- balta sensorika - būsena, estetika
- juoda sensorika - forma, valia
- balta intuicija - laikas
- juoda intuicija - struktūra, galimybės
- balta etika - santykiai, tarpusavio trauka
- juoda etika - ketinimai, vidinės emocijos
- balta logika - atstumas, objektyvioji logika
- juoda logika - veiksmas, dalykinė logika
Pavyzdy parodyta:
Funkcijos;
Informacijos praėjimas per IM
I funkcija - IM tipo organizacijos aspektas reiškia konservatyvų pradą, žmogaus pasitikėjimo zona. Viskas, kas liečia I funkciją, žmogui nekelia abejonių, I funkcijos tema lengvai juokaujama, nes žmogus tuo įsitikinęs. Rimtai palietus I funkciją, žmogus ją agresyviai gina, nes su šia funkcija susijęs jo realaus buvimo jausmas.
II funkcija - funkcionavimo aspektas, tai, kas yra išeiga, mūsų sąmonės veiklos produkcija. Tai kūrybinis elementas, kurio informacijos turiniu žmogus mielai manipuliuoja. Neigiamos pastabos apie žmogaus II funkcijos reiškimąsi mažina žmogaus aktyvumą, o teigiamos, priešingai, skatina veikti.
III funkcija atlieka koordinatoriaus taško vaidmenį ir yra žmogaus mažiausio pasipriešinimo taškas, nes jos turinys yra susijęs su paties savęs vertinimu. Kiekvienas iš mūsų visą gyvenimą yra nesąmoningai užsiėmes informacijos rinkimu III funkcijai (apie tai reikia viską žinoti, nes jei ko nors nežinau, aš - blogas). Kodėl būtent blogas - tai priklauso nuo III funkcijos turinio. Fia yra 8 variantai. Aš blogas:
- jei sergu;
- jei turiu mažai pinigų, jei negražus ar prastai apsirenges;
- jei nesuprantu;
- jei nežinau;
- jei nemyliu;
- jei manes nemyli;
- jei yra vidinis konfliktas;
- jei yra išorinis konfliktas.
Kai žmogaus III funkcija gauna neigiamą informaciją, nors visiškai atsitiktinę, kyla vengimo reakcija, nes šios funkcijos žmogus nesuvokia ir negeba apsiginti.
Pavyzdžiui tie, kurie vietoj III funkcijos turi elementą (subjektyvi sensorika), yra linkę nuolat tvirtinti sveikatą (grūdinasi, bėgioja, badauja, dozuoja viską, kas kenksminga, ir pan.), ir tik dėl to, kad patys sau neatrodytų blogi.
Pagal III funkcijos gynybos būdą galima nustatyti, ar žmogus aktyvus, ar pasyvus. Pasyvi gynyba reiškiasi negatyvaus požiūrio į save demonstravimu.
IV funkcija - ryšio aspektas, sugestijos vieta, įeiga, netrukdomai, be jokios kontrolės, praleidžianti tam tikro turinio informaciją, nes šios funkcijos turinio neįmanoma sąmoningai kontroliuoti, ir žmogus nesąmoningai siekia patekti į tą vietą, kur gauna daugiausia pliusų VI funkcijai.
KOKYBINIŲ STRUKTŪRŲ METODAS KAIP SĄMONĖS VIDINĖS ERDVĖS ORGANIZACIJOS BŪDAS
Žinoma įvairių mąstymo būdų, kuriuos žmogus taiko protinei veiklai.
1. Linijinis mastymas (jei a, tai b). Tai būdas, kuriuo iš teiginių kuriama paprasta loginė grandinė.
Ši logika dažniausiai taikoma buityje, bet ji per daug vienareikšmiška, todėl tokią grandinę lengva užsklesti ir imti vaikščioti ratu.
2. Mąstymas atsižvelgiant į grižtamąjį ryšį. Būdas, teikiantis galimybę reaguoti į realybės pokyčius, bet neatmetantis "atspindžio atspindyje", vadinamosios ydingos begalybės pavojaus.
3. Dialektinis būdas įgalina matyti tiriamojo objekto raidos tendencijas. Nustatomi jame judantys prieštaravimai ir ieškoma būdų, kaip šiuos prieštaravimus pašalinti sinteze. Taikant dialektinio mąstymo būdą, galima išvysti raidos užuomazgas pačiame objekte. Sudėtingus objektus galima įsivaizduoti kaip sistemas.
