liūtiškų ir lapiškų savybių susijungimas viename asmenyje – tai ir yra idealus Valdovas. Antrosios ir trečiosios kvadrų kova – socioninė jo elitų cirkuliacijos teorijos esmė.
Masių psichologijai pirmąkart rimtą dėmesį skyrė G.Lebonas. Jis išpranašavo, kad dvidešimtas amžius taps minių amžiumi. Susidaro įspūdis, kad gamos ir betos kova ir tarpusavio susiliejimas geopolitiniu mastu pasiekė savo maksimumą. Anot Lebono, minios barbariškumas – patikimas senojo pasaulio subyrėjimo ir perėjimo prie kažkokios naujos civilizacijos ženklas. delta kvadrai.
Mūsų laikais didžiausia susidomėjimą kelia ekonominė sintezė. Platų paplitimą įgavo valstybinis kapitalizmas. Jame vyksta dviejų administracinių-ūkinių metodų susiliejimas. Valstybinis kapitalizmas turi dvi formas – biurokratinę, kuri apibūdinama valdininkijos ir biznio suaugimu (gama betoje), ir oligarchinę, tai yra monopolijų, transnacionalinių korporacijų ir pan. valdžią (beta gamoje).
Įdomus klausimas ir apie tai, kokie tipai sociume labiausiai pastebimi. Šių tipų, žinoma, reikia ieškoti centrinėse kvadrose, o ne periferinėse. Pati stipriausioji diada yra betoje: Globėjas – Šeimininkas. Didžiausius istorinius šuolius vykdo būtent šita aktyvacinė diada, beje Globėjas atlieka įkvėpėjo-mobilizatoriaus vaidmenį, o Maršalas – pramušamosios jėgos vaidmenį.
Antroji pagal jėgą diada iškyla iš gama-kvadros. Verslininkas – Politikas. Biznio ir valstybės veikėjų bendradarbiavimas – paprasta šalies klestėjimo formulė. Konfrontacija tarp jų, atvirkščiai, – socialinės krizės pranašas.
Schemoje parodyta tipologinė konfigūracija, kuri vaizduoja nematomą psichologinę valdžios piramidę:
...........................ET------- FL
................................\..../
.................................LF
............................FR------- PT
................................\..../
.................................TP
Prieš jus šešetukas, kuris kuria istoriją. Keliaujančius žymių veikėjų ir mąstytojų sąrašus, kuriuose vienodas vietų skaičius skirtas kiekvienam iš 16 sociotipų, reikėtų kardinaliai pataisyti. Visuomeniniame lygmenyje istorinėje perspektyvoje pastebimą pėdsaką palieka tiktai Globėjas, Inspektorius, Maršalas, Politikas, Kritikas, Verslininkas.
Pirmame skirsnyje buvo kalbama apie tai, kad su kvadra konkuruojanti grupė – revizijos žiedas. O kokia gi dualinė? – Užsakymo žiedas. Štai dėl kokių samprotavimų.
Psichologai nustatė, kad žmoguje sugyvena du priešingi poreikiai: pusiausvyros (homeostazės) poreikis ir vystymosi (heterostazės) poreikis [11]. Pirmasis patenkinamas kaip tik kvadroje, o antrasis – užsakymo žiede. Užsakymo-dualinės grupės, tokiu būdu, sudaro žmogui optimalaus vystymosi sąlygas. Jose pasiekiamas įvairių vertybių sistemų glaudumas pačiu ekonomiškiausiu būdu.
Kokiu gi mechanizmu ateinančioji kvadra išstumia prieš tai buvusią? Mechanizmas veikia per pamėgdžiojimo dėsnius, atrastus prancūzų psichologo G.Tardo. Kvadra gali atsitraukti nuo savo vertybių svetimo, bet madingo pavyzdžio poveikyje. Jį mėgdžiojant, įvyksta krizinis perėjimas prie kitų vertybių. Beta išstumia alfą jėga ir organizuotumu, gama išstumia betą laisve ir materialinėmis pagundomis, delta išstumia gamą humaniškumu ir stabilumu.
Kvadrinę estafetę aš nagrinėju tiktai kaip vieną iš daugelio grupinės dinamikos dėsningumų. Kvadrų kaitos dėsniui yra alternatyva – stimulinių grupių judėjimas. А.Maslou nurodė penkis svarbiausius žmogaus elgsenos stimulus, iš kurių keturi tinka mūsų tikslui – motyvacijos grupių išskyrimui:
• fiziologiniai poreikiai – sensoriniai intravertai (S-tipai),
• saugumo poreikis – intuityvūs intravertai (Т- tipai),
• pripažinimo ir pagarbos poreikis – sensoriniai ekstravertai (F- tipai),
• saviaktualizacijos poreikis – intuityvūs ekstravertai (I- tipai).
Egzistuoja tam tikra šių motyvų hierarchija, kuri suveikia, žinoma, ne absoliučiai, o tiktai tendencijose. Bendrais bruožais jos esmė tokia.
Priekyje – intuityvūs ekstravertai. Jų dominuojantį stimulą aš apibendrintai vadinu unikalumu. Iš jų kyla pagrindinės inovacijos. Už jų seka intuityvūs intravertai, kurie palaiko saugias inovacijas. Trečiaisiais prisijungia sensoriniai ekstravertai dėl statuso. Ir užbaigia grandinę sensoriniai intravertai – labiausiai vertinantys dabartinę gerovę (subpasionarūs L.Gumiliovo terminais) tipai.
Kaip gi atskirti šiuos iš pirmo žvilgsnio vienas kitam prieštaraujančius metodus? Reikalas tas, kad kaitos dėsniai veikia įvairiuose taksonominiuose lygmenyse. Makrolygyje matoma kvadrinių epochų kaita, O mikrolygyje prioritetas pereina į stimulus.
Utopistas tas, kuris mano, kad socionikos pagalba pasiekiamas socialinis-ekonominis susigyvenimas. Į istoriją įėjo Š.Furje, О.Konto, К.Markso, G.Spenserio – idealios ateities visuomenės santvarkos projektų kūrėjų vardai. Negyvybingų, todėl kad veikia prieš centrinio sociumo psichologiją, kuris laikosi valstybinės valdžios jėgos ir pinigų jėgos dėka. Susidurdamos su tikrove, tokios utopijos sukuria tiktai beta-kvadrines chimeras.
Mūsų laikų psichologinis utopistas – Dž.Moreno. Jis manė, kad pergrupuojant žmones tokiu būdu, kad šalia atsidurtų viena kitai simpatizuojančios asmenybės, galima likviduoti socialinę įtampą. Šios klaidos kartojimu užsiima netoliaregiški socionikai, manantys, kad masinė dualizacija atves prie visuotinės geros sąveikos (susigyvenusios) visuomenės.
Yra toli gražu ne taip. Nepradėsiu rodyti išvirkščiosios dualumo pusės, kurią ignoruoja socionikai-utopistai. Pastebėsiu tiktai, kad konfliktas tarp dualų ne tiktai galimas, bet ir neišvengiamas, jeigu šie santykiai bus naudojami ne pagal paskirtį. Prieštaravimų nebuvimas, kokiais metodais to bebūtų pasiekiama, reikštų evoliucijos pabaigą.
Socionikos metodais vargu ar visuomenė atvedama į ekonominį klestėjimą. Užtat pasiekiama dvasinė-psichologinė gyvenimo kokybė. Bet ir tai tiktai pakankamai brandžioje visuomenėje ir vidutinių grupių ribose. Ar verta priminti, kad nepriimtinas joks kitas kelias išskyrus sąmoningą ir laisvanorišką?
Palyginkime socioninį idealą su antikiniu ataraksijos- dvasinės ramybės idealu. Tarp jų yra daug bendra.
Kaip manė senovės filosofai, ataraksija turi būti pasiekiama per saikingą gyvenimo būdą ir susilaikymą nuo svyravimų. Socionika taip pat kalba, kad pradėti reikia nuo savęs, ir, pirmoje eilėje, nuo savo požiūrio į pasaulį ir supančius žmones pakeitimo. Beje ne žodinio, o paremto poelgiais.
Dabartinių laikų dvasinė situacija, kaip jau minėjau, panaši į antikos civilizacijos saulėlydį. Nusivylęs valstybe, neturėdamas jėgų pavieniui priešintis priešiškam pasauliui, žmogus renkasi aukso vidurio kelią – gyvenimą mažoje grupėje. Skepticizmas pagal kompensacijos dėsnį būtinai, anksčiau ar vėliau, atves į tikėjimą.

