Socionikos forumas

Solanža, santykius šitaip nutraukti b?dinga - kai viskas statoma ant kortos "va bank". Bet šituo labai rizikuojama - o jeigu lygiai taip pat lengvai ir paleis, nebekvies sugr?žti?

Šitaip "uždaro duris iš kitos pus?s" ir Donas (abiej? skaudžioji). Nepasaky?iau, kad tai yra aktyvavimas... Tai grei?iau paskutinis šiaudas.

Liepa: na gerai, si?lau kompromis?: santykiuose dalyvauja ABU partneriai. Vadinasi, abu juos ir kuria. Kiekvienas tai daro savo metodais.

Aišku, kartais tie metodai gali ?nešti destrukcij?, bet dažnai ir priver?ia pajud?ti santykius iš s?stingio taško, progresuoti. Arba padeda jiems nutr?kti. Bet v?lgi, nutr?kimas neb?tinai yra blogai: jei m?gino kryžmintis kaktusas su amariliu, nereikia li?d?ti, kad jiems nepavyko (perimu Nadios ?pro?ius sieti pavyzdžius su gamta;).

?domu, o kaip elgiasi logikai su skaudžia ?

Irgi taip nutraukin?ja santykius, kaip žukovai su donais?

Solanža, aš irgi m?stau, kad šitaip iš prigimties vienas atsitraukdamas skatina kit? priart?ti, neleisti išardyti pusiausvyros. Logikas su etiku pas?mon?s skatinami supras, ar yra brang?s vienas kitam.

O štai du logikai gali ir išsiskirti, nesulauk? atsako.

Liepa raš?:




Sutinku.

O etikai šitaip gali NEišsiskirti ir tampyti t? gum? met? metais....

Dar klausimas, kaip yra geriau. ....



Kai pagalvoji apie šiuos laikus, apie tai,kiek skyryb? ir kokia jau retenybe tampa 20-...50 met? gyvenan?ios sutarian?ios šeimos, tai gan kontraversiškos mintys apninka...

Liepa raš?:


Teisingai mane Solanza suprato, tai santykiai, tarp artimuju, tevu, vaiku, broliu, seseru. Draugai, antrosios puses jau cia truputi kitaip su tais santykiais .

As neatsimenu, kad santykiu naudinguma kur buciau rasius, bet ir tai galima pastebeti, kad kokie Stirliai, Dzekai, gal net ir kiti tokius santykius palaiko.

Liepa raš?:




Na, kaip cia teisingai issireiskus . I pati santyki einama is abieju pusiu (kazka panasaus ir Solanza sake). Vyksta zmoniu bendravimas - automatiskai vyksta santykis. Koks klimtas tame santykyje, jau turbut etiko didesne itaka, bet neabsoliuti, tik gal jis turi geresne oreantacija kas vyksta (galiu ir klysti, bet kas vyksta, kaip vyksta).

Etikas jaus pradzia kada vyksta emocijes silumos atvesimas, logikas (speju) pajus jau po fakto, gal ir nelabai susigaudys kame priezastys. Ivykus krizei, logikas gali laukti is etiko iniciatyvos, nes sis geriau orentuojasi tokioje srityje, logikas gali kankintis, nes sis nesioreantuoja. Nes gi cia ne viskas logiskai paaiskinama, kartais isvis net ptiestarauja sveikam protui

Del atkaklumo i santykio ejima, verzimasi i ji jau dominuoja sensorika.

Solanža raš?:


Manau sie tipai pirmoje vietoje vadovaujasi logika, bent jau sensorikai, nera perspektyvu (logiskai neisidesto ten jiems), nera ko tampyti gumos ir kaip kirviu nukirsta, jokiu grizinejimu. Intuitams (speju) sunkiau padaryti sprendima, kolkas dar nezinau, kaip tiksliai juos prognozuoti .

Solanža raš?:



Manau ne tik po etika suo pakastas . Apsisprendimui, santykiu nutraukimui didele itaka daro sensorika. Sensorikas kurkas karstesnis, spontaniskesnis, jis gali greiciau apsispresti, bet gali ji gasdinti nezinomas rytojus, perpektyvos nematymas(pvz. Dreiseriai) jau cia veikia asmeniski zmogiski faktoriai. Intuitai gali tampyti guma, nes perspektyvoje nieko geresnio ir taip nenusimato tuo metu,  o jei dar padetis santykiuose pakenciama... Bet jei perspektyva kurkas geresne, nei dabartis - gali buti ir ryztingesni, bet butent to ryzto apsispresti jiems labiau truksta.

Nemanau, kad du logikai sugalvos siaipsau skirtis, kad ir ju tarpusavio santykiu klimatas vesokas, svarbu stabilus, pagarbus ir gerai, nebent isisukes koks etikas inestu sumaisti....



Bet ziuriu tema vel krypsta i kita puse .

Galvojau, kaip ten su tuo santykiu kurimu yra man....Atrodo, kad specialiai ju nekuriu. Tiesiog isiklausau i zhmogu, pajauchiu ir prisitaikau. Tik tokiu zhmoniu, i kuriuos norisi isiklausyti, nera daug. tiesiog yra, arba ne trauka. Dar, man ne karta yra sake, kad esu donoras :) t.y., moku ikvepti optimizmo ir tikejimo savo jegomis (nors kai to reikia pachiai, oj kaip truksta...:)), atpalaiduoti, nuraminti....Tiesiog taip elgiuosi su visais sau artimais zhmonemis. Santykius nutraukti man sunku, prisirishu prie zhmoniu. Reikia labai iskaudinti, prarasti mano pasitikejima, kad galechiau nutraukti bendravima staigiai ir galutinai.

m2, va va - turb?t pasakytas pagrindinis dalykas:  etiniai santykiuose vadovaujasi POTRAUKIU.  Man sunku spr?sti, iš kur tai kyla.  Bet operuojama turb?t s?vokomis - simpatiškas, antipatiškas, artimas (savas), svetimas.  Turb?t, PAJAU?IAMAS bendrumas, dvasinis atitikimas, trauka. Galb?t atsirenkama, su kuo ?manoma "sureaguoti" (kaip chemijoje), o su kuo "nesusimaišys, išsisluoksniuos kaip aliejus su vandeniu"



Ar tiesa, kad tai kažkokia ENERGETIN? trauka?

Liepa raš?:


Is principo, gal ir taip, bet ne taip vienareiksmiska, kaip gali susidaryti ispudis.

Yra labai daug "potraukio" pakopu, ar skales padalu, manau, kad pas kiekviena etika skirtingai, bet ir tu padalu busena gali buti pastoviai kintanti tam tikro asmens atzvilgiu.

m2 raš?:


, Tai aisku, kad specialiai nekuri, tai tiesiog vyksta, kaip mastymas, kaip kvepavimas, kaip jausmas - savaime.

Pelene:



Tai gerai, nuraminai

Solanža raš?:




Liepa raš?:




Na, Žukovas gali statyti klausim? "arba-arba", jei j? užknisa neapibr?žtumas santykiuose. Bet tai neb?tinai yra pabaiga. Žukovas nekels to "arba - arba ", kol pats nenumatys keli? galim? partnerio reagavimo variant? ir nebus jiems pasiruoš?s. Šio atveju tai yra, kaip sak? Solanža, signalizavimas - "Tas etapas jau praeitas, metas jud?ti ? priek?. K? tu ? tai?" O jei santykiai big?si, Žukovo supratimu, tada joki? "arba-arba " nebeb?na. Partneris pastatomas prieš fakt?, jog "liubovj ušla, uviali pomidory..."