Ekstraversija-intraversija
Fizinis lygmuo
Ekstravertinis tipas – tai sistema, kuri daugiau išskiria energijos ir informacijos nei sukaupia. Tod?l ekstravertas pasižymi tuo, kad paprastai ?deda daugiau pastang? nei reikia vidutiniam rezultatui pasiekti. D?l šios priežasties ekstravertinis elgesio ir darbo stili? galima charakterizuoti kaip aktyv?, ta?iau nuostoling?.
Intravertinis tipas – tai sistema, kuri daugiau sukaupia energijos ir informacijos nei jos iššvaisto. Tod?l intravertas ?deda mažiau pastang? vidutiniam rezultatui pasiekti. Atitinkamai, tam, kad atlikt? tokios pat apimties darb?, intravertui prireiks daugiau laiko nei ekstravertui.Tod?l intraverto darbo ir elgesio stili? galima pavadinti pasyviu, ta?iau ekonomišku.
Kadangi ekstravertas yra link?s daryti daugiau nei reikia, jam reikia, kad kažkas j? pristabdyt?.Ekstravertinis informacinio srauto intensyvumas daro j? rezultatyviu, ta?iau trumpalaikiu, kadangi jis dažniau serga, pervargsta, pervertina savo šansus.
Kadangi intravertas yra link?s daryti mažiau nei reikia, tam, kad pasiekti optimal? efekt? j? reikia suaktyvinti, paskatinti. Ta?iau jis yra labai taupus savo resurs? atžvilgiu. Jo ramus gyvenimo b?das apsaugo j? nuo kraštutinum?, d?l ko intravertas yra mažiau rezultatyvus, ta?iau ilgiau veiklus.
Psichologinis lygmuo
Ekstravertas yra orientuotas ? išor?, tai atviro tipo žmogus. Jis siekia veiksmo, psichologinio aktyvumo. Be atgalinio ryšio su aplinka jis praranda orientacij?, negali apdoroti informacijos.Jis tarsi atribotas nuo sav?s, save suvokia per kitus žmones.
Intravertas yra vientisas savyje ir pats su savimi, ta?iau aiškiai atsidalij?s nuo aplinkinio pasaulio. Save suprasti jam kur kas lengviau nei aplinkinius. Jis gali apsieiti be gr?žtamojo ryšio su aplinka, nes jis pats sau yra vertingas.Intravertas psichologiniame plane yra geriau apgintas nuo išorin?s ekspansijos nei ekstravertas, ta?iau jam atitinkamai yra sunkiau paveikti kitus.
Ekstravertas nes?moningai stengiasi kitus pritaikyti pagal save. Jis kei?ia žmones, juos „aukl?ja“, primeta jiems savo elgesio taisykles. Paveikti save pat? jam yra sunku. Tod?l ekstravertams saviauklos problema yra kur kas aktualesn? nei intravertams.Kai ekstravertas persiorientuoja ? savo vid?, t.y.intravertuojasi, jis susiduria su rimtomis problemomis, kadangi veikia prieš savo prigimt?.
Intravertas grei?iau pats prisitaikys prie aplinkini? nei aktyviai stengsis juos perdirbti pagal save.Intravertas gyvena pagal taisykl? „Ne?vesdin?k savo tvarkos svetimam kieme“, tod?l jis psichologiškai nesibrauna ? kit? žmoni? pasaul?. Bandymai ekstravertizuotis, aktyviai paveikti aplinkybes, intravertui sukelia neigiamus padarinius – perkrovas, galin?ias destabilizuoti asmenyb?s strukt?r?. Intravertas yra link?s ? saviaukl?, jis s?kmingai save tobulina, tokiu b?du išspr?sdamas asmenin? nepriklausomyb?s problem?.
Neteisinga ekstravertus traktuoti kaip bendraujan?ius linksmuolius, o intravertus – kaip ni?rius atsiskyr?lius. Tokie kaštutinumai yra reti. Sud?tingose situacijose verta atkreipti d?mes? ? tai, kaip žmogus išsiskiria iš aplinkini?: jei jis ypatingai nebendraujantis, demonstratyviai atsiskiriantis nuo kit? – tai kalba apie jo ekstraversij?, nes b?tent ekstravertas nebijo priešpastatyti sav?s aplinkiniams. Intravertas, atvirkš?iai, stengiasi neišsiskirti nei ? vien?, nei ? kit? pus?.
Socialinis lygmuo
Ekstravertas sociume pasižymi ekspansija, tendencija pl?stis. Jis visada pastebimesnis nei intravertas, daro didesn? ?tak? socialiniam vystymuisi. Organizacijos, kurioms vadovauja ekstravertas, auga, ple?iasi, terpiasi ? svetimas teritorijas, atidaro naujus filialus ir pan. Ekstravertas mieliau renkasi konkurencij? ir naujo užvaldym? nei esamo ?sisavinim? ir tobulinim?.
Intravertas ekspansij? vykdo blogai. Jo vystymosi tendencija – jau esamo gilinimas ir tobulinimas. Jis – ne užkariautojas. Konkurencijos jis stengiasi vengti, kiek tai ?manoma. Svetimos teritorijos ir ?takos sferos j? mažai domina. Su juo visada lengviau susitarti.Makrosociume intravertas mažiau pastebimas. Jo vadovaujamos organizacijos menkai auga, ta?iau pastoviai tobulina savo strukt?r? ir darbo metodus.
Ekstravertui gr?sia „didžiojo biznio sindromas“, t.y. hipertrofuotas viršutinio organizacijos ešelono vystymasis, kurio pas?koje prarandama vidini? proces? kontrol?. Intravertui gr?sia „virimas savose sultyse“, nejautrumas naujiems v?jams.
Intelektualinis lygmuo
Ekstravertas nuo intraverto intelektualiniame plane skiriasi apdorojamos informacijos kiekiu. Ekstravertas visada m?sto pla?iau (kiekio, ne erudicijos prasme): per t? pat? laiko vienet? jis praleidžia didesn? informacijos kiek?, t.y. jo intelekto greitis yra didesnis nei intraverto.
Intravertas m?sto l??iau, jo informacijos pasikeitimo greitis yra žemesnis.Pažintiniai intraverto procesai visada labiau lokališki ir apriboti. Ta?iau intravertas informacij? apdoroja detaliau, jo „informacinis produktas“ visada bus kokybiškesnis.
Bendruose intelektualiniuose testuose ekstravertai d?l aukš?iau išvardint? priežas?i? paprastai lenkia intravertus.
D?l savo pažintini? interes? pl?timosi ekstravertas turi daugiau šans? padaryti mokslin? perversm? ar palikti p?dsak? istorijoje. Stambiausi atradimai padaromi informacini? sri?i? sand?roje, ir kuo platesnis individo interes? ratas, tuo didesn? tikimyb? (aišku, ?skaitant ir kitas s?lygas), kad jis atras naujus d?sningumus.
Intravertin?s mintys ir atradimai sunkiau pasiekia pla?iuosius klausytoj? sluoksnius, kadangi jie kur kas sud?tingesni nei ekstravert?, be to intravertams sunku ekspansyviai tai skleisti.Be to, intravertai, kaip siauro profilio tyrin?tojai, retai kada skverbiasi ? „persidengian?ias“ sritis, tod?l j? šansai, aptikti kažk? ne?prasto, sumaž?ja.
Pagal V.V. Gulenko "Menedžment slažennoj komandy"
|