4. Kokybinių struktūrų metodas. Čia išskiriami trys tiriamojo objekto aspektai:
- funkcionavimo aspektas: tiriama objekto produktyvi veikla;
- tarp organizacijos aspekto ir funkcionavimo aspekto yra dialektinis prieštaravimas - kuo aktyviau funkcionuoja objektas, tuo labiau griaunama jo konstrukcija;
- ryšio aspektas: jo nagrinėjimas išeina už objekto ribų. Ryšio aspekto tyrimas įgalina sužinoti, kokia informacija į objektą patenka, ir suprasti, kas būtent iš to, kas yra ne objekte, daro įtaka jo veiklai.
Šiuos tris aspektus galima pavaizduoti tokia schema:
Koordinacijos aspektas (koordinatoriaus taškas) suteikia objektui totalumo savybę, t.y. jo, kaip Visumos, kokybinį apibrųžtumą.
Dar prie Kokybinių struktūrų metodo. PAVYZDYS:
Įmonė kaip visuma
Įmonės organizacijos aspektas - tai materialinė bazė, kadrų struktūra; funkcionavimo aspektas - produkcijos gamybos technologija; ryšio aspektas - planinės užduotys, tiekimas, finansavimas, lemiantys šios įmonės ryšį su išoriniu pasauliu. Koordinacijos aspektas garantuoja objekto vientisumą (bet ne konkrečiai jo organizacijos, funkcionavimo ar išorinių ryšių išsaugojimą). Jei koordinatorius teiks pirmenybę vienam iš aspektų, sistema praras vientisumą ir įmonė imsis arba savo organizacijos įtvirtinimo (plėsti teritoriją, kurti patikimesnę bazę ir t.t.), pakenkdama produkcijos gamybai, arba teorizavimo, užuot gaminusi paklausią produkciją (kodėl negalime, kas kaltas?). Gali būti, kad funkcionavimas plėsis neatsižvelgiant į konstrukcijos duomenis (planas viršijamas bet kokia kaina). Stebint, į kurio aspekto pusę krypsta koordinatoriaus taškas, galima nuspėti, kaip šis objektas plėtosis. Be to, akivaizdu, kad tokiu atveju rizikuojama prarasti vientisumą.
Toks žvilgsnis į objektus taikomas kai kuriose kultūrose ir dvasinėse mokyklose. Senovės Rytų kultūroje nulinės pozicijos sąvoka atitinka cakram terminas, sufijai tai vadina "realaus veiksmo tašku", Kastaneda "surinkimo tašku".
! ! ! ! ! ! ! ! ! ! ! ! ! ! ! ! ! ! ! !
1. SENSORIKA
Subjektinė
- I funkcija. Žmogus tvirtai pasitiki savo pojūčiais, yra įsitikinęs, kad medicina - niekai; jis žino, kaip gydytis, ir nedvejodamas gydo kitus. Drasiai ir lengvai kalba apie intymius santykius ir sudaro žaismingo žmogaus įspūdį. Bet dažnai tai neatitinka tikrovės. Dėl pojūčių konservatyvumo yra labai prieraišus.
- II funkcija. Žmogui patinka pojūčiai, jų įvairumas, apie tai pasakoja ir moka tokius pojūčius sukelti, jam reikia nuolatinės jų kaitos, moka pašalinti sensorinį diskomfortą, ruošia skanų maistą.
- III funkcija. Žmogus renka informaciją apie sveikatą, kad būtų sensoriškai nepažeidžiamas, save dresuoja, grūdina, kankina, kad niekas nepasakytų "Atrodo, prastai jautiesi". Niekada nesės į automobilį, jei žinos, kad jam trūksta bent vieno varžtelio, t.y. nerizikuoja, kad nepatirtų nemalonių pojūčių.
- IV funkcija. Pasaulį žmogus vertina pagal savo pojūčius: "Jei aš sergu - visas pasaulis serga". Toks žmogus mėgsta sensorinius džiaugsmus; jį lengva įtikinti, kad jis serga, arba priešingai, yra sveikas. Jis juda link didžiausio sensorinio komforto.
Objektinė
- I funkcija. Žmogus yra visiškai įsitikinęs savo potencinėmis galimybėmis, išore, jėga, kapitalu, mėgsta fotografuotis, nes mano, kad gerai atrodo; skelbia jėgos, gebėjimų kultą; pasitiki visais formos dalykais; nedvejodamas manipuliuoja žmonėmis. Tarp karvedžių ir dailininkų yra daug tokio IM tipo žmonių.
