Socionikos forumas

Dabar yra 18 Lap 2018, 05:36

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]




Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 40 pranešimai(ų) ]  Eiti į Ankstesnis  1, 2, 3
Autorius Žinutė
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 22 Vas 2005, 18:23 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 13 Gru 2004, 15:59
Pranešimai: 184
Gal kas iš j?s? buvote šios knygos pristatyme? O gal jau kas ir perskait?te? B?t? ?domu sužinoti J?s? nuomones :wink:


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 23 Vas 2005, 12:44 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 16 Bir 2004, 12:34
Pranešimai: 895
santa:  Buvau knygos pristatyme. Labai issamiai pasiruose. Daugiau kalbama buvo apie sios knygos esme, kodel tokia pasirode pasaulyje.

Verta demesio knyga. Issamus poziuris ir sprendimo budai...


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 23 Vas 2005, 14:31 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 13 Gru 2004, 15:59
Pranešimai: 184
socion:

Aš irgi buvau knygos pristatyme, ta?iau man tr?ko konkretesni?, gilesni? min?i?. Nors per tok? trump? laik? gal ir ne?manoma kažk? giliau "užgriebti". O knyg? jau perskai?iau. ?domi, gal kažkiek sunkomai skaitoma. Labai nor?t?si su kuo nors aptarti ten d?stomas mintis :smile:


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
 
 Pranešimo tema:
StandartinėParašytas: 24 Vas 2005, 15:35 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 16 Bir 2004, 12:34
Pranešimai: 895
santa:  ?ia šiame forume galima su visais diskutuoti šiais klausimais.

Nors technologinis pri?jimas skiriasi esm? išlieka tapati.

Kokiame nors skyriuje sukurk nauja tema, kuri aktuali tau, ir visi pabandysime paaiskinti, padiskutuoti


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
 
 Pranešimo tema: Re: Įvadas į socionikos teoriją
StandartinėParašytas: 21 Kov 2011, 01:37 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 16 Bir 2004, 15:18
Pranešimai: 3469
Miestas: Vilnius
Versta iš http://www.lore.ru/socionics.php

Andrejus Lužinas
(gimė ir užaugo Maskvoje. Baigė Maskvos Energetikos Institutą, ir pagal diplomą yra inžinierius-robototechnikas. Dirba IT specialistu.)

Žmonės, panašūs ir nepanašūs
Įvadas į socioniką


Kaip dažnai galima girdėti, kad kiekvienas žmogus - unikalus, nepakartojamas. Ir taip pat, dažnai skamba frazės apie tai, kad nepakeičiamų žmonių nėra. O ar taip jau unikalus žmogus? Galbūt, žmonės skirtingi tiktai išoriškai, o jų smegenys dirba vienodai, ir visas skirtumas elgsenoje išplaukia iš auklėjimo ir išsilavinimo skirtumo?
Kasmet žmogus vis daugiau sužino apie supantį pasaulį, pažvelgia vis toliau į visatą, prasiskverbia vis giliau į materijos paslaptis. Tačiau kartu, deja, vis dėlto nelabai gerai gaudosi pačiame savyje. Ir jeigu žmogaus organizmas ištyrinėtas daugiau ar mažiau gerai, tai jo psichika daugeliu atvejų išlieka paslaptimi už septynių spynų. Žinoma, psichologija nestovi vietoje, ir jai yra kuo teisėtai didžiuotis, tačiau toli gražu ne į visus klausimus ji pasirengusi duoti atsakymą.

Kas žmones daro tokiais panašiais ir nepanašiais? Išsilavinimas? Neišvengiamai! Auklėjimas? Be abejo. Aplinka? Taip, žinoma. Bet ar tiktai tai? Kodėl taip dažnai nutinka, kad vieno rato žmonės negali rasti bendros kalbos, o du visiškai skirtingi žmonės supranta vienas kitą iš pusės žodžio? Kodėl kai kuriems taip lengvai sekasi matematikos uždaviniai, o kitiems jie įvaro paniką? Kodėl kažkas visada visur suspėja, o kitas niekaip negali pasirodyti laiku? Kas lemia gabumus ir talentus? Kokia jų prigimtis?
Nuo seniausių laikų žmonės nenutraukia bandymų suskirstyti panašius į save į skirtingus tipus. Ir ne tiktai pagal tokius aiškius kriterijus kaip lytis, amžius, rasė, bet ir pagal elgseną, charakterį. Kinų medikai VIII-VII amžiuje iki m.e. manė, kad žmoguje yra trys pradai: oras, tulžis ir gleivės. Ir skirstė žmones priklausomai nuo vieno iš šių pradų dominavimo juose. Žmogus su oro dominavimu - nepusiausviras, judrus, kaip beždžionė; žmogus su tulžies dominavimu - stiprus, drąsus, kaip tigras; su gleivių dominavimu - lėtas, mažai judrus. Šios idėjos išvystymu galima laikyti iki mūsų dienų atėjusią Hipokrato tipologiją. Jis manė, kad žmogus turi savyje keturis pagrindinius skysčius (kraują, gleives, o taip pat juodąją ir geltonąją tulžį), ir šių skysčių santykis apsprendžia fizinę ir psichologinę žmogaus būseną. Nuo to, kokių «gyvybinių syvų» žmoguje daugiau jis gali būti choleriku, sangviniku, flegmatiku ir melancholiku. Panašų žmonių skirstymą galima rasti Aristotelio darbuose. Jis kaip žmonių skirstymo pagrindą paėmė kraujo savybes: jo temperatūrą ir vieno iš pradų - žemės arba vandens - dominavimą. Hipokrato amžininkas Platonas išskyrė aristokratinį tipą, turintį potraukį žinioms, išsiskiriantį pažintiniais sugebėjimais; timokratinį tipą, linkusį į garbėtrošką ir kovą; oligarchinį - šykštų ir godų; tironišką tipą, pasižymintį žemesniųjų gyvuliškų potraukių vyravimu; ir demokratinį - svyruojantį, nepastovų, linkusį į jausminių pasimėgavimų kaitą.