Išvados

Sociologams ir filosofams, kurie neabejingi socionikai, suformuluosiu trumpą metodologinę išvadą. Kvadrų teorija, mano nuomone, tęsia seną tyrimų tradiciją derinti istorinius-evoliucinius ir struktūrinius-funkcinius metodus su visuomeninių reiškinių analize. Iš kitos pusės, socialinis realizmas (makrolygmuo) joje išplaukia iš socialinio nominalizmo (mikrolygmens), o paskui pradeda įtakoti pirmąjį pagal atgalinio ryšio dėsnį.
O dabar straipsnio reziume patiems socionikams. Kiekviena kvadra yra specializuota savo aplinkai ir savo laikui. Bendrais bruožais šita specializacija tokia:
• Alfa kvadros ideologija efektyvi nedidelėse jaukiose šeimos tipo grupėse (orientacija į amžinybę),
• Beta kvadra ideologiškai laimi didelėse centralizuotose grupėse, sutelktose vieno kovos tikslo už kokį nors nacionalinį, klasinį arba religinį idealą (orientacija į ateitį),
• Gama kvadros vertybinės normos neišvengiamai įsivyrauja veikiant pavieniui remiantis laikinais susitarimais dėl materialaus intereso (orientacija į dabartį),
• Delta kvadros ideologija optimaliausia vidutinio dydžio korporacinio tipo grupėse, kur bendras rezultatas vienodai priklauso nuo kiekvieno jų dalyvio sėkmės (orientacija į praeitį).

Literatūra
1. Данилевский Н.Я. Россия и Европа. – М., 1991.
2. Ефимов И.М. Метаполитика: Наш выбор и история.- Л.: Лениздат, 1991.
3. Гуленко В.В. Коммуникативный закон стремления к центру: оцените свои шансы в деловой конкуренции – Киев, 25.04.1998
4. Гуленко В.В. Эквифинальные группы – 29.11.1997 // СМиПЛ, 1999, № 5.
5. Гуленко В.В. Квадральная эстафета: силуэты времени через вереницу типов – Киев, 25.07.1995.
6. Гуленко В.В. Idem per idem. Системная иерархия в соционике – Киев, 08.01.1996 // СМиПЛ, 2000, № 4.
7. Гумилёв Л.Н. Этносфера: История людей и история природы. М.: Экопресс, 1993.
8. Лебон Г. Психология народов и масс. // Психология масс. Хрестоматия. – Самара, «БАХРАХ», 1998, с. 5 – 41.
9. Сорокин П.А. Человек. Цивилизация. Общество / Общ.ред. А.Ю.Согомолов: Пер. с англ. – М.: Политиздат, 1992, с. 429.
10. Фромм Э. Иметь или быть? – М., 1986.
11. Хьелл Л., Зиглер Д. Теории личности (Основные положения, исследования и применение). – СПб., Питер Пресс, 1997, с. 48.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
 
 Pranešimo tema: Re: Kvadrinės vertybės (V.Gulenko straipsnis)
StandartinėParašytas: 14 Spa 2009, 18:24 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 12 Bir 2008, 22:52
Pranešimai: 297
Ačiū, Liepa. Iš tikrųjų labai įdomus tekstas.

Net jei jame daug "baltų vietų", jį vertinti reikėtų kaip tam tikrą minties pratimą patyrinėti, kaip būtų galima pritaikyti socionikos modelį struktūriniams visuomenės raidos dėsniams apibendrinti.

Atliekant panašius minties pratimus pasiekiama dviejų tikslų - pirma, įvertinamos paties modelio galimybės (ir ribotumai) vertinti procesus, vykstančius už to modelio tiesioginio taikymo ribų; antra, pratimo metu kartu galima atrasti gana įdomių dėsningumų (tarkime, kaip šiame tekste aprašytas "betos-gamos švytuoklės" principas), kas gali praturtinti ir paįvairinti paties taikomo modelio suvokimą.

Na, ir, žinoma, trečia, tai pateikia gana savitą analizuojamo reiškinio (šiuo atveju, visuomenės raidos) interpretaciją. Tačiau visgi tai tik interpretacija, ir ja vienašališkai remtis nereikėtų. Kalbant bendriau, panašios interpretacijos išties primena struktūrinį funkcionalizmą (tą ir pats autorius teksto pabaigoje pažymi), kas klestėjo socialiniuose moksluose prieš kokius 50 metų, tačiau (bent jau anglosaksų šalyse) tai yra atmesta. Paprastai vyrauja tokios mokslinės koncepcijos, kurios atsisako ambicijų į universalių visuomenės raidos dėsnių nustatymą, o labiau orientuojasi į empirinių tendencijų stebėjimą ir jų analizavimą remiantis tam tikrais teoriniais modeliais. Šio straipsnio dvasia, galbūt ir galima būtų tokią dabartinių socialinių mokslų empirinę orientaciją laikyti tam tikru "gamos" šališkumo pėdsaku (t.y. faktas - :blogic: - pirmiau dėsnio :wlogic: ; nors abu elementai yra reikalingi), tačiau tokios nuomonės pirmiausia laikomasi todėl, kad žmonės yra save reflektuojantys individai, veikiantys dažnai dėl labai įvairių ir skirtingų priežasčių, ir viso to redukuoti į kokį nors "metadėsnį" (o toks šiame straipsyje yra - t.y. keturtaktis veiksmo išskaidymas), galintį paaiškintį kone viską, nėra įmanoma. Galima būtų laikyti, kad tai ir socialiniuose moksluose įvykęs virsmas iš alfos-betos ( :wlogic: ) į gamą-deltą ( :blogic: ), tačiau, priešingai nei autorius, nematyčiau perspektyvos, kad vėliau - švytuoklės principu būtų įmanomas grįžimas atgal.

Bet kokiu atveju, dėkui, straipsnis tikrai įdomus ir sukėlė nemažai minčių. Dar pasvarsčiau apie kitas visuomenės institucijas, tokias kaip universitetas, vienuolynas, kaimas, pirmykštė bendruomenė ir pan., ar joms kaip tik netiktų taikyti vienos iš periferinių kvadrų etiketės. Taip pat, kaip galima būtų klasifikuoti atskiras valstybes - ar visos jos priklauso tik betai ir gamai, ar yra tam tikrų variacijų ir išsiskyrimų (pvz., Skandinavijos šalys). Kur yra Lietuva? Galų gale kaip reikėtų klasifikuoti Europos Sąjungą, kuri yra tikrai nauja politinės sistemos forma, nepanaši į tautinę valstybę (betą), ir tai nėra grynai tik laisvoji rinka (gama), taip pat turi tam tikrų bėdų su demokratija ir pan. Žodžiu, čia tikrai dar galima būtų daug ką svarstyti, ir tolesnius minties pratimus atlikinėti. Gal kada taip reikės ir padaryti :smile:

_________________
be positive


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
 
 Pranešimo tema: Re: Kvadrinės vertybės (V.Gulenko straipsnis)
StandartinėParašytas: 17 Spa 2009, 14:35 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 21 Rgp 2004, 14:51
Pranešimai: 3581
Miestas: Kaunas
labai įdomus straipsnis, ačiū, Liepa.
man patinka, kad Gulenko bando socioniškai aiškinti makrolygmens procesus, gi iki šiol kiek skaitydavau, visgi pagrinde dauguma koncentruojasi į asmenybės lygmenį, geriausiu atveju, į tarpgrupinius santykius kolektyve ir pan.... Bet galbūt toks makropožiūris- jau ne nauja rusų socionikoje, gal ir kiti autoriai kažką panašaus daro, nežinai, Liepa?

_________________
Geriau gailėtis dėl to ką padarei, negu to, ko nepadarei...


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
 
 Pranešimo tema: Re: Kvadrinės vertybės (V.Gulenko straipsnis)
StandartinėParašytas: 17 Spa 2009, 14:41 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 25 Bal 2008, 10:50
Pranešimai: 927
actekas rašė:
Dar pasvarsčiau apie kitas visuomenės institucijas, tokias kaip universitetas, vienuolynas, kaimas, pirmykštė bendruomenė ir pan., ar joms kaip tik netiktų taikyti vienos iš periferinių kvadrų etiketės. Taip pat, kaip galima būtų klasifikuoti atskiras valstybes - ar visos jos priklauso tik betai ir gamai, ar yra tam tikrų variacijų ir išsiskyrimų (pvz., Skandinavijos šalys). Kur yra Lietuva? Galų gale kaip reikėtų klasifikuoti Europos Sąjungą, kuri yra tikrai nauja politinės sistemos forma, nepanaši į tautinę valstybę (betą), ir tai nėra grynai tik laisvoji rinka (gama), taip pat turi tam tikrų bėdų su demokratija ir pan.
Sugretinami dalykai, kurių sugretinti nevertėtų, nes jie nėra adekvatūs. Greičiausiai, tai išvis nesusiję su socionika.
Pavyzdžiui, pirmykštė bendruomenė - tai abstrakti sąvoka, kuri apibūdina ikiklasinės visuomenę, kai nebuvo išnaudojimo, nes žmogus sukurdavo per mažai produkto, kad apsimokėtų jį išnaudoti. Visa žmonija per tai perėjo. Kaimai atsirado būtent pirmykštės bendruomenės laikais kaip sėslių gyventojų (žemdirbių) gyvenimo forma. Taigi, dalis pirmykštės bendruomenės tam tikru laikotarpiu gyveno kaimuose. Vėlgi, visos sėslios tautos perėjo per tai. Todėl ne visai suprantu socionikos paieškas čia ir paties sugretinimo esmę.
Universitetai atsirado viduramžiais kaip alternatyva dvasininkų monopolizuotam švietimui, todėl savo valdymo struktūroje išsaugojo dalį tų laikų tvarkymosi ypatumų. Vienuolynai apskritai jungia aršesnius tikinčiuosius į tam tikras bendrijas. Kur čia socionika?
Valstybė atsiranda kartu klasine visuomene, nes atsiranda poreikis įtvirtinti viešpataujančių klasių valdžią. Socionika čia niekuo dėta. Klasinė visuomenė atsiranda dėl ekonomikos vystymosi.


