Socionikos forumas

1. Anoniminis viešumas nėra ypatinga vertybė, greičiau bailumo demonstravimas. Man tai labai panašu į interneto komentarus: jų autoriai praktiškai 100% įsitikinę, kad nebus surasti, todėl sau labai daug leidžia.
2. Nepainiok teisinių ir moralinių dalykų, jie nebūtinai sutampa. Biuletenio apterliojimas nėra nusikaltimas, bet jei žmogus tai daro slaptai, reiškia, bijo viešai demonstruoti savo požiūrį į rinkimus, nes mano, kad sulauktų ne pritarimo, bet pasmerkimo.
O draugams jis tikrai apie tai papasakos, bet tik tiems, kurie irgi panašiai vertina rinkimus.

Globai,kodėl tau taip svarbi moralinė šio poelgio pusė ? kodėl nenori pasikapstyt giliau, KODĖL tie žmonės demonstruoja protestą (tegul ir nevykusiu, tarkim kad bailių būdu)?
Paklausiu kitaip: kodėl tau svarbiau veikimo būdas, kaip tai daroma, o ne priežastys, kodėl, ar rezultatas?

Priežastys man aiškios, tai ir buvau parašęs: nesidomėjimas politika. Šiaip nesidomėti politika yra normalu, kaip kad nemažai žmonių nesidomi teatru, sportu ar muzika. Tačiau vyksta rinkiminės kampanijos, rinkėjų pažymėjimų dalinimas, reklama - tai pasiekia ir žmones, kurie nenori eiti balsuoti. Todėl dalis jų susierzina, nesugeba susivaldyti ir atėję balsuoti terlioja biuletenius. Įsivaizduok, kas būtų, jei visus agituoti eiti į teatrą ir dar nemokamai? Teatrai momentaliai virstų tvartais.
Daug kas bando aiškinti, kad nėra normalių politikų, visi vagys - tai todėl, atseit, mes nebalsuojame ar terliojame biuletenius. Faktai rodo ką kita: dauguma terliojančių yra jaunimas (pasižiūrėk piešinių tematiką - multikų herojai ir pan.), kuris nėra nei rimtai balsavęs, nei domėjęsis už ką balsuoti. Kai kas bando aiškinti, kad neva anksčiau žmonės labai aktyviai balsuodavo, po to nusivylė ir nebebalsuoja. Iš tikrųjų didelis aktyvumas buvo tik 1990-1992 m. ar per 1997 m. prezidento rinkimus (apie 70%), kituose rinkimuose - 35-55%, taigi, jau daug metų žmonės neina aktyviai balsuoti, o biuletenių terliojimas suklestėjo būtent pastaruoju metu.
Dėl visų šitų priežasčių aš netraktuoju biuletenių terliojimo kaip protesto: tai tik anoniminių interneto komentarų suformuota kultūra dergti už akių. Dergimas dėl dergimo - tai visai žmogiška arba: kuo aš nesidomiu - tai mėšlas.

Solanža, Liepa, o kodėl jūs taip ginate biuletenių terliotojus ir bandote jų veiksmams suteikti gilią prasmę? Gal ir pačios mielai paterliotumėt, bet, kaip sakoma, jūsų metuose...
Actekas pats tai balsuoja, tai ginčijasi tik todėl, kad galėtų man oponuoti.

Fui, koks begeeeeeeeeedis..... Mano metai zali zali - liepos zydi paskutines O kita karta butinai koki katina (as juos be galo megstu) nupiesiu - gera ideja
Nemanau, kad tie zmones apolitiski. Internete yra pilieciu forumas - jie aktyviai domisi politika. Ir organizuoja tokias akcijas aiskindami savo pozicija. Balsuoti galima uzbraukiant visus kandidatus, galima per visa biuleteni uzrasyt "pries visus", galima va sitaip pripiesti - nematau FORMOS skirtumo, esme lieka ta pati.
Mano poziuris i tuos piesinius toks - nebutinai nusivylima reiksti tragiska israiska, galima ir su ironija...

O teiginys, kad zmones taip daro susierzine, kad verciami ateiti balsuoti - visai absurdiskas. Kai nenoriu as paprasciausiai neinu ir man dzin - gi niekas i pasus stampu nedelioja ir nebalsavusiu sarasu turbut (nesidomejau) negalima viesinti...
Mane zymiau labiau erzina, kad negalima balsuoti internetu - daugelis NORINCIUJU sitaip negavo teises balsuoti. Dabar zmones mobilus ir ne visada sedi deklaruotoj vietoj. Pvz., as savaitgaliais niekada nebunu Vilniuje.... Toks "pririsimas" erzina - galetu bent leisti balsuoti kitoje vietoje su savo biuleteniu.