Dvidešimtame amžiuje žmonės taip pat toliau iškeldavo įvairius žmonių dalinimo į tipus būdus. Hipokrato temperamentai įgavo naują prasmę po Ivano Petrovičiaus Pavlovo atliktų tyrimų. Jis išskyrė keturis aukštosios nervinės veiklos tipus pagal sužadinimo ir slopinimo procesus galvos smegenų žievėje, jų trukmę, kaitą ir jėgą. Jis pirmasis rado mokslinį temperamentų kilmės pagrindimą. Vokiečių psichiatras Ernstas Krečmeris pasiūlė klasifikaciją, kurios pagrindu buvo paimtas žmonių dalinimas pagal kūno konstituciją ir emocionalumą. Šveicarų psichologas Karlas Gustavas Jungas padalino visus į ekstravertus ir intravertus. Šio dalinimo pagrindu jis paėmė lipido kryptingumą (skirtingai nuo Zigmundo Froido, Jungas libido suprato ne tiktai kaip seksualinį potraukį, o bet kurį poreikį). Be to, kiekvienas žmogus dar buvo klasifikuojamas pagal vyravimo laipsnį jame tokių psichinių funkcijų, kaip mąstymas, emocijos, pojūčiai ir intuicija. Jungo tipologija toliau įgavo vystymąsį JAV, kur 1962 metais buvo publikuotas Majers-Brigs MBTI testas (Myers Briggs Typological Indicator). Jame tipų kiekis buvo padidintas du kartus, įvestos papildomos psichologinės funkcijos sąskaita.

Ir tai tiktai labiausiai žinomos asmenybės tipologijos. Jų kiekis didžiulis, ir toli gražu ne visos nusipelno atskiro paminėjimo. Tačiau visos šios tipologijos nežengia vieno svarbaus žingsnio – praktiškai nebando patikrinti, kaipgi klostysis tarpusavio santykiai tarp skirtingų tipų žmonių. Pirmoji tipologija, uždėjusi rimtą akcentą ne paprastai ant atskiro žmogaus, bet ir ant įvairių žmonių tarpusavio sąveikos dėsnių (jie dar vadinami tarptipiniais santykiais) buvo socionika. Ir šalia to jai pavyksta paaiškinti, kodėl tam tikro tipo žmogus elgiasi taip, o ne kitaip. Tai yra jai pavyko atsitraukti nuo aprašomojo būdo, būdingo didžiajai daugumai kitų tipologijų.

Iš kur gi randasi skirtumai tarp žmonių? Socionika tvirtina, kad tai yra pasekmė įgimto skirtumo konkretaus žmogaus suvokimo procese, informacijos apdorojime ir išdavime. Žmogaus smegenys iki šiol praktiškai nėra ištirtos. Taip, dėka šiuolaikinio mokslo pasiekimų mes galime pasakyti, kuri smegenų dalis aktyvizuojasi esant tiems ar kitiems poveikiams, tačiau kas konkrečiai ten darosi, kokia procesai vyksta – iki šiol yra mįslė. Žmogus – tai savotiška "juodoji dėžė" (tai yra sistema, kurios struktūra ir vidiniai procesai nežinomi, ir kurios tyrimo metodas pagrįstas išorinių reakcijų į tam tikrus poveikius tyrimu). Ir štai tam, kad kaip nors įsivaizduotume, kokiu gi būdu vyksta informacijos apdorojimas, ir tarnauja šitas modelis.

Socionika buvo sukurta 70-aisiais praeito amžiaus metais lietuvių mokslininkės, pedagogės, ekonomistės Aušros Augustinavičiūtės. Pagrindu buvo paimta Karlo Gustavo Jungo tipologija, ir lenkų psichiatro Andžejaus Kempinskio teorija apie informacinį metabolizmą.
Pagal Kempinskio teoriją žmogaus psichinė sveikata priklauso nuo jo apdorojamos informacijos kiekio ir rūšies. Visiems žinoma, kad neteisingas maitinimas gali atvesti prie rimtų susirgimų, ir kad be valgio žmogus paprasčiausiai žūtų. Tačiau ne visi suvokia, kad žmogaus informacijos poreikis nė kiek ne mažesnis negu vandens ir maisto poreikiai. Tai buvo vaizdžiai pademonstruota amerikiečių mokslininko Džono Lillio bandyme, žinomame sensorinės deprivacijos pavadinimu. Jis sugalvojo specialią tamsią garso nepraleidžiančią kamerą, į kurią buvo patalpintas talpa su žmogumi. Talpa buvo pripildoma vandens (žmogus kvėpuodavo per vamzdelį) pašildyto iki 34 laipsnių (toks vanduo suvokiamas kaip neutralus, nei šaltas, nei karštas, ir kūnas randasi tarsi nesvarume). Tokiu būdu, buvo pašalinami visi pagrindiniai žmogaus pojūčiai. Po tam tikro laiko bandomajam atsirasdavo haliucinacijos, ir prasidėdavo panika. Ilgalaikis buvimas tokioje kameroje sukeldavo rimtų psichikos pažeidimų.

