Man pa?iai kažkod?l gana sunku sugalvoti/suklasifikuoti, kokius komplimentus gird?ti patinka. Pasteb?jau, kad baltieji etikai sako gražius komplimentus- skaitau, ir galvoju, kad ir aš nor??iau taip mok?ti pasakyti, kaip, pvz. Pelen? ar Liutauras
Deja, kur kas lengviau- tiesiog išreikšti savo
emocijas kito žmogaus atžvilgiu: "gera/smagu/malonu tave matyti, pasiilgau
".
Kartais išreiškiu, kaip m2 min?jo,
b?sen?- na toki? refleksij? poveikio, kur? daro man kitas žmogus: "man gera su tavimi", "tu toks mielas". B?na ir kad parodau susižav?jim? konkre?iomis
žmogaus savyb?mis ar juo kaip visuma: "tu toks nuostabus žmogus", "mane žavi tavo protas; tavo geb?jimas taikliai apibendrinti; tavo žinojimas, ko nori iš gyvenimo", "man patinka tavo blaivus poži?ris ? gyvenim?", "tau visad kyla toki? originali? id?j?", "tu taip puikiai atlieki š? darb?, tarsi savaime, be pastang?, ir sykiu tobulai", "tu toks išradingas", "tu taip sugebi gražiai išspr?sti konflikt?", "tavo puiki intuicija", "tu esi gera mama/ar t?tis"... Kitaip tariant, viskas priklauso nuo to, KOKS tas žmogus, su kuriuo bendrauju: kiekviename pastebiu tai, kas man patinka, išskiriu ir pasakau. Kadangi žmon?s skirtingi, pasižymi skirtingais b?do bruožais ir geb?jimais, tai ir komplimentai jiems skiriasi, nat?ralu.
Kaip Pelen? teisingai pasteb?jo, tarsi universalu, priimta girti
. Taigi ir aš t? darau. Kartais pagiriu konkre?ius
išvaizdos elementus, kurie man pasirodo kažkuo original?s, išskirtiniai. Tai yra, jeigu žmogus labai gražiai susiderin?s r?bus, bet tas derinys yra klasikinis, neutralus, tai tik be žodži? pasig?r?siu, bet galiu nieko garsiai neišsakyti- sugersiu vaizd? kaip teigiamas emocijas keliant? ir tiek:). Ta?iau jei matau kažk? netik?to, b?tinai pasakau. Ypa? krinta ? ak? ?vair?s original?s papuošalai, žiedai, pa?ios pasidaryta ?domesn? šukuosena ir pan.
Ta?iau turiu ir kit? savyb?- girti veido bruožus, k?no dalis... ?ia jau, kaip sakant, k? dievas dav?, t? žmogus ir turi, ir turb?t k? nors gali tokie komplimentai priversti pasijusti nejaukiai?:). Nors aš pati juos priimu normaliai, man patinka. Turb?t tod?l ir kitiems be baim?s sakau. Pvz. galiu pagirti akis, j? išraiškingum?, spalv?, nosies dailum?, kok? nors graž? apgam?, laikysen? (žaviuosi tiesiais žmon?mis, nes pa?iai sunkiai sekasi kontroliuot savo laikysen?), rankas (pamenu, kažkada viena mergina pasak? kompliment? mano rankoms ir nag? formai. buvau tada labai nustebusi, bet keistai ir malonu tas buvo. Nors tokie komplimentai turb?t visai n?ra man b?tini.), gražius proporcingus raumenis ir t.t. ir pan.
Dabar apie tai, kokius komplimentus man pa?iai gird?ti patinka. Saky?iau, neutraliai priimu komplimentus apie k?no/veido dalis iš vyr?, o jei iš moter? išgirstu, tai b?na, kad ir suglumstu, nežinau k? tur??iau atsakyti ? tai? "A?i?, tu irgi labai graži?":))).O jei taip nemanau, k? tada sakyt?:). Liežuvis meluoti juk nesiver?ia... Tai belieka pad?koti tada ir nusukt kalb? kitur.