1. Nereikia pritempinėti ir aiškinti, kad esmė ta pati. Vieni balsuoja prieš visus - gal nepatinka kandidatai, kiti - tiesiog terlioja - tokia žmogaus saviraiška - demonstruoti panieką. Jei žmogus tikrai domisi politika, jis ras už ką balsuoti, nes skirtumas tarp kandidatų ar partijų visada yra.
2. Net neabejoju, kad dalį žmonių apskritai erzina, kad yra toks dalykas kaip rinkimai. Jie atitinkamai ir reaguoja.
3. Nereikia mistifikuoti balsavimo internetu - kaip rodo Estijos pavyzdys, balsuojančių internetu būna 1-2%.
4. Liepa, jūs nesidomite nei politika, nei balsavimu. Jei domėtumėtes, tai žinotumėte, kad galima basuoti kelios dienos prieš bet kurioje savivaldybėje.
O kadangi nesidomite, tai ir neaiškinkite, kaip jums nepatinka politika, rinkimai ar dar kažkas. Ir nemistifikuokite biuletenių terliotojų.

Kad galima balsuoti savivaldybeje - zinau. Bet iki 20 val. vistiek.... Ir dar darbo dienaa..
Internetu butu neabejotinai patogiau. Taip tik atrodo, kad prisideda keli procentukai. Daugelis "vaikstanciu'' - taip pat gal balsuotu namie arba budami sveciuose, isvykoje, pas draugus.

Kai nėra noro balsuoti, tai nepadėtų nei kiaurą parą veikiančios balsavimo apylinkės.
Deja, tik keli procentai prisideda dėl interneto - žr. Estijos balsavimo rezultatus.

ir vėl lenda tamstos pasipūtimas. bet žmogus, menkindamas kitus, pirmiausia menkina pats save.

dėl savęs, galiu tik užtikrinti, kad diskutuoju norėdamas išreikšti/pasidalinti savo mintimis, o ne dėl kitų tikslų (pvz., specialaus oponavimo).

šiaip priežastys, kodėl "terliojama", tikrai gilesnės nei vien tik "deklasuotų elementų bailumas". tikroji problema yra ta, kad žmonės labai nusivylę valdžia ir jos vykdoma politika bei nemato jokio normalaus pasirinkimo tarp siūlomų partijų ir kandidatų. todėl ir neina balsuoti. o kai kurie kūrybiškesni sugalvoja dar ir "pašposauti". nors tai, žinoma, juokas pro ašaras. ką darysi, bet taip yra ir tiek žinių.

1. Nesiguosk.
2. Tai žmonės nuo 1992 m. ėmė ir nusivylė valdžia ir iki šiol niekaip negali atgauti pusiausvyros? Kempiniuko piešėjai per savo neilgą gyvenimą irgi jau suspėjo nusivilti?

nesupratau tavo klausimo. kai sakau, kad rinkėjai nusivylė, tai, žinoma, pirmiausia turiu omeny šiuos rinkimus. dalyvavimo procentas labai mažas. sugadintų biuletenių skaičius taip pat neįprastai didelis. visa tai aiškiai liudija nusivylimą iš vienos pusės ir nepakankamą pasiūlą iš kitos pusės.

kita vertus, apskritai imant Lietuvoje rinkėjai vieni nepastoviausių tarp visų Vidurio ir Rytų Europos šalių - dauguma jų kas kart balsuoja už kitą partiją. Lietuvos žmonės taip pat vieni labiausiai (panašiai kaip rumunai ir bulgarai, bei dvigubai prasčiau nei latviai ir estai) nepatenkinti šalyje veikiančia demokratija. taip pat yra tarp labiausiai įsitikinusių, kad jų žmogaus teisės negerbiamos. emigracijos mastai iš savo šalies taip pat patys didžiausi (ir didesni nei latvių ar estų, nepaisant to, kad ten nemažai buvo išvykstančių rusakalbių).

štai tokios bendrosios tendencijos, ir apipaišyti biuleteniai yra tik dar viena tylaus žmonių protesto išraiška.

Jei neklystu, tai "lūžis" žmonių balsavimo motyvacijoje įvyko 2000 metais, kai nesurinkę daugumos rinkimų metu, Paksas su Paulausku sudarė koaliciją, pavadintą "Naujoji politika". Prisimenu, tada daugelis patyrė šoką... Žmonėms tapo akivaizdu, kad iš jų balsų, jų nuomonės - išsityčiojama. Atseit "jūs studijuokit partijų programas, svarstykit, gretinkit, rinkitės, reitinguokit, balsuokit - o mes po rinkimų jūsų balsais manipuliuosim kaip norėsim, kad tik užgrobti kuo daugiau "kėdžių" ir pralįsti iš galiorkos į Seimą". Tada buvo akivaizdžiai parodyta, kad visiškai nesvarbu, kas laimės rinkimus, "į viršūnę" prilįs "savas elitas"...