- II funkcija. Žmogus kūrybiškai manipuliuoja formos dalykais (išorė, jėga, pinigai, objektai ir pan.) Tokie žmonės turi įvairių gebėjimų, kurie rodo jų potencialias galimybes (visokiausi rankdarbiai, piešimas, estetika ir pan.). Pastebi judesių netobulumą. Skurdumą geba paversti turtingumu (daugeliu aspektų).
- III funkcija. Žmogus nuolatos rūpinasi pinigais, išore, energijos galia, gebėjimu kuo nors manipuliuoti. Jam senatvės artejimas - katastrofa, nes tada savo akyse atrodo blogas (prarado jėgas). Esant pasyviai III funkcijos gynybai, tai gali sužadinti ketinimus nusižudyti.
- IV funkcija. Žmogų nuolatos įtaigauja forma, išorė, jėga, energija, pinigai. Jį traukia vietos, kur daug energijos, trokšta nugyventi "gražu gyvenimą". Toks žmogus žengs didžiausios jėgos link.
2. LOGIKA
Subjektinė
- I funkcija. Žmogus yra įsitikinęs, kad supranta teisingai, ir labai sunku jį priversti pakeisti nuomonę. Aiškinti nemoka, nes, jo įsitikinimu, tai visiems suprantama. Pirmiausia jis sako: "ne"; iš tokio žmogaus reikalauti "taip" absurdiška, reikia šiek tiek palaukti. Stiprindamas savo I funkciją, tokio IM tipo žmogus viską užsirašo, konspektuoja.
- II funkcija. Toks žmogus daug pasakoja, aiškina, dalijasi patyrimu, mintimis, moko. Mėgsta dalyvauti diskusijose, filosofuoti, moka gintis - manipuliuoti logika jam yra kūrybinė funkcija.
- III funkcija. Toks žmogus negali prisipažinti, kad ko nors nesuprato, nes tuomet jis pačiam sau atrodo blogas. Visą gyvenimą jis krauna atsargai supratimą, visada sako "taip", netgi jei nieko nesuprato. Apie tokius žmones galima pasakyti, kad jie "visada žino".
- IV funkcija. Žmogų įteigia bet kokia logika, bet koks supratimas, jį lengva įtikinti pasakius: "Tu ir pats taip manai". Jo supratimas priklauso nuo aplinkinių supratimo.
Objektinė
- I funkcija. Žmogus pasitiki savo žiniomis, mano suprantąs išorinio Pasaulio logiką, konservatyvus. Išmokęs kokią nors taisyklę (jei a, tai b), laikosi jos visą gyvenimą. Tiki spausdintu žodžiu, autoritetingais informacijos šaltiniais. Visur kur nustato savo tvarką, ir gyventi su juo galima tik pagal jo taisykles. Apie tokius žmones sakome, kad jų "logika geležinė".
- II funkcija. Žmogus mėgsta tyrinėti objektyvaus pasaulio logiką, įsimena ją, moka ja manipuliuoti, geba priimti kiekvieną logiką, operuoja žiniomis; tai - visokios netvarkos radimo ir pašalinimo specialistai.
- III funkcija. Žmogus laiko save blogu, jei ko nors nežino, todėl visą gyvenimą kaupia žinias, savo veiksmus grindžia objektyviais dėsniais, tvirtina, jog būtina skaitytis su objektyvia realybe. Propaguoja tai, kas jau pasiekta, aprobuota, diegia tai, kas jau patikrinta. Mano, kad viskas turi atitikti instrukciją, labai dėmesingas nusistovėjusiai realybei.
- IV funkcija. Žmogų įtaigauja bet kokia tvarka, kad tik ji vėliau nesikeistų; įtaigus spausdintam žodžiui, aplinkybėms (objektyvios realybės faktams). Žengia didžiausios tvarkos link.
3. INTUICIJA
Objektinė
- I funkcija. Tokio žmogaus pasitikėjimo zona yra išorinis pasaulis, suvokiamas kaip vientisa, baigta, neprieštaringa situacija. Be to, sunkiai pakelia įvairius išorinės situacijos pokyčius (pvz., situacijos vientisumo pažeidimas remontuojant). Tokie žmonės siekia sujungti grupę į vieną visumą.
- II funkcija. Tokio žmogaus kūrybinis produktas - organizacijos visumos įdėjos. Dažniausiai jie yra teoretikai, manipuliuojantys įdėjomis, kurioms lemta ateityje visus suvienyti. Jie turi talentą konstruoti, mėgsta darbą užbaigti, jei kitas to negebėjo.
