Socionikos forumas

Pirmaji "atsižvelgti" galima traktuoti kaip sinonima -  "atkreipti demesi" apskritai i ta sriti, ta objekta.

Antraji "atsižvelgti" tada suprantame kaip - "priimti", t.y. vadovautis tuo, kas ten parašyta.

Liepa: Niekas nežino, ka turejo omeny "enciklopedistas". Del to tas straipsnelis yra panašus i prasta kursini darba, i kuri medžiaga sumetoma, sukopijuojama ir net tingima perskaityti.

Manau, kad Solanžos pateiktas informacijos šaltinis yra nelabai solidus švelniai tariant

Globai, jeigu nesutinki su "enciklopedininko" išdestymu - gali redaguoti.

Wikipedia  - unikali laisvai prieinama daugiakalbe (šiuo metu apie 200 kalbu) interneto enciklopedija, kuri internete prieinama kiekvienam be apribojimu, tikras kolektyvines išminties pavyzdys. Wikipedia kuriama pasaulio bendruomenes bendradarbiavimo pagrindu. Ja gali skaityti, pildyti, redaguoti ir kopijuoti visi internautai be jokiu apribojimu.

Nežiurint visos šios "specifikos" - tai labai šiuolaikiška enciklopedija. Tinklapyje apie žodynus ir enciklopedijas (ju savade) radau toki Wikipedijos apibudinima: "Ši enciklopedija niekuo nenusileidžia garsiajai Enciklopaedia Britannica, gal net daugiau išsamesne, visapusiškesne ir labiau šiuolaikiška. "





P.S. Globai, nesuprantu, kodel nesigilini i esme, o "prisikabinai" prie stiliaus klaidu. Eilinis internautas (na, tas "enciklopedininkas") gali juk ir "pražioplinti" neesmine klaida.

Liepa raš?:
1. Sorry, bet visu internetiniu puslapiu aš nesuredaguosiu.

2. Ar tikrai tai neesmine klaida? Pastraipoje 3 sakiniai, iš kuriu trecias nesuprantamas, nors jis lyg tai turejo patikslinti pirmuosius du. Toliau, nera jokiu pavyzdžiu, kurie mokslai socialiniai, kurie humanitariniai; del to neaišku, ka ir kaip autorius supranta.

Nesolidus tekstukas 

Globas raš?: Cia, galbut, reiketu apeliuoti ne i "autoriaus supratima" (nes mokslai klasifikuojami ne pagal kiekvieno užgaidas). Yra istatymas - ji nesunku rasti Google: http://uais.cr.ktu.lt/dest/moksloklasifikacija.htm



Socialiniai mokslai:

Teise

Politologija

Vadyba (ir administravimas)

Ekonomika

Sociologija

Psichologija

Edukologija



Humanitariniai mokslai:

Filosofija

Teologija

Menotyra (Architektura, Dailetyra, Muzikologija, Teatrologija)

Filologija (Kalbotyra, Literaturologija)

Istorija

Komunikacija ir informacija (Bibliotekininkyste ir knygotyra)

Etnologija (Folkloristika)



P.S. Žinoma, Vikipedijos kurejams, reiketu tekste minint socialinius ir humanitarinius mokslus - pateikti nuorodas (sasajas su kitais Vikipedijos straipsniais) i ju apibrežimus ir klasifikacija.

Liepa raš?:
Reiketu, todel ir sakiau kad Wikipedijos stripsnelis nevykes, panašus i prasta referata.

Globai, bet Tu paskatinai mane užduoti Google PUBLIKACIJU užklausa  su raktu "socionika". Gavau 48 poziciju saraša http://aleph.library.lt/F/7NP4YDK7F836Q122IM1T3FI23R4FIVS15EAXES4G5IDR2FKQ5A-00322?func=short-previous

Iš ju man teko vartyti tiktai I.Kalinausko "Instrumentine socionika".  Kitur (speju) apie socionika yra tiktai užsiminta...  Bet pateikiu nuoroda - gal dar kam nos bus idomu.

Globas: na ka padarysi, kad internete ne tiek daug free resursu, kur butu tikslus apibrezimai tokiu dalyku.



Na bet pasiziurejus angliska wikipedia, vaizdas gal kiek rimtesnis

http://en.wikipedia.org/wiki/Social_sciences



Man patiko, kad jie akcentuoja, kad ribos tarp mokslu ima isplaukti, issitrinti (vyksta metodu peremimas ir t.t.).

Dar, jie desineje pateikia socialiniu mokslu klasifikacija.

Mano aplinkoje socionika žinoma nedaugeliui... Šit? žod? pirm? kart? sužinojau iš psicholog?s...

vaisgante raš?:
Idomu, idomu!  Kokios psichologes, jei ne paslaptis?  Paskaitoje, pokalbyje?  Ir dar labai idomu - kokie psichologes atsiliepimai, kaip jinai pristate ta socionika?

Pvz. pas mus iš psichologu MBTI dar yra girdeje (ieina i iv. tiopologiju dalyko destymo programa). Bet apie socionika psichologams niekas universitetuose neužsimena....

Dabartinemis salygomis nelabai isivaizduoju, kad socionika galetu buti oficialiai pripažinta mokslu ar bent jau demesio verta teorija. Pagrindine priežastis - neaiškus ir nemoksliniai funkciju/tipu nustatymo metodai.