Į viršų
 Aprašymas  
 
 Pranešimo tema: Re: Kvadrinės vertybės (V.Gulenko straipsnis)
StandartinėParašytas: 18 Spa 2009, 20:50 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 08 Rgs 2008, 15:41
Pranešimai: 191
O Liepa saunuole! Dekui.
Patiko :smile:

_________________
Take all your problems
And rip 'em apart
Carry them off
In a shopping cart


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
 
 Pranešimo tema: Re: Kvadrinės vertybės (V.Gulenko straipsnis)
StandartinėParašytas: 18 Spa 2009, 21:06 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 16 Bir 2004, 15:18
Pranešimai: 3469
Miestas: Vilnius
Aš į visus šituos "dirvonus" išlindau per mažąsias grupes... Buvo paminėtas taip vadinamas "grupinis efektas" - kai sukurtasis santykis yra didesnis (didesnis jo jaučiamas teigiamas ar neigiamas efektas) negu paprasta suma...
Dar šia prasme įdomus Gulenko straipsnis "ekvifinalinės grupės". Netrukus galėsiu pateikti vertimą.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
 
 Pranešimo tema: Re: Kvadrinės vertybės (V.Gulenko straipsnis)
StandartinėParašytas: 18 Spa 2009, 22:41 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 16 Bir 2004, 15:18
Pranešimai: 3469
Miestas: Vilnius
Versta iš http://www.socioniko.net/ru/articles/equif.html

Ekvifinalinės grupės
V. V. Gulenko, 1997 11 29, Kijevas.
Publikuota: «Socionika, mentologija ir asmenybės psichologija», 1999, Nr 5.

Įvadas.

Tarp didžiulės daugybės keturtipių grupių, kurias galima išskirti socione, dėmesį į save atkreipia keletas darinių, pretenduojančių į ypatingą komunikacinį vaidmenį. Kalba eina apie ekvifinalines grupes – tokias, kurios pasižymi maksimaliu integruojančiu efektu ir todėl yra labiausiai pageidautinos kaip brandaus, subalansuoto sociumo struktūrinė bazė.

Tokių grupių iš viso keturios – temperamentinės, veiksenos nuostatų grupės («diskusiniai klubai»), kvadros ir socialinio progreso žiedai. Jie yra tarsi keturi galutiniai orientyrai, tarp kurių vyksta sociumo vystymosi krypties pasirinkimas jo kritiniuose taškuose:

Nuostatos – kvadros – sociumas – žiedai – temperamentai

Temperamentai vaidina sociono sensorinės posistemės vaidmenį, veiksenos nuostatos – intuityvios posistemės vaidmenį. Kvadros glaudžiau, negu bet kurios kitos grupės, susiję su vertybėmis, todėl sudaro sociono etinę posistemę. Socialinio progreso grupės atspindi socialiai pageidautino elgesio formavimo procesus ir socialiai pritartinų normų laikymosi kontrolę. Jos turi savyje sociumo vystymosi mechanizmus, todėl sudaro sociono intuityvią posistemę.

1. Centriniai ir periferiniai tipai.

Šis požymis atskiria betą ir gamą, iš vienos pusės, nuo alfos ir deltos, iš kitos.
Centrinės kvadros savo stimulais turi tokius galingus faktorius kaip valdžia ir pinigai.
Gi periferinės integruojasi pažinimo vertybių ir humaniškų santykių pagrindu.

Akivaizdu, kad valdžia ir pinigai traukia viens kitą, taip pat kaip ir jų išstumti į periferiją pažinimas ir harmoningi santykiai.

Tipų pastebimumas sociume. Tarp nepastebimų, eilinių žmonių visi tipai atstovaujami maždaug po lygiai, bet tarp žinomų ir įtakingų žmonių vaizdas smarkiai keičiasi. Piramidės viršūnę užima tipų šešetukas.

1. Rusiška «trijulė»: ET – Globėjas/Žaidėjas, LF – Inspektorius, FL - Šeimininkas/Maršalas. (TE – Lyrikas beta kvadroje pasirodo išstumtas). Ši tirada diktavo Rusijai jos istorinį kelią, kuriame persipynė biurokratinės valstybės autoritarinė valdžia su neramios sielos dvasiniais polėkiais.

2. Amerikietiška «trijulė»: PT – Verslininkas, FR – Politikas, TP- Kritikas. (RF – Sergėtojas kvadroje yra išstumtasis tipas). Ši tirada sukūrė JAV liberalizmo ir laisvos konkurencijos ekonomikos tvirtovę.

Man kelia nuostabą daugelio dabartinių socionikos mokyklų geraširdiškumas ir gyvenimo realijų nežinojimas, kurios tarp žymių žmonių randa tiek pat periferijos atstovų, kaip ir centrinių tipų. Tikriausiai, jos, sekdamos Aušra Augustinavičiūte mano, kad reikalas ne tipuose, o santykiuose. Prisiminkite seną ginčą apie tai, kas kaltas: žmonės ar sistema? Jeigu visus dualizuotume, mano Augustinavičiūtė, tai žmonės taptų geresni. Tačiau šito negalima padaryti, be didelių žmonių masių perkėlimo, tai yra be visos socialinės stratifikacijos piramidės sugriovimo ir atstatymo iš naujo. Ar ne paprasčiau užsiimti žmonėmis?

2. Dešinieji ir kairieji tipai.

Jie yra mano detaliai išnagrinėti visuose komunikacijos lygmenyse [3]. Su šiuo diferenciniu požymiu susiję daug ginčų tarp socionikų.

Ginčas prasideda jau nuo to, kokius tipus įvardinti žodžiu «dešinieji», o kokius – žodžiu «kairieji». Savo laiku aš pasiūliau pervadinti šios skalės polius.

Ginčas apie Erosą ir Tanatosą. Ir viena ir kita progreso šakos, paimtos atskirai, veda į mirtį: arba dėl užgęsimo – lėta mirtis dėl energijos trūkumo, arba dėl persitempimo – greita mirtis dėl energijos pertekliaus.

Tanatos – tai kai vystymąsi monopolizuoja viena šaka, Eros – abiejų šakų bendradarbiavimo tendencija.

Iš psichologinių dichotomijų arčiausiai stovi eksternalumas/internalumas (Dž. Rotter, 1966) – išorinis/vidinis kontrolės lokusas (lot. locus – vieta). Pirmoje eilėje kaltinti save nesėkmės atveju būdinga internalams (kairiesiems), tai reiškia, kad kontrolės lokusas randasi viduje. Kaltinti kitus – eksternalams (dešiniesiems), jų kontrolės lokusas randasi išorėje [2].

Savo laiku aš siūliau evoliucijos kryptį pažymėti ženklu prieš funkciją. Kokiam progresui priskirti ženklą «+», o kokiam «-»? Jeigu remsimės kibernetiniu grįžtamojo ryšio principu, tai teigiamas grįžtamasis ryšys, veda būtent į greitą, eksponentinį sistemos augimą (kairysis progresas), o neigiamas grįžtamasis ryšys, suteikiantis sistemai stabilumo, atitinka dešinįjį progresą.

Kairysis (vyriškasis) galvos smegenų pusrutulis, kaip žinoma iš neurofiziologijos, valdo dešinę kūno pusę. Šios žmogaus organizmo posistemės yra savotiški kairiojo progreso orientacijos tipų analogai. Dešiniojo progreso tipus, atvirkščiai, atitinka dešinysis (moteriškasis) smegenų pusrutulis ir jo kontroliuojama kairioji kūno pusė.

3. Socialinio progreso grupės.

Šios grupės susidaro statmenai persikertant dviems išnagrinėtoms binarinėms skalėms:
socprogresas = kairumas/dešinumas х centras/periferija

.................Kairieji................................Dešinieji
Centras........Koordinatorius, Lyrikas.............Globėjas, Inspektorius
.................Verslininkas, Sergėtojas .......... Politikas, Kritikas
Periferija......Patarėjas, Meistras.................Administratorius, Humanistas
.................Entuziastas, Analitikas ............ Ieškotojas, Tarpininkas

Dešinysis ir kairysis centras – antrosios ir trečiosios kvadrų sąjunga.

1. Dešinysis centras: ET – LF, FR – TP. Socialinių sistemų sureguliavimo (suderinimo) grupė. Stabilumas ir tvarka.
2. Kairysis centras: FL – TE, PT – RF. Reformų, biznio vystymo grupė.

Dešinioji ir kairioji periferija – ketvirtosios ir pirmosios kvadrų sąjunga.

