Globas raš?:
Aš manau, kad riba yra žmoguje atsirandantis socioninis pojutis, t. y. kai žmogus pradeda jausti socioniniu santykiu skirtinguma. Butent, jausti, o ne deklaruoti, kad jaucia.
Neseniai šnekejau su Džeku, kuris nesidomi socionika ir apie ja nežino. Kalbejom tiesiog apie darba, apie bendrus pažistamus. Jis iškart paprieštaravo mano Diumos apibudinimams - sake, jaucia atvirkšciai: šaltii, atsitraukimaa (po kurio tik ir lauk netiketo veiksmo), apskritai šalia šio žmogaus jam tvyro itampa. Nors pripažino, kad kaip žmogus (tas Diuma) - stengiasi buti malonus, yra kulturingas, išsiaukejes. Man tai savaime suprantama - mano dualas jam yra konfliktinis tipas.
Manau, kad panašius jausmus turi beveik visi normalus žmones. Kitaip sakant socioninis (konkretus) santykis jauciamas visu kailiu. Prigimtis musu neapgauna... Tik nezinodami socionikos - mes manome, kad tai kitas zmogus NEGERO charakterio... T.y. santykiu priežastis sau bandome aiškintis, deja, klaidingai.
Aš pati irgi jau nuo labai senuu laikuu (prieš pazinti su socionika) jau kritiškai priimdavau informacijaa apie kitus man nepazistamus zmones. Ypac jeigu juos apibudina man nepalankus (nesimpatiškas) žmogus - jei atsiliepia blogai, visada kirba interesas, kad tai gali buti idomus ir puikus zmogus. Ir atvirksciai, jei atsiliepia labai gerai - kyla abejones, kad reikia elgtis atsargiai.
Jei su zmogum gerai sutardavau - jo informacija priimdavau labiau pasitikedama.
Tada sau isivaizdavau, kad galioja "taisykle": mano priešo priešas - man yra draugas"