Visai malonu, jei pagiria mano kažkoki? aprang? (tau tinka sijonas, dažniau d?v?k), papuošalus, daiktus ("geras fotoaparato pasirinkimas"), nam? interjer?/spalvas/baldus/aksesuarus ir t.t.
Malonu gird?ti emocinius komplimentus: "pasiilgau", "gera su tavim", "su tavim prarandu laiko poj?t?" (dažnas ir labai malonus komplimentas. nes b?dama su žmogum, jei man malonu, laiko poj?t? ir pati prarandu visiškai), savybi? konstatavim?: "gera", "protinga", "?domi", "pastabi", "d?mesinga", "moki išklausyti" ir t.t. (tod?l ir patiko Nadios komplimentas "esi plataus akira?io", kaip savyb?s konstatavimas).
Nepatikt?, jei mane pavadint? gudria, apsukria, meilia ar dar kokia, kokia sav?s nelaikau. Many?iau, kad žmogus visiškai man?s nepaž?sta, ir d?l kažkoki? priežas?i? mano elges? ar jo motyvus traktuoja visiškai klaidingai (kas aišku pykdo), arba s?moningai sako šitaip, tik?damasis, kad aš užsinor?siu atitikti jo piešiam? vaizd? ir imsiu demonstruoti jo pamin?tus "savo" bruožus (galb?t b?tent tokie bruožai, tokio tipažo žmon?s jam patinka).
Truput? glumina ir išmuša iš v?ži? komplimentai, susij? su tiesioginiu darbu. Paprastai net savotiškai negera, kai sako "jei ne Solanža, šitas darbas b?t? sužlug?s", "tu padarei didži?j? darbo dal?, tik tavo d?ka tai buvo ?gyvendinta". Noris, kaip pirmam poste sakiau, sl?ptis po stalu.
Dar, tokie komplimentai tarsi ragina pagirti juos sakant?j?: "na k?, tu, tu irgi be galo daug padarei". Dažnai taip ir darau, ypa? jei jau?iu, kad sakydama nedaug nutolstu nuo tiesos. O jei išties aš visk? padariau viena, nu tai išklausau ir galvoju: "nu užteks jau...kiek galima....užsikiškit j?s visi...nu jau atsibodo....."
Prisimenu, kažkada Nadia gyr?, kiek aš daug šiame forume esu padariusi, kiek visoki? tem? užvedusi ir info prid?jusi. Nu viskas taip, priimu tai kaip fakto konstatacij?, bet iš esm?s, tai- jau
kadaise padaryti darbai. Ir padaryti NE tam, kad gautum ?vertinim? "šaunuol?", o tod?l, kad pati to nor?jau. Nor?jau ir tiek. Tod?l ir suerzina. Geresnis b?das- tuo momentu, kai
šviežiai kažkas padaryta, pasidžiaugti, kad va,
?domi info, ar ?domi tema, ar panašiai. O ne girti t? žmog?
kaip asmen? (juk pasakymas "šaunuolis" - kaip sykis giria abstrak?iai, pat?
žmog? kaip tok?. O ne jo
darbo rezultat? (pvz.: "kaip puikiai, konkre?iai ir aiškiai pateikta informacija"). Dabar,
kod?l reikia, kad girt? rezultat?? Tod?l, kad tai - užsl?ptas, netiesioginis komplimentas pa?iam darbo atlik?jui. Kadangi netiesioginis, tai nepriver?ia kompliment? gavus?j? pasijusti nepatogiai (beje, gal ?ia tik tipams su skaudži?ja
b?dinga tokia reakcija- toks kuklinimasis).
Apskritai, turb?t didel? ?tak? daro ir intonacija, ir kas yra tas, kuris sako t? kompliment?. Kadangi kartais taip gaunasi, kad iš dualo l?p? tie patys žodžiai visai kitaip nuskamba, nei tarkim, iš revizuojamojo.