3. Dešinioji periferija: PS – RI, IL – SE. Ateities visuomenė, informatizacija ir humanizacija.
4. Kairioji periferija: IR – SP, ES – LI. Pati giliausia periferija, išstumta iš sociono. Duoda požiūrį iš šalies, užmezga ryšį su kitais socionais. Ketvirtojo atliekamo (bereikalingo) principas tetratomijoje –sistemos ketvirtainiame dalijime.

Labai svarbu, kad čia, pirma, kiekvienoje grupėje diados poriškai susiriša būtent racio-užsakymu ir racio-revizija. Dalykas tas, kad racionalų asimetriniai santykiai žymiai patvaresni. Gi iracionalams patvaresni pasitvirtino dualiniai santykiai.

Antra, antroji ir trečioji kvadros tokioje komunikacinėje grupuotėje patenka «į vieną barikadų pusę». Postsovietinėse šalyse jos visada kovojo viena prieš kitą. Reformos-kontrreformos ciklas Rusijos imperijoje rodo, kad trečioji kvadra mūsuose visada buvo blokuojama antrosios kvadros. Kinijoje jos sudarė sąjungą: kompartija įvedė kapitalistinę ekonomiką centralizuotais metodais. Tai davė pačius aukščiausius ekonominio ir socialinio augimo tempus pasaulyje [4].

4. Sociumo organizacija: posistemių pasiskirstymas.

Stabiliame societalinės erdvės variantas susidaro per balansą kiekvienoje iš jo posistemių – ekonominėje, politinėje, psichologinėje, intelektualioje, o taip pat ir tarp pačių posistemių.

1. Ekonominė sfera: organizacinis principas – temperamentų grupės. Vienas ir tas pats techninių, protinių ir kitų kartu atliekamų operacijų tempas patogus pradedant, stabdant ir koordinuojant gamybinę veiklą.

2. Intelektualioji sfera: organizacinis principas – diskusinis klubas. Gili ir visapusiška problemos analizė. Smegenų šturmas. Pasiekta gera patirtis vedant nuostatų integracijos pratybas.

3. Psichinė sfera: organizacinis principas – kvadrinė grupė. Pati patogiausia kasdieniškai: vertybių sutapimas, garantuojama gera atsipalaidavimo ir tonizavimosi proporcija.

4. Politinė sfera: organizacinis principas – socialinio progreso grupės. Užsakymas duoda energijos postūmius pirmyn, pažadina veiklai, revizija kontroliuoja save pateisinusių normų laikymąsi, užkirsdama kelią deviacijai. Socioninis stabilaus augimo traktavimas labai atitinka sociologinį požiūrį. Socialinis užsakymas įgyvendina tuos pačius mechanizmus, kurie struktūriniame funkcionalizme vadinami ekspektacija, o socialinė revizija atitinka socialinę kontrolę.

Pagal Т. Parsonsą (Socialinė sistema, 1951), visuomenės vystymosi eigoje sukuriama sistema «rolinių statusų», iš kurių kiekvienam priskiriamas tam tikras laukiamas elgesys (socioninis užsakymo santykis), o taip pat sukuriamas rinkinys sankcijų – skatinimo arba bausmės už atitikimą arba neatitikimą šiems lūkesčiams – ekspektacijų (socioninių revizijos santykių).

Literatūra
1. Громов И. А., Мацкевич А. Ю., Семенов В. А. Западная теоретическая социология. Изд-во «Ольга», СПб, 1996, с. 181 – 196.
2. Хьелл Л., Зиглер Д. Теории личности (основные положения, исследования и применение) – СПб., Питер Пресс, 1997, с. 419 – 421.
3. Гуленко В. В., Тыщенко В. П. Юнг в школе. Соционика – межвозрастной педагогике. Издательство НГУ, Новосибирск, 1997, с. 128 – 138.
4. Дракон, которого мы видели своими глазами. «Всеукраинские ведомости» от 29. 03. 1997.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
 
 Pranešimo tema: Re: Kvadrinės vertybės (V.Gulenko straipsnis)
StandartinėParašytas: 15 Vas 2010, 15:45 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 16 Bir 2004, 15:18
Pranešimai: 3469
Miestas: Vilnius
SOCIONINĖS KVADROS
(versta ir forumo "Ideal")

Socioniniai tipai grupuojami į socionines kvadras – po 4 tipus kiekvienoje, susijusius vienodu požiūriu į pasaulį, panašiomis gyvenimo vertybėmis.

Pirmoji kvadra (Alfa)
Aspektai, nusakantys Pirmosios kvadros vertybes: :bintuition: :wlogic: ir :bethics: :wsensoric:
Pirmosios kvadros atstovai:
Intuityvus-loginis ekstravertas - "Don Kichotas"
Sensorinis-etinis intravertas - "Diuma"
Etinis-sensorinis ekstravertas - "Hugo"
Loginis-intuityvus intravertas - "Robespjeras"

Jos atstovai vertina naujas galimybes ir teorijas, įkvėpimą, linksmumą ir rūpinimąsi komfortu.
Pirmojoje kvadroje smerkiamas mąstymo stereotipiškumas – vertinamas mokėjimas mąstyti kūrybiškai, fantazuoti. Nauja ir netikėta informacija čia visada priimama su susidomėjimu. Pritariama visokio pobūdžio revoliuciniams pertvarkymams, ypač jeigu jie palankiai atsispindi visuomenės gyvenime, vyksta visko atgyvenusio, pasenusio, pasmerkto išmirimui laužymas.
Žodžio laisvė, teisingumo siekis, tiesos ieškojimai – pagrindinės šios kvadros atstovų vertybės.
Pirmojoje kvadroje nemėgstama laiko apribojimų, nepripažįstami laiko rėmai, pirmenybė teikiama neskubriam, ramiam, filosofiškai kontemplyviam gyvenimo būdui. Be to, nemėgstama moralinių ir dorovinių apribojimų, nepakenčiama, kuomet juos spraudžia į griežtus įsakymų, kodeksų ir taisyklių rėmus.
Stengiamasi gyvenimą priimti lengvai ir nemėgstama jo apsunkinti problemomis. Siekiama vengti, suvesti į minimumą neigiamas emocijas ir pergyvenimus. Čia priimta slėpti savo jausmus, nepriimta jų gėdytis.
Vertinamas mokėjimas gauti maksimumą malonumų iš gyvenimo. Aukščiausio lygio estetika ir komfortas, pasimėgavimų, malonumų ir visokių malonių pojūčių rafinuotumas, šeimos židinio laimė ir ramybė, artimųjų sveikata ir gerovė – tai tie džiaugsmai, kuriuos gali padovanoti gyvenimas.



Antroji kvadra (Beta)
Aspektai, nusakantys Antrosios kvadros vertybes: :bsensoric: :wlogic: ir :bethics: :wintuition:
Antrosios kvadros atstovai:
Sensorinis-loginis Ekstravertas - "Žukovas"
Intuityvus-etinis intravertas - "Jeseninas"
Etinis-intuityvus ekstravertas - "Hamletas"
Loginis-sensorinis intravertas - "Maksimas Gorkis"

Valia ir protas, entuziazmas ir istorinės perspektyvos – štai į ką kreipiamas dėmesys antrojoje kvadroje.
Čia vertinamas mokėjimas neparodyti silpnumo, pademonstruoti atkaklumą kovoje su nepritekliais, sugebėjimas pasipriešinti didesnei jėgai ir tuo užkariauti savo teisę į pagarbą ir autoritetą. Antrojoje kvadroje gėda būti silpnu!
Tai bendrija išrinktųjų, stiprių žmonių, niekinančių silpnumą, aukštinančių ištvermę ir atkaklumą, atsakingų už savo žodžius ir poelgius.
Jie apdainuoja "drąsiųjų beprotybę" ir kovos romantiką, suteikdami jai žvalumo, entuziazmo, šventiškumo, įkvėpimo, emocinio pakilimo užtaisą.
Antrosios kvadros atstovai geriau nei kas kitas suvokia "einamojo momento reikšmingumą", stengiasi nedaryti kažkieno kažkada padarytų klaidų, arba prasiskaičiavimų, kurie galėtų tam tikrų momentu pasirodyti lemiamais. Tiki likimu, aukštesniąja misija.
Jie nususiteikę kovai ir pasirengę nugalėti kliūtis ir sunkumus ateities, teisingumo, visuotinės laimės vardan, pasižymi smulkmeniškų miesčioniškų "džiaugsmų" niekinimu, atsisakymu nuo miesčioniškų, smulkiaburžuazinių malonumų.
Iki senatvės metų jie išsaugo jaunatvišką užsidegimą, energiją, žvalumą ir sielos jaunystę.



