actekas rašė:
Dar pora dalykų: Grybauskaitė (
) ne vieną kartą yra išsakiusi "labiausiai nemėgstu meluojančių ir vėluojančių". Čia vėlgi labai išryškintas poreikis vykdyti "laiko sutarimus" bet kokiomis sąlygomis. Brazas (
) kažkada, paklaustas, ką patartų "jaunimui", taip pat yra išsakęs, jog svarbiausia gyvenime yra sugebėti "protingai planuoti savo laiką" (aiškiai išreikštas poreikis kažkaip suvaldyti tą "iracionalų" laiko polėkį).
Man asmeniškai visiškai priimtina Grybauskaitės mintis, bet Brazausko mintis man atrodo neesminė. Nors nemėgstu meluojančių ir vėluojančių, bet man svarbu ne laiką planuoti, o savo gebėjimus tinkamai (pagal paskirtį) panaudoti. Kaip čia yra?
Jei žmogus nesprendė kažką pamokyti remdamasis savo patirtimi, tai jis visų pirma turi pats labai gerai suvokti, apie ką kalba. Todėl bus mokama iš stipriųjų f-jų pozicijos, o ne iš silpnųjų, kurių veiklos žmogus gerai nesuvokia.
Grybauskaitė. Nemėgti meluojančių ir vėluojančių yra
požiūris.
pasaulyje visi sąžiningai daro tai, ką reikia ir kaip reikia. Vėlavimai ir melavimai suvolkiami kaip rimtas nukrypimas nuo tvarkos.
.
Brazauskas. Protingas laiko planavimas. Kaip sako Solanža, jeseninams būtini terminai. Terminas yra laiko planavimo įrankis. Taip kad Solanža ir AMB pučia tą pačią dūdą liaudiškai tariant.
.
Mano atveju, savo gebėjimų pažinimas (
) + tinkamas jų panaudojimas (
).