actekas rašė:
apskritai, toks pasakymas, kad etikai žongliruoja tais santykiais, ir todėl jie jų taip nebrangina, nevertina, ar kažkaip pan., parodo tik vieną pusę. iš tikrųjų, etikai paprastai kaip tik į tai kreipia didžiulį dėmesį, ir dažnai neleidžia sau taip išsireikšti ar elgtis, kaip kad logikai daro, tik kadangi geriau "perskaito" tokią informaciją, lanksčiau reaguoja į iškylančius nesutarimus, konfliktus ir pan, ir dažnai jų taip nedramatizuoja, kaip kad daro logikai.
Sutinku, kad temoje išreikštas loginis požiūris. Ir kaip tik tas "neleidimas sau taip išsireikšti" - logikus ir užgauna. Užgauna ne tiesmukiškas atvirumas, o tiesos nepasakymas.
Siūlau pagalvoti, KODĖL logikai NEPATIKI gražiu etikų elgesiu, gražiai žodžiais. Vietoj to, kad liktų patenkinti, pamaloninti - apkaltina "nenuoširdumu". Maža to - atsako grubumu. Gal atsakymas tame, kad logikai "perskaito" ne vien žodžius ir "fasadinį elgesį", o žymiai giliau? Ir suerzina - būtent apsimetinėjimas, neatitikimas gražių žodžių, malonaus elgesio ir to, ką bandoma pridengti.
Neapasakyčiau, kad kurie nors reaguoja "lanksčiau", ar pastebi "anksčiau". Skiriasi reagavimo metodai. Štai pakvimpa nesutarimo užuomazga - ką daryti? Išsiaiškinti nesutarimą, ar jį užglaistyti? Kraštutinumai būtų "išoperuoti votį" arba ją "apibintuoti, kad nesimatytų" - abiem atvejais galima suklysti. Geriausias sprendimas, ko gero, bus kažkur per vidurį....
O jei pažiūrėtume - kame abipusių
kaltinimų esmė? "Tu mane grubiai užgavai" / "Tu nuslėpei nuo manęs tiesą" - vadinasi, esi blogas, nepatikimas žmogus. Nei logikas, nei etikas negali pakeisti šių savo VIDINIŲ ir PRIGIMTINIŲ vertybių, pagal kurias vertina kito žmogaus patikimumą.
Ką daryti, kad logikai PATIKĖTŲ gražiu elgesiu ir gražiais žodžiais?
P.S.
Kalafiorai, atsižvelgiama į kiekvieno nuomonę. O diskuotuojame todėl, kad vis dar NEAIŠKU.
Logikų negalima apgauti gražiu elgesiu - nuojauta labai ryškiai signalizuoja apie neatitikimą. Iš kur ta nuojauta? Kas etikų elgesyje/žodžiuose negerai?