Trečioji kvadra (Gama)
Aspektai, nusakantys Trečiosios kvadros vertybes: :bsensoric: :wethics: ir :blogic: :wintuition:
Trečiosios kvadros atstovai:
Loginis-intuityvus ekstravertas - "Džekas Londonas"
Etinis-sensorinis intravertas - "Dreizeris"
Sensorinis-etinis ekstravertas - "Napoleonas"
Intuityvus-loginis intravertas - "Balzakas"

Jos devizas: “Bendradarbiauti ir prasigyventi”. Šios kvadros atstovai išsiskiria didele pramušamąja jėga, kritiniu požiūriu į pasiektus rezultatus. Čia vertinama jėga, reikšmingumas, individualūs šios minutės santykių atspalviai, sugebėjimas realizuoti sumanymus tuojau pat ir mokėjimas matyti perspektyvas. Tai patiklūs, paprasti bendraujant ir demokratiški žmonės. Snobizmas jiems visiškai nebūdingas, nors jie ir skirsto žmones į "savus" ir "svetimus", vadovaudamiesi savo asmeninėmis simpatijomis ir antipatijomis.
Trečiosios kvadros atstovams būdinga poelgių ir samprotavimų nepriklausomybė. Abejingi titulams ir vardams, jie vertina aplinkinius pagal jų asmeninius nuopelnus ir savybes.
Tai protingi žmonės, nemėgstantys garsių lozungų ir patetikos. Jie nevykdo "idėjinės kovos", pirmenybę teikdami susitarimui su garbingu varžovu.
Nereiklūs buityje, greiti su pakilimu.
Apie savo jausmus stengiasi daug nekalbėti – jausmai patikrinami santykiais.
Jiems svarbu save realizuoti, ir ypatingai svarbus savo darbo rezultatas. Vertina gerai padirbėti ir gauti deramą savo darbo apmokėjimą. Labiausiai nepageidautina jiems – tai jų dalykinio aktyvumo apribojimas dėl objektyvių, nuo jų nepriklausančių priežasčių.


Ketvirtoji kvadra (Delta)
Aspektai, nusakantys Ketvirtosios kvadros vertybes: :wethics: :bintuition: ir :wsensoric: :blogic:

Jos atstovai išsiskiria praktiškumu ir draugiškumu. Kvadra praktikų, mokančių realizuoti produktyvias idėjas pilna apimtimi, iki jų galimybių išsėmimo. Ketvirtoji kvadra orientuota į "amžinas" vertybes, nelinkę eikvoti energijos kažkam laikinam. "Tolimos šviesios ateities" idėją priima be ypatingo entuziazmo, teikia pirmenybę gyventi dabartimi. Tai atviri geranoriški žmonės, mokantys vertinti jaukumą ir gerovę savo namuose, taiką ir ramybę žemėje, jie branginą savo socialinį stabilumą ir konservatyvumą. Siekia protingai ir racionaliai naudoti gamtinius ir ekonominius resursus, vertina progresyvias technologijas ir aukštai kvalifikuotą darbą, išradingumą ir racionalizaciją stabilios ekonomikos sąlygomis. Darbas suvokiamas kai natūralus žmogaus poreikis kūrybiškai save realizuoti, dirba kokybiškai ir su malonumu. Asmeniniai nuopelnai, jų nuomone, – žmogaus gabumų realizavimo laipsnio rodiklis. Ketvirtosios kvadros atstovams būdingos etinės pozityvaus pobūdžio vertybės, tokios kaip religijos, kiekvieno individualumo ir nepakartojamumo pripažinimas, nesikišimas į žmogaus vidinį pasaulį, konkretus humanizmas, o taip pat gerų darbo sąlygų sudarymas, diskomforto nebuvimas, kenksmingos išorinės aplinkos įtakos pašalinimas, – vienu žodžiu, neigiamų pojūčių minimizavimas.
Ketvirtosios kvadros atstovai:
Loginis-sensorinis ekstravertas - "Štirlicas"
Etinis-intuityvus intravertas - "Dostojevskis"
Intuityvus-etinis ekstravertas - "Hekslis"
Sensorinis-loginis intravertas - "Gabenas"

Literatūra:
Стратиевская В.. Как сделать, чтобы мы не расставались. Руководство по поиску спутника жизни (соционика). – М.: Изд.Дом МСП, 1997. – 496 с.
Гуленко В.В. Квадры и их социально-психологические особенности, 1990.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
 
 Pranešimo tema: Re: Kvadrinės vertybės (V.Gulenko straipsnis)
StandartinėParašytas: 15 Vas 2010, 17:44 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 21 Rgp 2004, 14:51
Pranešimai: 3581
Miestas: Kaunas
Liepa, ačiū,šito trūko mūsų forume.

norėjau paklausti, kas čia turima omeny prie 3 kvadros?
"Nereiklūs buityje, greiti su pakilimu."

_________________
Geriau gailėtis dėl to ką padarei, negu to, ko nepadarei...


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
 
 Pranešimo tema: Re: Kvadrinės vertybės (V.Gulenko straipsnis)
StandartinėParašytas: 15 Vas 2010, 19:49 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 16 Bir 2004, 15:18
Pranešimai: 3469
Miestas: Vilnius
Nereiklumas buityje - tai jiems gerai kaip yra, nekelia labai kokrečių reikalavimų, kad būtų "tik taip ir ne kitaip" . Manau, kad turima omenyje dėl valgio, dėl buto apstatymo.
Pvz. Džekas šioje srityje nėlabai orientuojasi, jam svarbu sočiai pavalgyti ir sveikai (skaudžioji :wsensoric: ), todėl jis netgi privengia įmantrybių ir egzotikos. o Dreizeris moka ir "sriubą išvirti iš nieko" ir tvarką gerai prižiūri.

"Greiti pakilimui" nesuradau atitikmens "быстрые на подъём"... Tam, kad įkvėpti, uždegti, aktyvizuoti, kad ketvirtoji kvadra "pagautų pakilimą" - nereikia įdėti labai daug pastangų, jie greitai įgauna tą "pagreitį", pakilią būseną. Praktiškai jie labai ištvermingi ir dirba tikrai su pakilimu, su nuotaika.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
 
 Pranešimo tema: Re: Kvadrinės vertybės (V.Gulenko straipsnis)
StandartinėParašytas: 25 Vas 2010, 23:44 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 21 Rgp 2004, 14:51
Pranešimai: 3581
Miestas: Kaunas
Man dar įdomu, kaip žiūrima į šeimą, draugus skirtingose kvadrose. Kažkaip apie tai mažai kur kalbama. Bet aš jaučiu, kad tarkim ketvirtos kvadros atstovai (bent jau :wethics: ) kažkaip labai akcentuoja šeimą kaip vertybę, jie labai daug bendrauja tarpusavyje. Suprantu, gal to neina įvertint ir aprašyt, nes kaip tu nusakysi "kaip labai" svarbi šeima... bet va įdomu pasidarė padiskutuot, ar apskritai yra kokių nors skirtumų tarp kvadrų, ar čia grynai nuo individo vertybių ir auklėjimo priklauso.

_________________
Geriau gailėtis dėl to ką padarei, negu to, ko nepadarei...


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
 
 Pranešimo tema: Re: Kvadrinės vertybės (V.Gulenko straipsnis)
StandartinėParašytas: 26 Vas 2010, 15:20 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 16 Bir 2004, 15:18
Pranešimai: 3469
Miestas: Vilnius
Gali būti skirtumų ir tarp kvadrų...
Na gerai, šeima visiems (bent jau didžiajai daugumai) yra vertybė. Kiek vienas žmogus gali turėti šeimos narių? Ko gero, suskaičiuotume ant vienos arba dviejų rankų pirštų. O koks požiūris tuomet į "ne šeimos narius"? Ar ne viršesnės yra bendražmogiškos vertybės?


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
 
 Pranešimo tema: Re: Kvadrinės vertybės (V.Gulenko straipsnis)
StandartinėParašytas: 14 Bir 2010, 16:30 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 16 Bir 2004, 15:18
Pranešimai: 3469
Miestas: Vilnius
http://artsocion.ucoz.ua/publ/3-1-0-1

Gulenko V.V.
Žurnalas "Соционика, ментология и психология личности", Nr. 1, 1995.

Kvadros ir jų socialinės-psichologinės ypatybės

Nuolat bendraudami, mes kartais net nepastebime, kad suartėjimas su mums priimtinais žmonėmis ir atitolimas su tapusiais mums neriimtinais visuomet vyksta, iš esmės, pagal vieną ir tą patį scenarijų. Iš pradžių žmoguje vyksta suvokimas, kurio pagrindu atsiranda bendras įspūdis apie juos. Ši santykių vystymosi fazė paprastai vadinama stimuline, kadangi tam, kad įvyktų ir užsitvirtintų kontaktas, reikalingas tam tikras stimulas. Kitaip tariant, žmogus, su kuriuo jūs nusprendėte sueiti į kontaktą – jeigu tuo metu turėjote pasirinkimą – turi akžkuo patraukti jūsų dėmesį. Žinoma dėmesį patraukti jis gali, kaip kažkuo neigiamu, taip ir teigiamu. Pirmuoju atveju noras kontaktuoti, suprantama, neatsiranda. Gi antruoju atveju jūs suvokiate kažkokį bendrumą arba sąskambį su žmogumi – arba pagal panašumą, arba pagal kontrastą. Tuo metu paliečiama visa jūsų psichika – ir sąmoningas protas, ir siela, reaguojanti į vidinius sąskambius.

