Joldija rašė:
Pagalvojau, kad mane visada domindavo darbe, kaip aš esu vertinama. Kokie kolegų santykiai su viršininku - manęs niekad nedomino. Tas pats ir su apmokėjimu (ar kita atsiskaitymo forma, pvz. laisvomis dienomis) - tai susitarimo reikalas, jei susitarimo yra laikomasi - viskas gerai. Susitarimo pagrindas - konkretus padarytas darbas. Nežinau, aš su savo viršininkais sutardavau visada gerai, gal todėl, kad niekad neieškodavau jokių etinių niuansų. Plius visad laikausi taisyklės - nebendrauti su viršininku be reikalo. Jei turi konkretų darbinį reikalą - eini ir kalbiesi. O jei ne - nėra ko ten šmirinėti. Kai labai reikės - pats išsikvies.
Man netgi būtų sunku "ieškoti" etinių niuansų... Ir suprantama, bedrauju tiktai dalykiškai ir su darbiniu reikalu.
Kai nesusidūrėte, tai turbūt ir į galvą neateina štai kokie dalykai: "etinė aplinka" darbo metu viršininko kabinete dar kokius porą kartų (pietų pertrauka nesiskaito - visi paprastai eina į valgyklą) padaro "kavos bufetuką" ir palaiko kompaniją. Darbą baigia pora valandų anksčiau. Pasiima laisvadienių įv. progom (kad ir į kirpyklą). Kadangi yra darbų pasiskirstymas - užvilkina arba nepadaro kai kurių savo darbų arba padaro taip, kad akivaizdžiai matai klaidas ir pats turi jas taisyti (nes naudotis rezultatais reikia TAU).
Darbe "kavutės" ir po darbo "iškylos" - su viršininku. O kai skyrius kaltinamas už nepadarytus darbus - skyrių gelbėti tuomet turi VISI (nesvarbu, kas už ką atsakingas) - jie gi buvo visąlaik užimti - aptarnavo viršininką, o tu ten nedalyvaudavai... Štai kokia yra tos etinės aplinkos "logika"! Aš irgi nesuprantu tokių viršininkų, kurie darbuotojus vertina pagal tai, kaip yra jų "aptarnaujami" nedarbinėje sferoje.
Kaip žmogus vertinamas - svarbu, su tuo sutinku. Įmonėje žmonės, gerai atliekantys darbą, turi autoritetą, jiems patikimi sunkesni, keblesni, skubesni darbai, jų atliktais darbais pasitikima (kokybės garantas). Tačiau būtent tokie viršininkai finansiškai labiau skatina ir privilegijas teikia "aptarnaujantiems"...
P.S. Gal kai kam pasirodys keista, bet iki naujų darbuotojų priėmimo, pas mus nebuvo "aptarnaujančiųjų". Buvom kolegos ir puikiai sutarėm. Deja, kolektyvas pasikeitė daugiau nei 50% - "aptarnaujančioji" aplinka fantastiškai moka kurti intrigas (o kaip kitaip pateisins savo privilegijas). Įvairūs viršininkai irgi turi turbūt skirtingus prioritetus - vieniems tai darbo rezultatai, kitiems asmeniški malonumai. Neįsivaizduoju pvz. intuitų-logikų klubo atstovo, kuris darbe "užsileistų" tokią aplinką...