O kaip reikalai klostosi su įsisavinimu ir įvairios informacijos nauda (jeigu tęstume analogiją su maistu), ir kuo pasireiškia šis skirtumas? Socionikoje priimta sąlyginai dalinti informaciją į viena kitai priešingų charakteristikų (dichotomijų) poras. Pagrindu paimtas Jungo įvestas dalinimas: tai sąmonės nuostata - ekstraversija arba intraversija, o taip pat dvi svarbiausių funkcijų poros - mąstymas ir jausmai (socionikoje dažniau naudojami pavadinimai logika ir etika), o taipogi intuicija ir pojūčiai (sensorika). Įvairios svarbiausių funkcijų ir sąmonės nuostatų kombinacijos sudaro aštuonis informacijos srauto aspektus. Aspektai – kertinis socionikos akmuo, tai savotiški informacijos atomai. Prieš pereidami prie jų aprašymo išnagrinėsime pagrindines dichotomijas.

Iš pradžių pateiksime trumpą aprašymą tokių požymių, kaip ekstraversija ir intraversija. Daugeliui šie žodžiai pažįstami, bet, deja, suvokiami šie terminai neteisingai. Iš lengvos anglų psichologo Hanso Jurgeno Aizenko rankos šiuos žodžius buvo imta suprasti kaip polinkį bendrauti ir uždarumą. Tačiau socionikoje priimta artimesnė pirmapradei reikšmei šių sąvokų traktuotė:
Ekstravertiniai aspektai nukreipti į objektus, į išorinės informacijos suvokimą. Vyksta betarpiškas suvokimas.
Intravertiniai aspektai nukreipti į subjektą. Informacija išgaunama iš savo pojūčių, asmeninių žmogaus vertinimų. Suvokimas vyksta pagal santykius. Toks metodas artimesnis pirmapradei Jungo idėjai apie libido kryptingumą.
Dabar sustosime ties tokiais parametrais, kaip sensorika, intuicija, logika ir etika. Sensorika yra intuicijos antipodas, o logika – etikos antipodas. Logika ir etika laikomos racionaliais aspektais. Jos tarsi vertina įeinančią informaciją. Jos turi savotiškas skales: teisinga-neteisinga, gerai-blogai ir t.t. Sensorika ir intuicija yra iracionalūs aspektai, jos dirba su duomenimis tiesiogiai, jų nevertindamos.
Loginiai aspektai savo darbe remiasi faktais. Vertinimas vyksta pagal objektyvius kriterijus. Šie aspektai atsako už sugebėjimą orientuotis išoriniame pasaulyje. Būtent jie atranda dėsnius, taisykles ir instrukcijas.
Etiniai aspektai remiasi jausmais. Vertinimas vyksta pagal subjektyvius kriterijus. Šie aspektai sugeba orientuotis vidiniame pasaulyje. Jų stichija yra jausmai, emocijos.
Sensoriniai aspektai su iš jutimo organų gaunamais duomenimis dirba tiesiogiai. Naudojasi tiktai tuo, kas yra. Jie rūpinasi orientacija ir padėtimi erdvėje. Pritaikyti praktikai.
Intuityvūs aspektai dirba su prielaidomis, nuovokomis, spėjimais. Jie gali priimti sprendimus kai trūksta pradinių duomenų. Jie gali išrasti kažką naujo. Šie aspektai atsako už laiko jausmą. Pritaikyti teorijai.

Šalia požymių, paimtų iš Jungo teorijos egzistuoja ir kitos dichotomijos. Jų atradėjo Grigorijaus Reinino garbei, jos pavadintos Reinino požymiais. Jis įrodė, kad egzistuoja penkiolika skirtingų, poromis opozicinių dichotomijų. Kai kurie iš šių požymių nepakankamai gerai ištirti, bet atskiri požymiai jau sėkmingai taikomi praktikoje. Pavyzdžiui, vietoj racionalumo-iracionalumo dažnai naudojama statika-dinamika. Statiniai aspektai priimdami duomenis tarsi sustabdo procesą, fiksuoja akimirkos būseną. Juos domina konkretūs parametrai. Jie orientuoti į formą į vidinį objekto turinį. Gi dinaminiams aspektams, atvirkščiai, būtinas judėjimas. Situacijos nagrinėjamos procese, vystymesi. Jiems svarbūs pokyčiai, perėjimai. Dinaminiai aspektai orientuoti į tai, kas vyksta su objektais ir į procesus objektų viduje. Dalinimas į statinius ir dinaminius aspektus yra racionalumo-iracionalumo ir ekstraversijos-intraversijos požymių įvairių kombinacijų rezultatas.

