Liepa raš?:
Globas raš?:Dar svarbu ne tik tipas, bet koks santykis tarp partneri?.
Pritariu. Pvz. siustuvo/imtuvo santykyje - ir baigtis aiški, ir aišku, jog sulipdyti nebe?manoma, bet vistiek r?pi "išsiaiškinti" - t.y. pats aiškinimosi procesas taip ?klampina, kad ne?manoma atsitraukti...
As galvoju, kad cia dar priklauso ir nuo konkreciu tipu, esanciu vienam ar kitam santykyje, ir nuo zmoniu kaip asmenybiu. Pvz. tai,ka Tu, Liepa, aprasei, as pritaikyciau super ego santykiams. Su gabenu, budavo, aiskinames, aiskinames, ir galo tam nera. Uzkliuvo uz varcios, ir vel is pradzios. Manau, taip yra todel, kad nors partneriai vienas kito zodines israiskas supranta tiesiog puikiai, taciau visi abieju argumentai paremti skirtingomis vertybemis. Todel tai, kas vienam-svarus argumentas, kitam atrodo visiska nesamone. Ir norisi dar ir dar karta akcentuoti, kas tau svarbu, tarsi ikalti i galva. Bet tai yra visiskai beprasmiska. Vieninteliai sansai sutarimui- arba priimti kaip fakta, kad jam yra "taip", nors tau yra kitaip ir tai tiesiog isiminti ir nepykti (jei tai imanoma), arba tiesiog pasistengti pamirsti konfliktus ir gyventi toliau. Deja, tokie pamirsti konfliktai vistiek periodiskai atsinaujina.
Tiesa, visus aiskinimusis musu atveju inicijuodavo gabenas.
Tuo tarpu uzsakymo santykyje man yra visai kitaip- lengviau (Na, as turiu patirties tik su imtuvu). Gal todel, kad jis
? Lengviau pasiekti imtuvo supratima. Ir atrodo, kad tos vertybes yra panasesnes. Gal kad abu intuitai? Nezinau. O aiskintis norime abu. (Nors man asmeniskai lemia nora aiskintis mano pacios poziuris i tuos santykius: matau juose perspektyvas, ar ne. Jeigu matau, tai randu ir laiko, ir jegu viska aiskintis tiek, kiek to reikes, kad tik viskas susitvarkytu.). Ir man labai patinka, kad i konkrecius klausimus gaunu konkrecius ir tiesius atsakymus bei suprantamus argumentus. Vieninteles problemos, kurios kyla siuose santykiuose- del intraversijos. Kai du intravertai, jie linke daug ka isgyventi ir kaupti savyje, neissakyti, o taip pat linke jautriau reaguoti i kito zodzius (nors to ir neparodo tuo metu). O po to tie nutylejimai staiga islenda, kazkokioj visai netiketoj situacijoj. Va tada ir tenka aiskintis. Dar man kaip jeseninei tuose santykiuose is robespjero truksta emociju. Paprastai is kitu zmoniu, net jei nepasako, is veidu ar is pasikeitusios intonacijos galiu perskaityti, kaip jie jauciasi, ar viskas gerai. O siuo atveju jokiu emociju nebuna, arba niuansai ant tiek nezymus, kad pagalvoji, gal pasivaideno. Ir tik veliau paaiskeja, kad visgi problemu yra. Bet kaip sakiau, musu uzsakymo atveju viskas issisprendzia, bent lig siol. Todel ir galvoju, kad ne vien nuo santykio priklauso, bet ir nuo tipu tame santykyje.
O gal as Taves, Liepa, nesupratau? Gal Tu, akcentuodama aiskinimosi procesa, norejai pasakyti, kad visgi jame ir kitiems uzsakyme esantiems tipams pavyksta prieiti sutarimo, bendros nuomones?