- III funkcija. Nesuvokdamas situacijos kaip visumos, žmogus vertina save menkai, todėl labai dėmesingas išorinei situacijai, menkiausiems jos pokyčiams. Linkęs į gyvenimo situacijos pastovumą, meistras ją išsaugoti net tuomet, kai kitiems situacija atrodo beviltiškai pasikeitusi. Moka optimizuoti nemalonumus, turi estetinį skonį.
- IV funkcija. Toks žmogus nesąmoningai žengia didžiausio vientisumo ir išorines situacijos neprieštaringumo link, kur nėra išorinių konfliktų.
Subjektinė
- I funkcija. Žmogus yra įsitikinęs savo vidiniu neprieštaringumu, įdėjiškumu, nuoseklumu ir t.t. Parodžius jam jo prieštaringumą, reaguoja agresyviai. Jo tikslai ir įdėjos konservatyvūs.
- II funkcija. Toks žmogus nuolatos viduje sutrikęs, pažeidžiamas, nes jo produkcija - vidiniai konfliktai. Neradęs konfliktų, jaučiasi esas nereikalingas, iš to ir kyla jo psichologinis pažeidžiamumas. Tai specialistas aptikti žmonių vidinę nedarną.
- III funkcija. Žmogus nuolatos užsiėmęs savo vidinio vientisumo ir neprieštaringumo gynyba. Kiekvieną informaciją priima tik tuomet, kai ši negali sukelti vidinio konflikto. Bet kokiomis aplinkybėmis išlieka viduje darnus.
- IV funkcija. Nesąmoningai renkasi tą vietą, kur jam kyla mažiausiai vidinių konfliktų, todėl kiti dažnai jį laiko apdiržusiu ir egoistu.
4. ETIKA
Objektinė
- I funkcija. Yra įsitikinęs tam tikru žmonių požiūriu į save ir kitus, ir sunku jį priversti pakeisti nuomonę (reaguoja agresyviai). Konservatyvus, linkęs laikyti šalia savęs tuos, kurių geru požiūriu į save neabejoja. Moka tausoti kadrus.
- II funkcija. Toks žmogus manipuliuoja žmonil požiūriu į save ir dažnai garsėja kaip prasimanėlis ir intrigantas. Mėgsta pasigirti, kiekvieną istoriją pasakoja taip, tarsi būtų pagrindinis jos personažas. Jį traukia susipažinti su žymiais žmonėmis. Moka reklamuoti, formuoti reikiamą nuomonę. Toks žemos kultūros žmogus garsėja kaip paskalautojas. Mato blogus santykius ir paverčia juos gerais.
- III funkcija. Laiko save geru, kai yra mylimas, ir, gindamas šią vietą savyje, beveik visada užsiima psichologija - tai garantuoja gerus santykius. Jei santykiai nėra geri, siekia pašalinti konfliktą arba vengia bendrauti.
- IV funkcija. Nesąmoningai veržiasi ten, kur geriau vertinamas, ir vengia situacijų, kur vertinamas prastai.
Subjektinė
- I funkcija. Pasitiki savo požiūriu į bet ką, šiuo atžvilgiu konservatyvus ir visiškai nieko negali papasakoti apie savo požiurį, išskyrus lakoniškas frazes, pavyzdžiui, "gerai", "blogai".
- II funkcija. Požizris į bet ką tokiam žmogui yra kūrybine funkcija, ją reiškia lengvai, nuoširdžiai ir įvairiai, manipuliuoja savo požiūriu ir dažnai garsėja kaip nepastovus. Ieško situacijų, kur jo nuomone domimasi, suradęs jaučiasi reikalingas.
- III funkcija. Žmogus laiko save blogu, jei nieko nemyli, todel būtinai turi būti ką nors įsimylejęs. Daug kalba apie meilę, prieraišus, gali kurti meilės teorijas, tuo domisi. Nemylėti jam reiškia būti blogam savo akyse.
- IV funkcija. Žmogus nesąmoningai juda ten, kur gali išreikšti savo požiūrį, kur leidžiama tai daryti. Tai jam yra geros vietos pasirinkimo kriterijus.
_____________________________________________________________________
Čia pagal Kalinausko socioniką
Sudariau pagal II funkciją
Taip man lengviau buvo orentuotis
esmė ta pati
_____________________________________________________________________
INFORMACINIO METABOLIZMO TIPO NUSTATYMO PRINCIPAI
Žinome kiekvienos IM tipo pozicijos funkcinio turinio apibudinimą. Taip pat žinome, kad I funkcija yra pasitikėjimo zona ir minusas jai kelia agresiją, o tiesus klausimas apie jos turini - glaustą atsakymą. Pavyzdžiui, I funkcijos (subjektinė logika) žmogus negali įrodinėti savo supratimo ir į klausimą: "Papasakok, ką ir kaip supratai", atsako vienareikšmiškai arba agresyviai.
