Socionikos forumas

zanka: Apie tai jau buvo nekartą rašyta, tingiu kartotis....

taigi... dar apie sensoriką. O gal ne vien apie ją...

Neseniai dariau tokį testą. Vienas iš klausimų buvo: išdėlioti pagal grožį nuo gražiausios iki negražiausios aštuonias spalvas. Spalvos buvo: raudona, vyšninė, ruda, geltona, juoda, pilka, žalia, mėlyna.

Man tas problemų nesukėlė, lengvai sudėliojau. Draugas gabenas irgi sudėliojo, tačiau piktinosi, kad nėra jo mėgstamiausios baltos . Hekslis analogiškai pabambėjo (kažkokios spalvos trūko), bet sudėliojo greitai.

O dar vienas žmogus bepildydamas testą man paskambino ir paklausė, ką jam daryti? Anot jo, spalvos grožis priklauso nuo to, kokioj aplinkoj, kokioj situacijoj su ja susiduriame: interjere, drabužiuose, dar kur kitur? Taip pat, nuo nuotaikos. Na ir dar ten kelis faktorius išvardijo. (Beje, panašūs sunkumai šiam žmogui buvo kitoje testo dalyje, kur reikėjo, pvz., iš penkių figūrų pasirinkti gražiausią. "Lyg gali apskritimas būti gražesnis už kvadratą?? Lyg apskritai galėtų būti geometrinės figūros vienos gražesnės už kitas??" piktinosi jis. Šita dalis man irgi žavesio nekėlė).


Pamaniau, įdomu, nuo kokios funkcijos gali priklausyti, kad žmogui pasidaro sudėtinga atlikti tokią užduotį? Gal turit idėjų?

Solanža: Tai, kad tam žmogui visai nesunki ta užduotis, ji tiesiog neatitinka jo supratimo. Jam atrodo kvaila lyginti nesulyginamus dalykus. Žmogus stengiasi atsakyti nuoširžhiai, kaip jam atrodo, o testas reikalauja primityvaus (to žmogaus požiūriu) atsakymo.

Solanža: manau kad tai yra silpnoji f-ja.. jis ją stiprina, bet savo nuojauta nepasikliauna.. arba gilinasi į detales.. todėl struktūriškai jam sunku sudėlioti kuri forma, spalva gražiausia..

aš pati sakyčiau pagal situaciją kuri man gražiausia tuo momentu taip ir būtų

Spalvas ar figūras aš dar sudėliočiau pagal "reitingus"... Kontekstas šiaip - svarbus. Bet šiame klausime spalvas aš įsivaizduoju kaip foną, kuris tiesiog gražiausias akiai. O iš figūrų turbūt renkuosi pagal asociacijas ar jų simboliką...

Man neišsprendžiamas klausimas, kai prašo pasakyti, kokie vyrai labiau patinka - blondinai ar brunetai, mėlynakiai, ar rudaakiai ir pan. (į išvaizdą beveik nekreipiu dėmesio - patikimo kriterijai visiškai kiti).

Na mano gal ne silpnoji, bet skaudžioji. Jei kada tenka taip testuojantis rinktis, nereaguoju taip jautriai, pasirenku taip intuityviai, nesigilindama.

Man pačiai atrodo, kad aš matau, gal jaučiu formas, jų visumą, bet tik tada, kai žiūriu (dedu tam pastangas), kitu atveju nepasisitebi, jei "nešaukia" iš konteksto. Jei kažką darau, kur reikia formų, spalvų derinių, tikrai galiu pernelyg įsivažiuoti į smulkmenas. O darbo rezultatą tarsi matau, bet nesu užtikrinta. Jei jaučiasi kažkas "ne to" ir tai pasako kitas, vadinasi taip ir yra. Jei man jaučiasi, kad viskas gerai ir taip pat patvirtina kitas, vadinasi tikrai gerai. Žinoma pastabas ir kritiką priimu iš man autoritetingų (mano manymu ten nusimanančių) asmenų. Daugelyje atvejų mano darbo rezultato įvertinimas (kas link betkatros sensorikos) yra reakcija (emociniai virpesiai).

Beje, tas žmogus kaip ir Liepa, analogiškai reaguoja į klausimą apie tai, kokios moterys labiau patinka, argumentacija tokia pati.

Apibendrinus tai, ką pasakėt, išeitų, kad žmogus: racionalas, logikas, ko gero, su skaudžiąja

Robespjeras galėtų būti, ko gero.

Taigi žiūriu, kad aš aprašiau ne ką kitą, kaip . Spalvos ir formos tai baltoji sensorika. Čia kaip ir nei prie ko. Todėl nieko skaudaus ir pernelyg jautraus čia nejaučiu, tik tiesiog reikia įvertinimo.

Tai turbūt kažkas panašaus ir Robikui būtų

Tiesa, jei dar apie vyrus kalbant. Aš žinau, kuris vyras labai gražus ir kuris labai negražus, sunkiausia apibūdinti tuos nepapuolančius į kraštutinius varijantus, lieka vidutininio, normalaus grožio. Na čia plati tema jei jau gilintis . Gal visai įdomu būtų panagrinėti, koks tipas į kokį grožį kreipia pirmą dėmesį, kas kam aktualiausia. Kur norom nenorom užkliūva žvilgsnis..

nesugalvojau į kurią temą parašyti.