Dabar, po dichotomijų aprašymo, pabandysime pateikti trumpus visų aštuonių informacijos srauto aspektų paaiškinimus. Pradėsime nuo racionalių aspektų:
Ekstravertinė logika, paprastai vadinama dalykine, yra dinaminis aspektas. Ji užsiima technologija, faktais. Nagrinėja įvairias metodikas, vertina jų efektyvumą. Orientuojasi darbo naudingume. Ieško naudos, pelno.
Intravertinė logika arba struktūros logika, tai statinis aspektas. Ji ieško ir kuria ryšius, santykius. Užsiima duomenų analizavimu ir sisteminimu. Orientuojasi įvairiose schemose. Rūpinasi hierarchija.
Ekstravertinė etika ji taip pat emocijų etika, kaip matyti iš pavadinimo, atsako už žmonių emocijas pergyvenimus. Tai dinaminis aspektas. Būtent jis moka daryti įtaką nuotaikai. Jis sprendžia, kas yra gerai, ir kas yra blogai Rūpinasi emocijų adekvatumu. Jame glūdi tokie jausmai, kaip džiaugsmas, liūdesys ir t.t.
Intravertinė etika dirba su santykiais tarp žmonių, ir todėl vadinama santykių etika. Šis aspektas - statinis. Orientuojasi poelgių etiškume, sprendžia, kas yra gėris, o kas blogis. Atsako už simpatijas ir antipatijas, sugebėjimą sukelti ir valdyti jausmus (tokius kaip meilė, draugystė).

Dabar sustosime prie iracionalių informacijos srauto aspektų:
Ekstravertinė sensorika, dar vadinama valios sensorika, atkreipia dėmesį į objektų išvaizdą, spalvą, formą. Būtent ji sprendžia, kas gražu ir estetiška. Tai statinis aspektas. Ji rūpinasi daiktų santykiu, valdo poveikius į daiktus. Jėga, valdžia – visa tai šio aspekto prigimtinės valdos.
Intravertinė sensorika (pojūčių sensorika), tai dinaminis aspektas nukreiptas į savo pojūčius. Rūpinasi patogumu, siekia komforto. Moka nustatyti savijautą, rūpinasi sveikatą. Trokšta mėgautis malonumu.
Ekstravertinė intuicija (galimybių intuicija) yra statinis aspektas. Mato žmonių sugebėjimus, orientuojasi objektų savybėse, paskirtyje. Pagauna įvairių idėjų ir teorijų prasmę, vidinį turinį. Aprėpia situacijas visame komplekse, pastebi perspektyvas. Siekia naujo, neįprasto.
Ir, pagaliau, intravertinė intuicija, arba laiko intuicija. Šis aspektas yra dinaminis, ir pirmoje eilėje rūpinasi laiko jausmu. Orientuojasi įvykių ir poelgių savalaikiškume. Atsako už entuziazmą. Dažnai pasinėręs į fantazijas ir svajones. Gimdo interesą mistikai.

Pateikti aspektų aiškinimai yra paviršutiniški, kadangi sunku sutalpinti visų informacijos komponentų aprašymus į keletą eilučių, bet tai suteikia galimybę gauti pirmą įspūdį apie informacijos srauto sudedamąsias dalis.
Šių aspektų žymėjimui dažnai naudojami tokie simboliai: sensorika vaizduojama apskritimu ( :bsensoric: :wsensoric: ), intuicija - trikampiu ( :bintuition: :wintuition: ), logika - kvadratu ( :blogic: :wlogic: ), o etika - kampu ( :bethics: :wethics: ). Jeigu aspektas ekstravertinis, tai jis žymimas užtušuotu (juodu) ženkliuku, o jeigu intravertinis - neužtušuotu (baltu). Todėl kartais aspektai vadinami pagal spalvą, tai yra, pavyzdžiui, ekstravertinė sensorika dar vadinama juodąja.
Kiekvienas žmogus gauna informaciją pagal visas šias sudedamąsias dalis, bet priklausomai nuo informacinio metabolizmo tipo (IMT) jis suvokia ir apdoroja jos komponentus skirtingai. Pagal kažkuriuos iš aspektų informacija priimama lengvai, o pagal kažkuriuos - sunkiai. Tai nustatoma pagal tai, kaip būtent žmoguje išsidėsčiusios psichinės funkcijos.

Žmogaus psichiką galima sąlyginai pašalinti į dvi dideles dalis – taip vadinamus mentalinį ir vitalinį žiedus. Mentaliniu žiedu žmogus perpranta informaciją apie išorinį pasaulį, apie supančią aplinką, o vitaliniu žiedu apdoroja savo paties organizmo signalus. Kiekviena iš šių dalių, savo ruožtu, gali būti padalinta į mažesnius elementus – sąmonės blokus. Mentaliniame žiede yra Ego ir Superego blokai, o vitaliniame Superid ir Id.
Blokas Ego tai kietasis asmenybės karkasas, nubrėžiantis informacijos apykaitos būdą. Tai kūrybos ir poveikio į išorinį pasaulį blokas. Tai pats stipriausias blokas. Jis dirba visada.
Superego – tai psichikos dalis būtina adaptuotis sociume. Čia formuojasi išoriniai elgesio modeliai. Šis blokas įsijungia esant formaliai komunikacinei distancijai.
Blokas Superid reikalauja sociumo korekcijos ir rūpesčio. Jis visą laiką laukia pagalbos iš išorės.
Ir, pagaliau, blokas Id valdo asmeninę žmogaus erdvę. Jis įsijungia neformalioje (artimoje) komunikacinėje distancijoje.
Blokai Ego ir Id laikomi stipriais blokais. Jie pirmieji priima informaciją, apdoroja ją, ir tiktai paskui perduoda ją silpniesiems blokams savo žiedo viduje. Silpnieji blokai mato pasaulį tarsi per stipriųjų prizmę.
Kiekvienas blokas sudarytas iš dviejų psichinių funkcijų. Kiekvieną funkciją galima palyginti su spyna, kuriai tinka vienas vienintelis raktas. Kiekviena funkcija sugeba priimti duomenis tiktai iš vieno informacijos srauto aspekto. Funkcijos blokuose išsidėsto ne atsitiktiniu būdu, o pagal tam tikras taisykles. Pavyzdžiui, jeigu kokia nors funkcija mentaliniame žiede yra dinaminė, tai ir visos likusios turi būti dinaminės, o vitaliniame žiede, atitinkamai, liks tiktai statinės funkcijos. Iš viso galimų kombinacijų - šešiolika. Būtent jos ir sudaro skirtingus asmenybės tipus.