Taip pat žinoma, kad II funkcija kūrybinė, produktyvi, ir žmogus ieško jos minusų, kad jam būtų ką veikti, kad jaustųsi reikalingas. Antai jei II funkcija ? , žmogus ieško konfliktu, kad ka nors su jais darytu, šiuo atveju minusu paieška ? tai darbo paieška. Į tiesioginį klausimą II funkcijos tema atsakoma plačiai (kalbu, kol klauso, arba netgi kovoju už dėmesį).
Ką žinome apie III funkciją? Minusas sukelia vengimo reakciją, pliusas skatina artėti. Tai susiję su savęs vertinimu "aš geras" "aš blogas". Kiekvienas iš mūsų nesąmoningai visą gyvenimą renka informaciją apie III funkcijos turinį (kiekvienas nori būti geras sau).
IV funkcija. Žmogus stengiasi gauti kuo daugiau pliusų IV funkcijai, eina "gero Pasaulio" link.
Kaip nustatyti IM tipa? Stebint žmogų, jo elgesį standartinėse situacijose, galima kai ką nuspėti. Sudėtingose situacijose, kai jis refleksuoja savo reakcijas, apie jo IM tipą sunku pasakyti ką nors tikrą, todėl kol kas nepavyko sukurti pakankamai patikimos priemonės IM tipui nustatyti.
Yra būdas, kuriuo galima nustatyti IM tipą pagal žmogaus santykius su kitais, jau mums žinomais IM tipais, bet ir šis būdas nėra visiškai patikimas.
I funkcijai nustatyti teoriškai reikia užduoti aštuonis klausimus apie I funkcijos turinį, pavyzdžiui:
- koks jūsų požiūris į ką nors?
- kodel taip suprantate šią ar kitą problemą?
- kaip jaučiatės?
Gana tikėtina, kad glausčiausias atsakymas priklausys I funkcijai, šalutiniai požymiai - agresyvumas ir ryžtingumas. Ta tema, kai žmogus nori atsakyti ir negali, dažniausiai lemia I funkcijos turinį.
II funkcija. Aptikti II arba II+III funkcijų turinį galima tokiu klausimu: "Kokiam darbui sugaištate daugiausia laiko?" Ką žmogus laiko didžiausiu trūkumu, netobulumu, - tai ir sudaro jo II funkcijos turinį. Čia padės klausimas: "Ka darysi, kai tapsi visiškai laisvas?" Drauge pasistenkite išsiaiškinti, kam viso to reikia. Konkretus atsakymas labai būdingas II funkcijai.
III funkcija. Žmogus mano, kad liesti temas, susijusias su III funkcija, yra nepadoru. Jeigu netyčia paliesite šią temą, jūsų pašnekovas reaguos neigiamai: jis gali parausti, pareikšti norą baigti pokalbį.
Labai tikėtina, kad atsakymas į klausimą, kas jam svarbiausia ir už ką jis save gerbia, atitiks III funkcijos turinį.
Diagnozuodami atsiminkite: dažniausiai žmogus siūlo iš II ir III funkciju, o renkasi iš I ir IV.
IV funkcija. Šią funkciją galima aptikti paklausus: "Kur norėtumėte poilsiauti?" Atsakymas greičiausiai bus susijęs su IV funkcijos turiniu.
Be to, būtina atsiminti, kad II+IV funkcijų turinys yra susijęs su išorinio pasaulio suvokimu, III+I funkcijų - su savęs suvokimu. II+III funkcijų turinys lemia tai, ką žmogus siūlo; II+IV funkcijų produktas yra tai, ką jis ima iš išorės.
I ir IV funkcijas lengva supainioti, nes pagal I funkciją žmogus yra pasitikintis savimi, o pagal IV jis gali būti šį momentą kaip nors įtaigautas, nes tai irgi dažnokai reiškiasi pasitikėjimu.
Nustatyti IM tipui galima tokia veiksmų seka:
1) nustatyti zonas: intuityvias-logines;
2) vėl dalijant pusiau priskirti vienai iš klasių: intuityvus, loginis, sensorinis, etinis;
3) nustatyti: introtimas ar ekstratimas.
Iš pradžių, remiantis stebėjimais, galima iškelti prielaidą, paskui patikslinti hipotezę klausimais.