žinau, kad sensorikai pastabesni aplinkai, detalėms ir t.t. nei intuityvai.
klausimas būtų toks. jeigu žmogus prastai įsidėmi veidus, ar galima teigti, kad jis intuityvus? aš kaip tai galvoju, kad galima, bet norėjau pasitikrinti .

Man tai labai būdinga. Irgi ilgai nešiojausi savyje klausimą: "kas už tai atsakingas?". Internete radau patvirtinimą, kad tipuojant tokį žmogaus "nesugebėjimą" galima priskirti intuicijai.
Ten kažkaip labai įdomiai buvo išvesta (gaila, nebeatgaminsiu šaltinio) - žmogus žaibiškai apibendrina įv. formas, siluetus, pvz. "kėdė", "širdis", "veidas". Lengvai manipuliuoja abstrakcijomis, simboliais, ženklais. Taip daro intuicija - suvokia visumą, bet nepastebi detalių.

kaip tik turiu problemą, kaip įsiminti begalę studentų veidų, t.y. jų vardus ir pavardes.

šiaip atmintimi nesiskundžiu, ir galiu ilgą laiką atsiminti daugybės jų vardus bei pavardes (ir po keleto metų), tačiau veidus išties prastai įsimenu. kas padeda įsiminti, tai koks nors kontaktas, kad ir dėl kokio trivialaus dalyko. jei tas kontaktas įvyko, aš jį susieju su konkrečiu žmogumi, ir taip įsimenu vardą. kita vertus, taip pat labai svarbios asmeninės vertybės ir kaip jis bendrauja. jei tai sugebu aiškiai identifikuoti, vėlgi galiu lengviau ir geriau įsiminti kitus to žmogaus aspektus.

labai keistas ir komplikuotas šis procesas, bet atrodo, kad manasis įsiminimo mechanizmas taip ir veikia.

p.s. pabaigęs tai parašyti, pastebėjau, kad pradėjau apie veidus, o toliau tęsiau apie pavardes net ir kalbiškai, pasirodo, neišeina to natūraliai apibrėžti

Actekai, mano įsiminimas lygiai toks pats, kaip tavo.
Tas žmogus turi kažkaip atkreipti į save dėmesį, įvykti kontaktas. Bet vėlgi, jei tai koks vienkartinis susiėjimas (kažkoks nelabai didelis trumpalaikis renginys, ar tarkim kad ir laiptinės gyventojų susirinkimas:)), tai tuo metu rodos ir įsimenu tuos žmones, bet po savaitės galiu sėkmingai neatpažinti Nebent pačius aktyviausius, ar išsiskiriančius kokiu ypatingu bruožu (tarkim, kokia ilga nosis, ar labai aukštas, ar stambus, ir pan.).

Man labai įdomu, kaip sensorikai tą daro, t.y. kaip jie įsimena veidus. Tiesiog įsimena, visus iš eilės?

as nors ir ne sensorikas,bet veidus labai isimenu,o va vardus-problema.

man irgi su vardais problema. o su veidais - niekada.

Actekas aprašė grynai mano įsiminimą. Studentų pavardes ir vardus įsimenu puikiai. Pasakius pavardę - aš pasakau vardą (kaip eilėraščio rimą įsimenu). Puikiausiai orientuojuosi sąrašuose. Tačiau su veidais... veidas jokios informacijos neteikia, pavardės prie jo priklijuoti niekaip negaliu. Taigi, žmonių neatpažįstu... Stengiuosi išugdyti "taisyklę" - prisistatyti. (kad pačiai kaskart nebūtų keblu). O studentui prisistačius daugiau paprastai nebereikia nieko sakyti - žinau, iš kokios grupės, kokiu klausimu anksčiau kreipėsi, kaip sesiją išlaikė ir t.t.
Gal čia ir nuo skaičiaus priklauso - su maždaug 500 tenka bendrauti.
Įsidėmiu tiktai išskirtinius, kažkuo ypatingu įsimintinus veidus.

Šia prasme man būdavo kurioziškų situacijų nuo pat mokyklinių metų. Pvz šokiuose. Galėjau prašokti visą vakarą su "berniuku", o kitą dieną, jei tariamės susitikti - "melsdavausi", kad jis mane tikriausiai atpažins ir pamatęs prieis. Nes aš pati atpažindavau labai sunkiai - praktiškai vėl kaip nepažįstamas veidas... Ir atpažinimui mažai įtakos turi patikimas, malonios emocijos... Tas išskirtinumas turi būti kažkoks tikrai ypatingas, man reikšmingas arba sietis su mano vidinėmis asociacijomis.

P.S. Bendraudama neatkreipiu dėmesio ir į aprangą. Kai žmogus "dingsta iš akių" - tikrai ne visada galėčiau pasakyti, kaip jis buvo apsirengęs.