Manau, kad žmonės vis dėlto balsuoja už savo srities profesionalus, tam tikrų sričių specialistus, pagaliau sąžiningus, atstovaujančius jų interesus atstovus. Domisi programomis, domisi biografijomis... Bet kai po rinkimų daroma nežinia kas, kai viskas perskirstoma, perdalijama - visiškai neatsižvelgiant į rinkėjų pareikštą valią... KAS kitąkart eis balsuoti? Kuo tada tampa rinkimai? Tarkim, jaučiu pareigą balsuoti ir rinkti, kam deleguoti valstybės valdymą - bet ar mano balso paisoma? Ar nors ką nors belemia tas mano balsas?
Mano pastebėjimais, būtent nuo sekančių rinkimų susikūrė pilietinis judėjimas. Atsirado balsavimas "prieš visus", t.y. apskritai prieš tokias manipuliacijas/koalicijas su rinkimų balsais, kur ne rinkimų metu, o jau po rinkimų su balsais daromi įv. matematiniai skaičiavimai, kad į Seimą patektų tos partijos žmonės, kuri FAKTIŠKAI nesurinko daugumos. T.y. politika darosi vis labiau "nešvari"...

Ir dar. Ar ne per daug Lietuvoje partijų? Kodėl tad PRIEŠ rinkimus nesudaryti įv. koalicijų ir eiti bendru sąrašu (jeigu jau programos panašios ir galima veikti bendrai)? Jeigu po rinkimų nebevyktų balsų matematiniai perdalijimo skaičiavimai - žmonės tikrai jaustų, kad renka JIE, kad JŲ balsas kažką lemia. Tada gal balsuotų "už" pasirinktą partiją, o ne "prieš" ydingą sistemą... Man atrodo, kad daugėja ne tik abejingųjų (neateinančių balsuoti), daugėja balsuojančių "prieš". Jei neateinantys - abejingi ir pasyvūs, tai balsuojantys "prieš" - aktyviai išreiškia savo poziciją.
O piešinukai... tai tik išraiškos būdas, esmė dėl to nepakinta.

Netiesa. 2008 m. Seimo rinkimuose rinkėjų aktyvumas buvo 49%, o 2004 m. - 46%, 2007 m. savivaldybių rinkimuose - 41%, taigi, šiemet netgi yra šioks toks padidėjimas. Negaliojančių biuletenių procentas svyruoja nuo 3% iki 6%, taigi, ir šitame fronte šiemet nieko ypatingo neįvyko - negaliojančių 5.5%.
Vaikai, analizuokime faktus, o ne žurnalistų išvedžiojimus.

1. Faktai nerodo jokio lūžio 2000 m. Nežinau, apie kokį šoką kalbama: 2000 m. Brazausko socialdemokratai gavo 31%, o liberalai, vadovaujami Pakso (tuo metu Paksas buvo vertinamas visai kitaip nei dabar), ir Paulausko socialliberalai kartu gavo 37%. Prezidentas teikia Seimui tokią premjero kandidatūrą, kuri užsitrinktų daugumą, ir niekur nėra parašyta, kad turi būti partijos, laimėjusios Seime daugiausia balsų, atstovas. Kas čia tas "savas elitas" - nesuprantu.
2. Ar galėtumėte patikslinti, kokie ten matematiniai skaičiavimai po rinkimų, kad į Seimą patektų kažkokių nesurinkusių daugumos partijų nariai? Tik priminsiu, kad Lietuvos istorijoje paskutinį kartą viena partija turėjo daugumą 1996 m.: konservatoriai buvo laimėję 71 vietą iš 141.
Matau ne faktus, o tik komentarų komentarus.

Teigčiau, jog Lietuvos elektoratas balsuoja labai įvairiai, priklausomai nuo savo išsilavinimo, gyvenamosios vietovės, prisirišimo arba ne prie vienos idelogijos, sugebėjimo mąstyti ir analizuoti, polinkio į tai, kas "blizga" ir pan.

Iki šiol buvo ir išliko ryškus atotrūkis tarp kaimų ir didžiųjų miestų. Kaimukuose galime išskirti dvi balsuotojų kryptis: "tradicionalistus" ir "nusivylusius". Pirmieji, kaip taisyklė, balsuoja už savo "seną meilę" - socdemus arba konservatorius (priklausomai nuo pažiūrų pakraipos), antrieji puola palaikyti "nuskriaustų" ir žmonių "iš televizoriaus" - t.y. agurkinių, paxistų ir visų kito populistų. Liberalios minties partijų idėjos kaimukuose neprigija. Didžiuosiuose miestuose situacija spalvingesnė, čia galime rasti ir "ištikimųjų" (žr. analogą su kaimukų tradicionalistais), ir anarchistų (Fronto, TTP ir pan. palaikytojai), ir liberalų. Jei kaimukuose partijų parogramos lemia mažai, daugiau žiūrima į pretendentų biografijas ir konkrečius ūkinius darbus (pvz. gražus pažadas išasfaltuoti visus kelius ), tai didžiuosiuose miestuose daugiau visgi dėmesio skiriama principinėms partijų nuostatoms ir kryptims.