Antrojo santykių dinamikos etapo turinys yra tam tikro problemų rato aptarinėjimas. Šiame etape išsiaiškinamos žmogaus vertybės, t.y. į kokius kriterijus jis orientuojasi apdorodamas suvoktą informaciją. Suartėjimas vyks sėkmingai, jeigu jūs su juo nagrinėjate problemas prisilaikydami vieno ir to paties požiūrio. Vertybinė fazė santykių vystymesi yra, matyt, kūrybiškiausia, kadangi būtent jos rėmuose derinami įvairūs požiūriai ir, atsižvelgiant į partnerio nuomonę, sukuriamas bendras sprendimų priėmimo būdas.

Kita žmonių suartėjimo stadija yra rolinė. Ji tam tikru laipsniu priklauso nuo pozicijų suderinimo vertybių srityje, tačiau į šią fazę santykiai kartais gali įeiti ir nepasiekus sutarimo vertybių sferoje. Ypač dažnai su tuo susidūriama tarpusavio santykiuose tarp priešingos lyties asmenų. Graži moteris vyrui gali būti žavinga ir sukelti norą sueiti į glaudesnius kontaktus netgi jei jų gyvenimiškos vertybės nesutampa.

Rolinėje stadijoje tarpusavio santykių svorio centras perkeliamas nuo žmogaus suvokimo tolimoje distancijoje į žmogaus suvokimą iš arti. Kiekvienas iš mūsų turi savus įpročius ir idividualų gyvenimo stilių, kurį jis kūrė per visą ligtolinį gyvenimą ir kurį jam nelengva keisti. Jeigu partneris elgiasi ne taip, kaip jums norisi, t.y. neatlieka to vaidmens, kurį jūs jam skyrėte, tai suderinamumas tarp jūsų tampa problematiškas.

Arba jūs sustabdote suartėjimą, arba kuris nors iš jūsų imasi kito vaidmens – labiau atitinkančio partnerio vaizdinius. Be vieno iš partnerių nuolaidumo ši santykių vystymosi fazė neįvyksta. Žinoma, yra įmanomas ir abipusio prisitaikymo vienam prie kito variantas. Klausimo esmė tame, kam ir kiek nusileisti. Natūraliausiu būdu šis klausimas išsprendžiamas dualų porose. Labai didelę įtaką šiame etape daro išorinė socialinė aplinka, pradedant nuo artimųjų nuomonės apie naująjį pažįstamą ir baigiant visuomenėje egzistuojančiomis nuostatomis.

Ketvirtoji santykių vystymosi fazė – tai susikurtų ir abipusiškai tenkinančių vaidmenų užtvirtinimas, įsiminimas ilgam laiko tarpui. Tarsi asmeninių nerašytų normų ir tradicijų susiformavimas. Ši stadija turi konservatyvų charakterį. Visos įgytos žinios tarsi užsikonservuoja, persikelia į savaiminio supratimo lygmenį, kuris vykdomas iš įpročio, beveik nesąmoningai. Jeigu partneriai prisitaikė vienas prie kito, susikūrė apbipusiškai tenkinančias tradicijas, kurių laikosi nesvarstydami, tai reiškia, kad santykiai susiklostė ir nuo to laiko jų dinamika įėjo į natūralų gamtos cikliškumą: "pavasaris-vasara-ruduo-žiema" arba žmogaus cikliškumą "vaikystė-jaunystė-branda-senatvė". Nusistovėjusių tarptipinių santykių cikliškumą mes toliau apibūdinsime psichologine sąvoka "amžius". Šios keturios fazės, atspindinčios natūralią tarptipinių santykių dianmiką, leidžia natūraliu būdu šešiolika sociotipų sugrupuoti į mažąsias grupes - kvadras, sudarytas iš keturių sociotipų kiekvienoje (lot. quadro reiškia keturi). Kvadra atsiranda kaip pasekmė, kad kiekvieno į jos sudėtį įeinančio sociotipo visi keturi santykių vystymosi etapai praeina natūraliai ir paprastai. Kvadrinio susigrupavimo pagrindas - kiekvienos dinaminės fazės turinio bendrumas. Tokiu būdu, KVADRA - tai grupė tarpusavyje derančių sociotipų, suvienytų pirmame tarpusavio sąveikos etape panašiomis viens kito suvokimo ypatybėmis, antrame etape – bendromis gyvenimiškomis vertybėmis, trečiame etape – bendru socialiniu vaidmeniu ir ketvirtame etape – pradiniu vystymosi šaltiniu (psichologiniu amžiumi).

Išnagrinėsime visas kvadras.
Į pirmąją kvadrą, arba "alfa" kvadrą, įeina tokie sociotipai: ILE (Don Kichotas), SEI (Diuma), ESE (Hugo) ir LII (Robespjeras). Juos jungianti stichija - oras. Jų išorinio pasaulio suvokimas pasižymi ypatingu lengvumu, atvirumu, paslankumu. Jie visada orientuoti į visas puses, gyvena naujos įdomios informacijos, iš kur jinai bepasirodytų, laukimu. Tai labai entuziastingi, greit susižavintys žmonės, pirmenybę teikiantys neformalaus bendravimo aplinkai. Jie demokratiški iš savo prigimties, neigia bet kokį griežtumą arba reguliavimą. Šie sociotipai beveik visiškai atitrūkę nuo tvirto pagrindo, lengvai persikelia į bet kokias žmogaus veiklos sritis. Siaura specializacija – ne jiems. Būdami nuolatiniuose ieškojimuose, jie gali tapti beužgimstančio sūkurio centru – būsimos audros šaltiniu. Tačiau jie patys audros neneša. Pats "griežčiausias" iš jų pagal išvaizdą - Robespjeras – realiame gyvenime minkštas ir nuolaidus žmogus, kuris tiktai savo svajonėse kuria teisingos valstybės projektus.

Pirmosios kvadros sociotipai nagrinėdami atsirandančias problemas remiasi jiems bendromis vertybėmis. Pirma, tai -Е ( :bethics: ), t.y. neigiamų emocijų minimizavimas. Ginčų ir skandalų, apskritai emocinio nestabilumo vengimas šiai kvadrai pasirodo yra svarbesnis, negu teigiamų emocinių pliūpsnių gavimas. Antra, tai +S ( :wsensoric: ), t.y. teigiami pojūčiai, komfortas. Įtampos, griežtumo atmosferoje jie negali efektyviai savęs realizuoti. Jų veiklos stilius apibūdinamas būtent atsipalaidavimu, laisve, patogumo būsena. Santykiai su išorine aplinka, kur rutuliojasi jų veikla, turi būti draugiški, malonūs. Jų kompanija visada jauki, atsipalaidavusi, naminė. Jinai niekuomet nebūna grubi, ekscentriška.

Trečioji jų vertybė - tai +I ( :bintuition: ) – perspektyvios idėjos. Todėl "orinėje" kvadroje visuomet vyksta pokalbiai apie ateitį, nepažintus dalykus, galimybes. Šie sociotipai iš šono gali pasirodyti nepataisomais svajotojais. Beje taip ir yra: jie siekia pažvelgti toliau už visus – už horizonto, iškelia ir su malonumu aptarinėja "beprotiškas" teorijas. Kai kurioms iš šių teorijų, beje, lemta ilgai gyventi. Tiek ilgai, kad jos visada pergyvena savo kūrėjus.

Ketvirtoji šios kvadros vertybė – globali struktūrinė logika -L ( :wlogic: ). Instrumentas, kuriuo jie nuolat naudojasi pažindami pasaulį, - tai sisteminė analizė. Juos domina pirmoje eilėje universalūs dėsniai, kurie valdo pasaulį. Tarp kitko visos tradicijos, sąlyginumai, apribojimai tuomet atmetami. Palyginimui, analizei ir analogijoms išstatoma tiesiog viskas. Svarbiausias tikslas, kurio jie siekia, - tai visaapimantis, kvapą užimantis savo platumu ir darnumu vieningas pasaulio vaizdas. Visos esamybės vientisumo, protingumo ir teisingumo idėja kiaurai persmelkia jų pasaulio suvokimą.
Pirmoji kvadra turi ir jos vertybes atitinkančią socialinę misiją. Jos paskirtis - naujų visuomeninio vystymosi koncepcijų kūrimas ir platinimas. Trumpai šį vaidmenį galima būtų pavadinti švietėjišku. Ten, kur grupuojasi šios kvadros sociotipai, visuomet užgimsta ir pradeda plisti naujos visuomeninės, moklsinės ir politinės kryptys, ateityje galinčios ūmai pakeisti istorinį procesą.