Pabandysime pateikti trumpą funkcijų charakteristiką. Pradėsime nuo mentalinio žiedo:
Pirmoji funkcija (jį paprastai vadinama bazine) – pati stipriausia, dominuojanti. Veikti pagal ją taip natūralu, kad žmogus dažnai jos paprasčiausiai nepastebi. Norint ją pamatyti, reikia pažiūrėti į save iš šalies. Be visa ko, ji truputį konservatyvi, labai dažnai jinai veikia pagal vieną, seniai susiklosčiusią schemą.
Antroji funkcija tarsi stengiasi atsverti pirmąją. Jeigu pirmoji ekstravertiška, tai antroji - intravertiška. Jeigu pirmoji racionali, tai antroji - iracionali. Savo antrąja funkcija, dar vadinama kūrybine, žmogus paprastai didžiuojasi, ir mėgsta demonstratyviai rodyti. Tačiau jai niekuomet nepavyks susilyginti su pirmąja pagal jėgą. Užtat kūrybinė funkcija žymiai lankstesnė, jai lengviau prisitaikyti. Skirtingai nuo bazinės, ji gali taikytis prie kitų.
Šios dvi funkcijos išsidėstę bloke Ego. Sekančios dvi yra bloko Superego sudedamosios dalys.
Trečioji funkcija* dažnai vadinama mažiausio pasipriešinimo tašku (MPT). Ir iš tikrųjų taip yra. Būtent čia dažniausiai paslėptos pagrindinės žmogaus problemos ir kompleksai. Ši funkcija tarsi ir nori gauti informaciją, bet, susidūrusi su informacija, nežino, ką su ja daryti. Prie visų norų pagal ją veikti teisingai, tai retai pavyksta. Paprastai bijomasi vertinimų, netgi teigiamų (jie gali būti suvokiami kaip tyčiojimasis).
Ketvirtoji funkcija* – rolinė. Ji stengiasi dirbti taip, kaip norisi, o ne kaip reikia. Ji bando laikytis kažkokių išorinių standartų ir taisyklių. Ji nepastebi daugelio detalių ir todėl dažnai būna neadekvati. Kritika pagal šią funkciją nemaloni (nors ir nesuvokiama taip liguistai kaip pagal trečiąją). Dažnai reakcija į kritiką pagal šią funkciją skamba kaip - «Išmok!».
_________________
* A. Lužinas trečiąją ir ketvirtąją funkciją numeruoja skirtingai negu dauguma socionikos autorių, kur trečioji funkcija yra rolinė, o ketvirtoji MPT.

Dabar pateiksime vitalinio žiedo funkcijų aprašymą. Jos yra tarsi veidrodinis mentalinio žiedo funkcijų atspindys. Tačiau čia, jeigu mentaliniame žiede funkcija ekstravertinė, tai jos atspindys vitaliniame žiede bus intravertinis. Ir atvirkščiai. Todėl jos numeruojamos su ženklu minus. Iš pradžių išnagrinėsime bloko Id komponentus:
Minus pirmoji funkcija dar vadinama ribojančiąja. Ši funkcija dirba praktiškai be kontrolės iš sąmonės pusės. Ji stipri, bet kartu ir konservatyvi bei nemėgsta mokytis. Pagal šią funkciją žmogus daugiau dirba kitiems, negu sau. Kritika paprastai dažniausiai neišklausoma, nors patarimai kitiems duodami dažnai. Į savo darbą ji žiūri labai atsakingai, ir specialiai blogo nepatars.
Minus antroji funkcija (demonstratyvinė) lengvai pastebi kitų klaidas, bet žiūri į jas pakankamai lojaliai ir reaguoja į jas ne su kritika, o su pagalba. Palaikymas siūlomas atsargiai, neįkyriai. Pagal šios funkcijos aspektą eina nuolatinis informacijos kaupimas, kartais netgi nereikalingos šiuo momentu. Duomenys renkami tarsi atsargai. Darbo pagal šią funkciją pats žmogus paprastai nepastebi.
Minus trečioji funkcija* arba mobilizacinė (aktyvacinė) stipriai įtakoja žmogaus aktyvumą. Žmogus pats sugeba orientuotis savo problemose pagal šį aspektą, bet jam labai patinka, kai sulaukia pagalbos. Jeigu kas nors palaiko pagal šios funkcijos aspektą, jis pradeda žymiai efektyviau dirbti pagal savo stipriąsias funkcijas. Darbe ši funkcija laikosi prioriteto remtis autoritetų nuomone.
Ir paskutinioji – minus ketvirtoji funkcija*. Ji dažnai vadinama sugestyvine (įteigiamąja). Informacijoje pagal šį aspektą žmogus orientuojasi labai blogai, jam reikia nuolatinių patarimų, kaip elgtis toje ar kitoje situacijoje. Ir tokie patarimai priimami su dėkingumu. Žmogaus nuomonę lengva įtakoti.

