Liepa rašė:
Galbūt prie kai kurių "pūtikų" esu priskiriama ir aš... tačiau tiesiog gilinuosi ir noriu suprasti.
Šnekėtis su tipais iš priešingos kvadros (su kvazitapatuku ir gęsintuvu - lengviau, su konfliktiniu ir superego sunkiau) ir suprasti vienas kitą yra visiškai įmanoma. Tik jokiu būdu ne "suvartyt" - turėti tokį tikslą laikau klaida.
Supratimas nėra lengvas dėl to, kad turi priimti nuomonę, požiūrį, su kuriuo nesutinki. Reikia priimti kaip faktą. Pvz. aš negaliu pakeisti to, ką jaučiu, galiu tiktai konstatuoti ir paaiškinti. Suprasti - reiškia suprasti kuo jis (kitas) yra kitoks. Labai labai svarbu - išklausyti kito motyvus (nes jie dažniausiai nesutampa). O kaip suprasi - jeigu jie neišsakomi?
Na, bet mano nuomone, šioje temoje mes ir neieškome kaltų - aiškinamės, KAS ir KODĖL nesutampa, skiriasi.
Pvz. ir dabar, Sigurdai, sakai: "Etikas iš tikrųjų mano, kad geriau nesakyt teisybės, neįžeist, neužaštrint situacijos. Jis nėra nenuoširdus." Aš tai suvokiu kaip jo ketinimus ar netgi tikrai nuoširdų norą kad taip būtų (tikslą) - bet... savaime tas nesidaro. Jeigu žmogus iš tikrųjų nesupranta situacijos, nesiorientuoja - tai jaučiasi. Taipogi jaučiasi, kada jis ją supranta, kažką žino. Visiems būtų geriau - jeigu būtų aiškiau. Ir jeigu toks tikslas, toks ketinimas - daryk ką nors! O jeigu dar labiau "veli į vatą"? - jau kyla klausimas apie nuoširdumą ir išvis - apie kitokius ketinimus...
Dar grįžtu prie to "visiems būtų geriau - jeigu būtų aiškiau". Žmogus turėdamas pilnesnę informaciją - gali rinktis elgseną, rinktis sprendimą. Ir tiktai tuomet atsako už savo pasirinkimą. Įsivaizduokite, jei vairuotojui kelio ženklas "nepasako teisybės", kad vienas iš kelių nereguliuojamoje sankryžoje yra pagrindinis. Ar vairuotojai bus kalti dėl susidūrimo? Išvedu analogiją - kelių policija nuoširdžiai norėdama sumažinti avaringumą, privalo pateikti teisingą informaciją. Antraip ji tiktai kenkia, klaidingai manydama, kad kiekvienam vairuotojui MALONIAU jaustis pagrindiniame kelyje...
Sakydamas ispute turejau uomeny vieno zmogaus pasipiktinima kito asmenine nuomone.Delto ir "suvartyt" taipat parasiau.Kad eitu suprast apie ka kalbu.
Priesingos kvadros atstovu nuomone daugeliu atveju suprasti yra imanoma ,bet tik ne tada kai jis vertina tave,jo vertinimui tikrai pritarti nesinores ir teisybes nesurasi, tad siuo atveju tyla-gera byla
(berods maciau ir jusu neigiama komentara apie dreizeres dono aprasyma).O bandymai diskutuoti tokia jautria tema, tik priveda prie dar didesniu nesutarimu.
As cia gal truputi i krastutinumus nukrypsiu,bet jei as laikau koki logika kvailiu, ar tikrai man reikia jam tai sakyti ir ar tikrai jis nuo to geriau pasijaus? Paprastu atveju jei logikas jaucia, kad etikas kazkodel nenuosirdus,tai buk malonus paklausk kas ne taip (jei jau tikrai idomu???) .Negi tas klausimas jau tokiu dideliu etikos sanaudu reikalauja
.
Is jusu pasakymo (suvokiat toki elgesi kaip nora,ar tiksla kad taip butu) matosi kad apie tai mastote ir suteikiate tam svarba.Bent as tai santykius su artimaisiais priziuriu autopilotu. Daugmaz jauciama kad viskas kaip ir normaliai ir nesukama galvos.O jei supykstu visi aplinkui apie tai suzino
Ir dar syki del tikslesnes informacijos logikui suteikimo.Manau logikas pakrauptu nuo visu tu muilo operu (jei pradetu etikas pasakot kodel jo elgesys keiciais) Tad manau tas visiskas atvirumas nereikalingas.Iskyrus atvejus kai mezgami nauji brangus santykiai ir svarbu pazinti zmogu.
Jauciu kad postas labai chaotiskas gavosi,jei tikrai taip prasom atleisti