Psichologinis "amžius", kuriame gyvena pirmosios kvadros atstovai, - vaikystė. Visi jie jaučiasi, o neretai ir elgiasi kaip tikri vaikai - nuoširdžiai, betarpiškai, labai žingeidžiai. Jie sugeba viskuo stebėtis. Jų skeptiškumas minimalus. Šios "vaikiškos" tradicijos išlieka su jais iki pat senatvės. Nepaliaujama jų trauka prie naujų perspektyvų ir nesudrumstas, be išankstinių nuostatų žvilgsnis į pasaulį leidžia palyginti šią vystymosi fazę su pirmuoju metinio ciklo sezonu -pavasariu. Būtent pavasarį atgyja ir pareiškia apie save nauja gyvybinė energija. Pavasaris - laikas vilčių ir drasių planų, kurie išsipildys visiškai ne taip, kaip buvo sumanyti.

Pirmosios kvadros estafetę perima antroji, arba "beta" kvadra. Į ją įeina tokie sociotipai: EIE (Hamletas), LSI (Gorkis), SLE (Žukovas) ir IEI (Jeseninas). Stichija, valdanti jų suvokimą, - ugnis. Ši stichija išvardintiems sociotipams suteikia tokias savybes: veiklią prigimtį, aistringumą, kryptingumą ir jėgą. Jie tarsi verda aistromis, ieško ir randa savo veiklos lauką, kur gali panaudoti savo energiją ir pajausti jiems taip būtiną kovos dvasią.

Pagrindinės antrosios kvadros vertybės tokios. Pirma, juos jungia siekis maksimizuoti teigiamas emocijas +Е ( :bethics: ). Jie sugeba džiaugtis mažu. Audringų dramatinių emocijų, kurios visuomet lydį jų kvadrą, fone netgi nedidelė teigiamo atsako verta detalė priimama kaip pretekstas džiaugsmui ir nuotaikos pakilimui. Antra, "ugnies" sociotipai kaip svarbiausią vertybę pripažįsta silpnumo –F ( :bsensoric: ) minimizaciją, t.y. atkaklumą kovoje su netektimis ir prieš stojančiu varžovu. Tai kvadra, kur valios jėga - būtina efektyvios veiklos sąlyga. Ištvermė, ryžtingumas, atsparumas ir nepalaužiamumas jiems visuomet turės aukščiausią autoritetą. Trečia, antrąją kvadrą vienija aistringas troškimas išvengti pavojaus -Т ( :wintuition: ). Jie nusiteikę tam, kad nedarytų klaidų, vienąkart jau padarytų. Jų aplinkoje labai vertinamas patyrimas, apsitrynimas (visko paragavimas), nusimanymas. Jie pasitikinčiai jaučiasi ekstremaliose situacijose. Ir ketvirtoji jų vertybė – tai organizacinė logika +L ( :wlogic: ), besiremianti išvystytu pareigos jausmu, pilietiškumu, ištikimybe pasirinktam reikalui. Todėl tai pati disciplinuočiausia ir organizuočiausia kvadra, mokanti greitai sutelkti visas jėgas į kumštį gresiančio pavojaus arba atsirandusios ekstremalios situacijos atveju.

Iš kvadros vertybių išplaukia ir jos socialinis vaidmuo - naujos tvarkos ir organizacinių struktūrų įdiegimas supančios aplinkos pasipriešinimo sąlygomis. Šios kvadros sopciotipai į istoriją išeina kaip valstybių ir imperijų kūrėjai, aktyvūs politiniai veikėjai, atkakliai kovajantys dėl valdžios. Pakanka prisiminti Aleksandrą Makedonietį arba Petrą I. Jų tikslingai energijai sunku pasipriešinti. Kliūčių įveikimas valios metodais – štai jų misija. Be to jie pirmenybę teikia ne gynybai, o puolimui. Jie gi su įkvėpmu apdainuoja aukas ir netektis, neišvengiamas kovoje.

Psichologinis "ugninių" sociotipų amžius - jaunystė. Didžiausia jėga žmogus pasižymi būtent jauname amžiuje, kuomet jis drąsus, aktyvus ir nekantrus. Jis trokšta veiklos ir įsitvirtinimo. Jam reikia didžlių dalykų, kuriuose jis galėtų realizuoti savo energiją. Jis širdyje nešiojasi ambicingas svajones apie puikią karjerą, didelius užkariavimus, garbę ir palaikymą. Tai visiškai atitinka antrosios kvadros pasaulėjautą. Jos atstovai ir išoriškai atrodo jauni ir tvirti, žvalūs ir gražūs, puikiai valdantys savo kūną. Metiniame fiziniame cikle juos atitinka pati saulėčiausia, energetiškai prisodrinta fazė - vasara. Vasaros laikas – išsipildymų metas. Pavasarinio laiko svajonės ir iliuziniai planai praeityje. Atėjo konkrečių veiksmų metas.

Kaip beviliotų vasara, laiko tėkmė nepermaldaujama. Pakeisti energingosios antrosios kvadros ateina trečioji, arba "gama" kvadra. Jos sudėtis tokia: SEE (Cezaris), ILI (Balzakas), LIE (Londonas), ESI (Dreizeris). Stichija, geriausiai apibūdinnati jų suvokimo ypatybes, - vanduo. Vanduo yra apvalantis pradas. Ji savo srautu nuplauna visą purvą, kuris susikaupė antrame etape. Tuo pat metu vyksta pamatų, ant kurių kyla tvirtas antrosios kvadros pastatas, išplovimas. Vanduo teka per paviršių, užpildydamas įdubimus ir plyšius. Taip pat ir trečiosios kvadros charakteris pasižymi nepastovumu, paslėptais rifais, vidiniu kunkuliavimu, užslėptu bangavimu, paviršiuje nematomomis srovėmis.

Trečioji kvadra išpažįsta savo ypatingas vertybes. Pirma, joms priklauso -R ( :wethics: ). Šis aspektas reiškia blogio kritiką, siekimą išvengti blogų žmonių ir neigiamų santykių, atriboti save nuo priešų ir varžovų. Jie nori minimizuoti negatyvius pergyvenimus, todėl kad į visas išstumtas problemas, kaip žinoma iš psichoanalizės, teks vienaip ar kitaip emociškai sureaguoti, fiziškai sumokant už pasąmonės išgryninimą.

Antra, jų intuicijos vertybė +Т ( :wintuition: ) (ateities intuicija). Sulaikydami savo vidinį kunkuliavimą ir ūmų būdą, šie sociotipai pirmenybę teikia laipsniškam judėjimui į ateitį, nors ir staiga atsisako nuo pasenusių nuostatų, kritikuodami praeities klaidas ir paklydimus. Žingsnis po žingsnio artindami artimiausią, realią ateitį, jie visumoje tiki į vystymosi linijiškumą, t.y., pagal jų gilumines nuostatas, reikia tiktai pašalinti trukdančias kliūtis – praeties atgyvenas – ir iškart priekyje atsivers neribotos augimo galimybės. Ši kvadra nesibijo chaoso ir sukrėtimų: jie moka vykdyti darbus stichiškumo, rizikos, suirutės sąlygomis.
Kita jų pamatinė vertybė - -Р ( :blogic: ), t.y. rizikos ir verslumo dalykinė logika. Jiems būdingas atsisakymo nuo nenaudingo, smulkaus, įprasto prioritetas. Šis aspektas stovi aukščiau, negu kaupimas ir racionalus vartojimas. Trečiosios kvadros sociotipai gali sėkmingai veikti ekonominio deficito sąlygomis, kuomet reikia išsisukti, remiantis panaudojimu to, kas iš pirmo žvilgsnio neturi naudos, bet užtat yra pertekliuje.

Ir, pagaliau, sensorinė šios kvadros vertybė - +F ( :bsensoric: ) - ištvermė ir pasipriešinimas. Ši savybė liudija apie tai, kad kvadros sociotipai moka gerai pakovoti už save ir savo pozicijas. Jiems būna nelengva ateiti į valdžią, kadangi tenka pasipriešinti valingajai "beta" kvadrai, tačiau užėmę valdžią, jie sėkmingai ją išlaiko nepaisant visų restauracijos bandymų. Užuovėja, sugebėjimas duoti atkirtį, neišleisti iš rankų to, kas pasiekta – tai principas, kurį jie gerbia. Iš išvardintų vertybių natūraliai išplaukia trečiosios kvadros socialinė misija - apsivalymas, kurį reikia suprasti ir tiesiogine, ir perkeltine žodžio prasme. Jie atstato paniekintus arba iškraipymus patyrusius principus, darydami viską, kad pašalintų barjerus ir greitam judėjimui į priekį trukdančias kliūtis. Trečioji kvadra gali būti pavadinta kritikos ir reformų kvadra. Skirtingai nuo "ugninės" kvadros, kuri orientuota visų pirma politiškai, "vandens" kvadra orientuota socialiai.

Trečioji kvadra vyresnė už antrąją ir pagal psichologinį amžių. Jos periodas – gyvenimo vidurys, branda. Ne paslaptis, kad būtent pasiekus jam skirto egzistavimo laiko vidurį, žmogus giliai susimąsto apie tai, kaip jis gyveno anksčiau ir, atsisakęs ankstesnių stereotipų, sugeba ūmai pakeisti savo likimo eigą. Nueito kelio įprasminimas iš nugyventų metų aukštumos, sukauptos patirties įvertnimas, "derliaus" nuėmimas pagal savo esmę atitinka rudenį – tą laiką metiniame cikle, kuomet kiekvienam žmogui matyti, kaip jis padirbėjo pavasario ir vasaros bėgyje ir ko jis objektyviai vertas. Ruduo - rezultatų suvedimo ir įvertinimų laikas.