Visa ši gremėzdiška, iš pirmo žvilgsnio, sistema vadinama modeliu «А» (jos autorės - Aušros Augustinavičiūtės garbei). Iš pradžių ji gali pasirodyti gana sudėtinga, bet tereikia pradėti ja naudotis, kaip pastebima, kad viskas gana lengva ir akivaizdu.
Mūsų gaunama informacija susideda iš visų aštuonių aspektų, ir sensorikas, ir intuitas, ir logikas, ir etikas turi vienodus jutimo organus. Tačiau dėl tipologinių suvokimo ypatybių ne visa informacija apdorojama vienodai. Gaunasi, kad įvairių asmenybės tipų žmonės tarsi bendrauja skirtingomis kalbomis. Būtent tai kartais gimdo nesusipratimus. Čia tinka prisiminti alegoriją apie tris akluosius sutikusius dramblį. Vienas, pačiupinėjęs straublį, pasakė, kad dramblys atrodo kaip gyvatė. Antrasis, pačiupinėjęs koją, pasakė, kad dramblys panašus į medį. O trečiasis, nusičiupęs uodegą, tvirtino, kad dramblys kaip virvė. Taip ir skirtingų tipų žmonės dažnai įsitikinę, kad mato visą paveikslą visumoje ir mano, kad ir kiti turi suvokti jį taip pat. Tai klaidinga nuomonė. Neverta užmiršti apie tipologinius skirtumus, ir reikia atsižvelgti į informacijos apdorojimo ypatumus, beje kaip kitų žmonių, taip ir savo paties.

Pagal pirmąsias dvi funkcijas galima pilnai atkurti visą tipo struktūrą (iš principo jos atkūrimui pakanka žinoti vienos racionalios ir vienos iracionalios funkcijos išsidėstymą, bet kuriuose blokuose, tačiau priimta kaip pagrindą imti bloką Ego, kaip patį stipriausią ir labiausiai atvirą). Todėl tipų pavadinimai sudaromi iš pirmųjų dviejų funkcijų. Išnagrinėsime, kokiu būdu jie sudaromi. Kaip pavyzdį paimsime IMTipą, kurio pirmoji funkcija yra galimybių intuicija, o antroji – struktūros logika. Žmogus su tokia funkcijų kombinacija priklauso tipui intuityvus-loginis ekstravertas. Pirmasis pavadinimo žodis parodo tai, kokia funkcija eina kaip pirmoji, antrasis, atitinkamai, nusako antrąją funkciją, o ekstravertas žmogus ar intravertas nustatoma pagal tai, kokia yra bazinė funkcija. Šiame pavyzdyje pirmoji funkcija ekstravertinė, o vadinasi ir žmogus gaunasi ekstravertas. Trumpumo dėlei dažnai naudojamos abreviatūros, iš pirmųjų pavadinimo raidžių, tai yra, pavyzdžiui, ką tik išnagrinėtame pavyzdyje pavadinimas virsta į ILE. Gana dažnai vietoj pilnų pavadinimų arba jų sutrumpinimų naudojami įžymių žmonių arba literatūrinių personažų, priklausančių tam IMTipui, vardai. Pavyzdžiui, intuityvų-loginį ekstravertą dar vadina Don-Kichotu. Nežiūrint į tai, kad egzistuoja abejonės kai kurių žmonių tipų nustatymo tikslumu, pseudonimai įgavo jau gana didelį populiarumą ir dažnai naudojami.

Štai mes ir išnagrinėjome pagrindinius komponentus, sudarančius žmogaus IMTipą. Paprastai po to priimta duoti tipų ir jų sąveikos aprašymus. Bet čia aš nukrypsiu nuo tradicijų, ir nebandysiu jų pateikti. Kaip rodo praktika, tokie aprašymai retai būna vykę ir dažnai daro subjektyvizmo nuodėmę. Vis dėlto žmones reikia stebėti gyvai. Tuo labiau, kad paprastai sunku prisikasti, iki to, kas yra žmogui natūralu, o kas - uždėta. Žmonės moka prisitaikyti, ir prisikurti kai kurių savybių būtinų, įsilieti į tam tikrą aplinką. Neatsitiktinai pati rimčiausia socionikos problema, sukelianti didžiausią kiekį ginčų ir nesutarimų, yra tipo diagnostikos problema. Labai dažnai atsitinka, kad kas nors, prisiskaitęs įvairiausių aprašymų ir radęs kažkuriame iš jų ką nors panašaus (o tai ir visai pateikdamas norimą už esamą iš tikrųjų), priskiria save tam ar kitam tipui, užmiršdamas, pavyzdžiui, kad žmogus retai suvokia savo pirmąją funkciją. Juk žymiai geriau įsimena kas nors neįprasto, o to, kas nuolat gaunasi tarsi savaime, paprasčiausiai nepastebima. Labai retai žmogus suvokia save adekvačiai. Tai panašu į tai, kaip daugelis neatpažįsta savo balso, įrašyto į diktofoną. Visa tai dažniausiai baigiasi neteisingu savitipavimu, kas galų gale priveda prie neteisingo socionikos supratimo visumoje.
Reikia pastebėti, kad socionikoje nėra blogų arba gerų tipų. Visi turi savo silpnų ir stiprių pusių. Nepriimkite savo ar svetimų silpnybių kaip trūkumų, o skirkite daugiau dėmesio stipriosioms funkcijoms. Prisiminkite apie skirtingas asmenybės tipų ypatybes.

Vienas iš pirmųjų klausimų, kurį užduoda žmonės, tiktai susipažinę su socionika, tai klausimas apie tai, ar galima pakeisti tipą. Didžioji dauguma socionikų sutaria dėl to, kad IMTipas yra nekintama asmenybės savybė. Jeigu tipas ir gali keistis, tai tam reikia labai rimto įsikišimo į smegenų veiklą, kas vargu ar įmanoma normaliomis sąlygomis.
Tuo pat metu apsiriboti tiktai tipologiniais skirtumais neverta. Žmogus žymiai sudėtingesnis. Vieno IMTipo atstovai toli gražu ne visada turės vienodą išsilavinimą, auklėjimą, požiūrį į gyvenimą. Ir jeigu žmonių tipai tokie, kad tarp jų susiklosto konflikto santykiai, tai dar nereiškia, kad jie nuolat barsis ir pyksis, o dualai (šie santykiai dar vadinami pilno papildymo santykiais, tai yra kada žmonės padeda vienas kitam pagal silpnąsias funkcijas) toli gražu ne visada patiks vienas kitam. IMTipas – asmenybės karkasas, skeletas. Jis nusako būdą kaip žmogus priima ir apdoroja informaciją. Šios ypatybės uždeda antspaudą ant viso žmogaus gyvenimo. Tačiau tipas tai ne nuosprendis. Labai daug kas priklauso nuo žmogaus aplinkos, nuo sąlygų kuriose žmogus gyveno, nuo žmonių, kurie jį supo. Nereikia manyti, kad etikas nesugebės spręsti loginių uždavinių, o sensorikas visada vėluos. Tai, žinoma, nėra tiesa.
Tipo žinojimas neapriboja žmogaus, o tiktai parodo, su kuo jam bus patogiau dirbti. Savo IMTipo supratimas gali padėti žmogui efektyviau panaudoti įvairius (pirmoje eilėje psichinius) resursus, teisingai organizuoti tarpusavio santykius su kitais žmonėmis, rasti geresnį pritaikymą savo sugebėjimams ir talentams, pačiu geriausiu būdu išreikšti tai, kas duota gamtos. Socionika, tai būdas pažinti save ir kitus. Tegu ne iki galo, bet rasti tai, kas glūdi asmenybės pagrinde, pamatuose, o tai jau nėra taip mažai!

***
Parašyta jau daug knygų ir straipsnių apie socioniką. Egzistuoja keletas iš tikrųjų sėkmingų darbų, bet, deja, jų mažai, o daugelis panašių kūrinių daro nuodėmę arba pernelyg supaprastindami teoriją (kartais netgi nepamini apie funkcijų ir aspektų egzistavimą, o pagrindinį akcentą deda ant dichotomijų), arba viską vaizduodami (pradedantiesiems) pernelyg sudėtingai. Aš tikėjausi išvengti ir to ir ano (kiek man tai pavyko – jums spręsti). Kuomet tiktai pradėjau rašyti šią apybraižą, aš norėjau prieinama forma išdėstyti tai, ką žinau pats, ir, galbūt, susisteminti savo žinias ir patirtį. Socionika nėra monolitinė. Egzistuoja daugybė įvairių mokyklų ir krypčių, dažnai visiškai nepanašių viena į kitą. Todėl informaciją kartais tenka traukti su dideliu vargu, ir atsargiai pertikrinti. Aš sąmoningai sustojau ties ta teorijos vieta, kuri laikoma pakankamai nusistovėjusia (nors būtinai atsiras ir tokių, kurie panorės užginčyti kai kurias formuluotes). Aš nesiėmiau pateikti daugelio įdomių krypčių pavyzdžių, pavyzdžiui tokių, kaip sąryšis tarp žmogaus išvaizdos ir jo tipo. Vienoje apybraižoje aš tiktai išdėsčiau svarbiausius, mano požiūriu, socionikos teorijos momentus, kurie padės toliau tyrinėti šį įdomų mokslą.

© 2002 metai.


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
 
 Pranešimo tema: Re: Įvadas į socionikos teoriją
StandartinėParašytas: 21 Kov 2011, 16:19 
Atsijungęs

Užsiregistravo: 26 Spa 2010, 16:27
Pranešimai: 75
Miestas: Marozlandas
Pirmą kart matau, kad trečioji būtų laikoma skaudžioji, ketvirta - roline funkcija. Visur kur skaitau, tradicinėj socionikoj ketvirta yra skaudžioji, o ne trečia. Gal ką svarbaus praleidau, atsiprašau tada. Bet niekur nematau pagrindimo, kodėl taip šias funkcijas traktuoja būtent taip ir nukrypsta nuo klasikinės socionikos. Taip išeina Gabeno emocijų etika yra stipresnė, nei laiko intuicija ir t.t...