Po trečiosios kvadros kritinio darbo atsilaisvina dirva išeiti į areną paskutiniąjai cikle - ketvirtajai kvadrai, arba kvadrai "delta". Jos pasaulio suvokimas griežtas ir realistinis. Jis labiausiai atitinka žemės stichiją. Į šią kvadrą įeina sociotipai LSE (Holmsas), EII (Dostojevskis), IEE (Hekslis) ir SLI (Gabenas). Žemė - konservatyviausia, tačiau tuo pat metu ir pati vaisingiausia stichija. Tokia visumoje ir kvadros atmosfera, kurioje apsijungia realistai, aukščiau už viską vertinantys egzistavimo stabilumą ir pasiteisinusių tradicijų tvirtumą. Tarp jų nebent tiktai Hekslis sugeba žavėtis neįprastu, o ir tas pagrinde orientuotas į atvirkštinę įprastų dalykų pusę ieškodamas sensacijų.

Šios kvadros sociotipams būdingos tokios vertybės. Pirma, +R ( :wethics: ) - geri, šilti santykiai. Psichologinis faktorius jiems vaidina svarbiausią vaidmenį. Be pozityvaus pobūdžio etinių vertybių, tokių kaip religijos, individualumo ir kiekvieno unikalumo pripažinimas, nesikišimas į žmogaus vidinį pasaulį, konkretus humanizmas ir kt., stabilumas, kurį jie visaip palaiko, vargu ar įmanomas. Antroji vertybė - -S ( :wsensoric: ) – geros sąlygos darbui, diskomforto pašalinimas, nenoras keisti įprastą egzistavimo tvarką, kenksmingos išorinės aplinkos įtakos vengimas, - vienu žodžiu, neigiamų pojūčių minimizavimas. Šioje kvadroje nemokama dirbti šturmu, aukštai vertinamas darbo vietos patogumas, kolektyvo darnumas. Svarbiausia vieta skiriama ekologijai ir gryniems produktams.

Trečia, ketvirtoji kvadra orientuota į aspektą +Р ( :blogic: ), kuris suprantamas kaip vartojimo ir racionalaus resursų panaudojimo logika. Tai rūpestingiausia kvadra, mokanti racionaliai vartoti, pirmenybę teikianti kokybiškoms ir patvarioms prekėms. Šios kvadros sociotipams nebūdinga rizika, šturmas, ekonominis chaosas, machinacijos. Kokybiško vartojimo visuomenė gali būti tiktai stabili.

Ir ketvirtoji kvadros vertybė - aspektas -I ( :bintuition: ), reiškiantis alternatyvą, neįprastumą, sensaciją. Nepaisant viso savo žemiškumo, šios kvadros sociotipai gerbia neįprastus, talentingus žmones, siūlančius alternatyvą. Bet kuriuo atveju, nedaroma kliūčių naujos informacijos skleidimui, kokia avangardiška ji bebūtų. Todėl visuomenėje, esančioje ketvirtosios kvadros stadijoje, periodiškai įsiplieskia kokios nors sensacijos, vyksta susidomėjimo originaliais žmonėmis blyksniai ir tam, ką jie skleidžia, iškeliamos alternatyvios vystymosi idėjos.

Tokiu būdu "Delta" kvadros socialinė misija yra užtikrinti stabilų vystymąsi ir protingai panaudoti sukauptus resursus, tuo pačiu ruošiant dirvą silpniems naujovių daigeliams. Svarbausia šio tipo visuomenių savybė, o joms priklauso dauguma issivysčiusių Vakarų šalių, - tai stabilus materialių ir dvasinių produktų vartojimas. Tiktai stabilumo sąlygomis vyksta vystymasis ir naujų, dar labai trapių ir neapsaugotų iniciatyvų, užmojų, judėjimų plitimas. Rusijos istorijoje tokiems stabiliems periodmas reikia priskirti, pavyzdžiui, Jekaternos II valdymo laiką, į kurio metus patenka rusų dvarininkijos "aukso amžius". Arba taip pat Rusijos pramonės pakilimas ХХ amžiaus pradžioje prieš pirmąjį pasaulinį karą. Psichologinis šios kvadros amžius - senatvė. Jos daliai tenka gęsimas, apmirimas, nusiraminimas. Išmintis ir patirtis, lydinčios paskutinįjį žmogaus gyvenimo periodą, glūdi pagarbos tradicijoms ir žymios konservatyvumo dalies pamatuose, kurie taip būdingi sociotipams, įeinantiems į kvadrą. Jų metų laikas - žiema, kurią jie pasitinka ne tuščiomis rankomis. Stabilumas kartu su visomis jos teigiamomis savybėmis reiškia palaipsnį gyvenimo sustojimą. Visiškai stabilios sistemos ilgai egzistuoti negali – pagal entropijos dėsnį jos suskyla, degraduoja. Tačiau gyvenimas tęsisasi, kadangi būtent šiuo periodu užsibaigia alternatyvių kelių ieškojimas – galutinai susiformuja ir išplinta nauji vėjai, siūlantys naujas socialinio vystymosi trajektorijas, neigiančias tradiciškumą. Viena iš tokių srovių, o būtent ta, kurios labiausiai reikia nukaršusiai visuomenei, kad naujai atgimtų, pradeda audringai augti.

Prasideda naujas triumfo žygis - po žiemos prasideda naujas pavasaris. Iš ketivrtosios kvadros gelmių neišvengiamai išsirutulioja ir aktyvių veiksmų imasi pirmoji kvadra. Visas vystymosi ciklas vėl pasikartoja. Štai taip dirba sudėtingas žmonijos mechanizmas, kurį mes vadiname socialinio progreso dėsniu. Ir kvadros - socialiniai-psichologiniai vienetai, nulemiantys šio proceso chronologiją.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
 
 Pranešimo tema: Re: Kvadrinės vertybės (V.Gulenko straipsnis)
StandartinėParašytas: 29 Rgs 2010, 16:45 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 15 Geg 2006, 14:41
Pranešimai: 422
Miestas: Kaunasosas
O dieve... šita vieta tikrai paveikė emociškai :D

"... Orientyrų praradimas, galų gale, pradeda gėsti psichinei visuomenės sveikatai.
Gyvenimas virsta nesibaigiančia švente. Visur groja muzika, ryškiomis ugnimis šviečia reklaminės iškabos ir vitrinos. Žmonių protus įvaldo hedonistinė-vartotojiška moralė. Kuomet žmogus prisisotina atskirais patiekalais arba gėrimais, jis pradeda juos maišyti..."

jėzau, reikia čia kažkokios anti-vakarietiškos revoliucijos, o tai reiks į darbo biržą užsirašyt :strange: :happy:


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
 
 Pranešimo tema: Re: Kvadrinės vertybės (V.Gulenko straipsnis)
StandartinėParašytas: 15 Gru 2010, 07:27 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 11 Lap 2008, 13:35
Pranešimai: 54
Miestas: Vilnius
Sveiki, kam įdomu tarpkvadryniai dalykai.

Noriu pasidalinti su Jumis vienu idomiu prieš 20 metų mano užgirstu faktu.
Tuomet viena gera socionikė man sakė kaip socionika atsispidi pasaulinio lygio istorijoje:
Ji man sakė kad pirma kvadra yra teoretikai, paruošiamieji tipai, antra kvadra vykdytojai išpildantys tų paruošinčiūjų teorjas praktiškai, trečia kvadra kritikai, revolicionieriai, keičiantys antrųjų įvykdytus dalykus, ketvirta kvadra užbaigiantieji visus darbus ir revoliucijas.
Taigi Markas ir Engelsas sukūrė teoriją apie komunizmą (Tik nepamenu kurie konkretus tipai iš pirmos kvadros jie buvo), antros kvadros Leninas (Žukovas) ir Stalinas (M. Gorkis) vyddė tą teoriją praktiškai, atėjo trečios kvadros atstovas Gorbačiovas (Napoleonas) ir padarė perversmą, bet tuo metu mes dar laukėme užbaigenčiojo ketvirtos kvadros atstovo, tai nežinau kurį dabar galima laikyti, nes nežinau Jelcino tipo, o gal dar Putinas (mano manymu Robespjeras) buvo tie užbaigiantieji. O gal Jūsų nuomone kurie nors kiti....

Ir dar....Jei bus koks nors socionikų susitikimas- metas, praneškite man telefonu ar žinute. Man visada įdomu sudalyvauti.

Pagarbiai,

Kazys Strazdas
tel. 8 699 92077


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
 
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 17 pranešimai(ų) ]  Eiti į 1, 2  Kitas

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 104 svečių


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
cron
Powered by phpBB © 2000, 2002, 2005, 2007 phpBB Group
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007