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
 
 Pranešimo tema: Re: Įvadas į socionikos teoriją
StandartinėParašytas: 21 Kov 2011, 21:17 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 26 Bal 2008, 19:43
Pranešimai: 238
Miestas: klaipeda
Praslydo gal jums pro akis,į trečią vietą kraustosi netik aspektas (tavo atveju :bethics: ) bet ir funkcija,mpt-mažiausio pasipriešinimo taškas arba kitaip skaudžioji pagal autorių 3 vietoje ,o rolinė :wintuition: kraustosi į 4 poziciją..Bet esmė išlieka tapati,niekas nesikeičia.O kodėl pas juos sukeista vietomis tai ir man įdomu :strange: ..

_________________
:bethics: :wintuition: :blogic: :wsensoric: :wlogic: :bsensoric: :wethics: :bintuition:


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
 
 Pranešimo tema: Re: Įvadas į socionikos teoriją
StandartinėParašytas: 22 Kov 2011, 00:04 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 16 Bir 2004, 15:18
Pranešimai: 3469
Miestas: Vilnius
Aš irgi versdama straipsnį pirmiausia užkliuvau už šios vietos. Iš pradžių pamaniau, kad tai kokia nors kita mokykla. Bet ne - viskas įvardijama teisingai (išskyrus tą numeraciją). Ieškojau daugiau A. Lužino straipsnių arba jo paties socioninio tipo paminėjimo - nieko neradau.
Šiaip jo pavardė šmėžuoja paieškose. Tačiau daugiausia kaip Maskvos forumų programerio. Jis daugiausia dirba kaip IT specialistas, programuoja testus ir kitokius "veiksmo ar apskaičiavimo, įvilkimo į internetinį rūbą" objektus. Galbūt jis giliau socionika nesidomi (t.y. nuolat nerašo straipsnių).

Pagaliau skaitydama šios temos pradžią radau, kad ir Skarlet įvardindama funkcijas MPT vadina "trečiąja" (žr. 1-mo psl. apačioje). Vienu periodu (gal iki kokių 2004-ųjų) socionkoje buvo nemažai tokios painiavos. Prisiminiau galimas tos KLAIDOS prielaidas:
1) visų pirma tai ateina iš taip vadinamo Jungo modelio, kurį naudojo ir Aušra Augustinavičiūtė (rašydama rusiškai žymėjo - "модель Ю")
pirmoji - bazinė
antroji - kūrybinė
trečioji - MPT
ketvirtoji - sugestyvinė

2) Kalbant apie žiedus funkcijos ir išdėstomos informacijos judėjimo žiedais. Tačiau... rodyklės kartais būdavo praleidžiamos (spausdinant mechanine spausdinimo mašinėle nebūdavo tokio ženklo). O skaityti eilutes visi įpratę iš kairės į dešinę
Pvz.
→1 :bintuition: →2 :wlogic:
............
←4 :wethics: ← 3 :bsensoric:

6 :bethics: ← 5 :wsensoric:

7 :wintuition: →8 :blogic:

Manau, kad klaida galėjo atsirasti numeraciją perimant iš "modelio Ю", o paskui išplečiant funkcijų skaičių iki aštuonių ir aprašant aspektų žiedus...


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
 
 Pranešimo tema: Re: Įvadas į socionikos teoriją
StandartinėParašytas: 23 Kov 2011, 23:39 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 12 Bir 2008, 22:52
Pranešimai: 297
taip ir yra. pati Augustinavičiūtė anksčiau MPT funkciją vadino trečiąja, o ne ketvirtąja.

pats irgi savo tėvų buvau "išauklėtas" MPT vadinti būtent trečiąja. ir tik atėjęs į šį forumą sužinojau, kad dabar žymima kitaip.

visgi net ir dabar, tiesą sakant, paprastai automatu mintyse laikau tai trečiąja.

kaip minimas straipsnis leidžia spręsti, ši senoji nomenklatūra kai kur dar išlieka.

_________________
be positive


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
 
 Pranešimo tema: Re: Įvadas į socionikos teoriją
StandartinėParašytas: 25 Lap 2015, 16:55 
Atsijungęs
Vartotojo avataras

Užsiregistravo: 16 Bir 2004, 12:34
Pranešimai: 895
Kad nesipainiot:

Paveikslėlis


Į viršų
 Aprašymas Siųsti asmeninę žinutę  
 
Rodyti paskutinius pranešimus:  Rūšiuoti pagal  
Naujos temos kūrimas Atsakyti į temą  [ 40 pranešimai(ų) ]  Eiti į Ankstesnis  1, 2, 3

Visos datos yra UTC + 2 valandos [ DST ]


Dabar prisijungę

Vartotojai naršantys šį forumą: Registruotų vartotojų nėra ir 1 svečias


Jūs negalite kurti naujų temų šiame forume
Jūs negalite atsakinėti į temas šiame forume
Jūs negalite redaguoti savo pranešimų šiame forume
Jūs negalite trinti savo pranešimų šiame forume

Ieškoti:
Pereiti į:  
Powered by phpBB © 2000, 2002, 2005, 2007 phpBB Group
Vertė Vilius Šumskas © 2003, 2005, 2007