Globas A rašė:
Taip, Liepos kategoriškiumas ne visai suprantamas. Jei fiziognomika ar kažkas dar yra neteisinga teorija, tai reikėtų įvardinti, kas konkrečiai neteisinga: ar teoriniai teiginiai neteisingi, ar teorijos taikymas praktikoje, ar dar kažkas? Teigti a priori, kad viena ar kita yra neteisinga, nėra labai protingas elgesys.
Juk ir socionika daugelio žmonių akimis yra paprasčiausia nesąmonė. Dažniausiai todėl, kad jie neranda aiškaus ryšio tarp teorijos ir praktikos - tiek dėl savo neįsigilinimo, tiek dėl socionikos populiarintojų klaidų.
Asmeniškai man pakanka socionikos ir į kitas panašias ar nepanašias teorijas aš nesigilinu.
Kadangi jūs nesate kategoriški
ir ši tema yra prie "laisvųjų" kategorijos...
leisiu sau ištisai pacituoti (su vertimu į lietuvių kalbą) Veros Novikovos žinutę iš forumo "Ideal":
Cituoti:
Kam sukurti virtualūs forumai? Idealiu atveju – kad galėtume gauti atsakymus į rūpimus klausimus, keistis nuomonėmis ir gauti papildomo „maisto“ savo mintims.
Kaip nustatyti socioninį tipą? Kaip veikia socioninis modelis? Kaip mylimo žmogaus paprašyti atleidimo? eisime pasivažinėti ratukinėmis pačiūžomis? Kur patarsite važiuoti atostogauti? Kaip pripratinti vaiką prie puoduko? Koks tinklapis pats patikimiausias? Kokia šio mygtuko CorelDRAW programoje paskirtis? Ar egzistuoja gyvybė Marse? ir t.t....
Visi šie "virtualūs" klausimai užduodami norint surasti tam tikrus sprendimus realiame gyvenime.
Kartais norisi (ar netgi prispiria - būtina) paprasčiausiai išsikalbėti, arba pabendrauti on-line su maloniais žmonėmis, kad pakeltume sau ir kitiems nuotaiką, ir gyventume toliau, realiame gyvenime. Kartais naudinga padiskutuoti, dažnai virtualios diskusijos procese jos dalyviai staiga atranda naujas nelauktas idėjas, kurias reikia įgyvendinti, taip pat, realiame gyvenime.
Tačiau yra tam tikra kategorija interneto vartotojų, kuriems jų realus gyvenimas nepatinka. Nepatinka jų darbas, žmonės, gyvenantys greta jų, jie neturi draugų ir pomėgių, bet užtat jie turi priėjimą prie interneto ir daug laisvo laiko.
Negalėdami realizuoti savęs tikrame gyvenime, jie bando tai padaryti virtualiai. Žymiai paprasčiau sugalvoti sau kokį nors įvaizdį, pasirodyti tokiu, kokiu realiai tapti nėra galimybių. Nebūtina padaryti ką nors tokio, kas keltų aplinkinių pagarbą, galima tiesiog apie tai papasakoti (o juk vis tiek niekas nepatikrins). Nebūtina spręsti savo problemas ir įveikti kompleksus, galima juos tiesiog užmiršti prieš monitoriaus ekraną.
Virtualūs provokatoriai – aktyvūs populiarių forumų dalyviai. Jų žinutes galima sutikti pačiose karščiausiose temose. Jie patys kuria naujas temas, siūlydami aptarti klausimus, į kuriuos nėra vienareikšmio atsakymo. Jie siūlo išsakyti savo nuomonę, paliesdami pačias aktualiausias politinio ir visuomeninio gyvenimo problemas. Jie patiria didžiulį pasitenkinimą, valdydami pokalbio eigą ir kaktomuša supriešindami pašnekovus.
Iš tikrųjų jų nedomina nė viena iš aptariamų temų. Jiems įdomus pats ginčo procesas. Daugelis provokatorių laiko save gerais psichologais, jiems patinka stebėti besiginčijančius, spėliojant jų reakcijas į tą ar kitą niuansą. Provokatoriai bando daryti visa kas įmanoma, kad tik "pažadintų pašnekove vidinį žvėrį", išprovokavę jo neigiamas emocijas, priverstų nusižengti taisyklėms. Tokiu būdu jie įsitvirtina, dar kartą įrodydami sau, kad yra žmonių žymiai blogesnių, kvailesnių, ir ne tokių tobulų, kaip jie patys.
Nei socioninis tipas, nei žmogaus intelekto lygis neturi įtakos polinkiui į provokacijas, nuo šių faktorių priklauso tik provokacijų vykdymo būdai. Logikai naudoja loginius spąstus, etikai – etines manipuliacijas. Protingi provokatoriai "dirba" subtiliai ir delikačiai, periodiškai išelektrindami atmosferą, ir tuo sudarydami konstruktyvaus dialogo iliuziją, idant neatbaidytų pašnekovų; jie neįžeidinėja, jie preciziškai mandagūs, kurdami sau reputaciją inteligentiškų, išsilavinusių žmonių, "išmintingų mokytojų". Kvaili beveik iškart pereina prie įžeidinėjimų.
Kaip taisyklė, provokatoriams būdingas labai platus privatus susirašinėjimas su daugeliu forumo dalyvių. Dažnai provokatoriai pasinaudoja tais, su kuo susirašinėja, kaip apsigynimo priemone nuo moderatorių.
Įpratę prie vieno forumo provokatoriai labai nenoriai jį palieka, vėl ir vėl registruodamiesi po eilinio "bano" naujais pseudonimais.
Dažnai juos galima pastebėti, kai jie praranda savęs kontrolę, netikėtame negatyvo žybsnyje, nebūtinai nukreiptame į pašnekovą. Tai yra nuolat slopinamo pykčio savo nenusisekusiam gyvenimui pasekmė.
Nepainiokite virtualių provokatorių su profesionalais, kurie tokiu būdu užsidirba savo pragyvenimui, formuodami visuomenės nuomonę kieno nors užsakymu. Tai atskira tema, ne kartą jau aptarinėta.
Ar suvokia patys provokatoriai, koks jų vaidmuo virtualiame bendravime? Dažniausiai - ne. Tai - liga, kuri gydoma arba palaipsniui – turiningu realiu gyvenimu, arba staiga - mygtuku "išjungti".
Žinoma, kai kuriems aptarimas tokių temų kaip "Ar tikite sielos egzistavimu?", "Ar verta ardyti svetimą šeimą", "Pažintis su vedusiu vyru" ir kt. leidžia geriau pažinti save, susigaudyti savo mintyse ir padaryti tam tikras išvadas. Tačiau kai žmonės įvairiuose Žemės kampeliuose sėdi prie kompiuterių, ištisai daugelį valandų barškina klaviatūrą, prakaituodami ir nervindamiesi įrodinėja ir įtikinėja, aiškina ir tikslinasi… o pertraukose sugalvoja vis naujų ir naujų argumentų, kad įtikintų pašnekovą savo teisumu, įrodytų savo požiūrio viršenybę, išaiškintų, prisibelstų ir t.t. ir t.t. … Toks laiko leidimas niekuo nesiskiria nuo kompiuterinių žaidimų – didžiulis krūvis psichikai ir labai abejotina nauda.
Tikriausiai, kiekvienas nuolatinis forumo dalyvis bent kartą buvo įtrauktas į panašias rietenas ir atsimena nemalonų deginančios nuoskaudos pojūtį: "Mane neteisingai suprato!", "Aš juk visai ne tai turėjau omenyje!", "Išpešiojo mano žodžius iš teksto ir suteikė jiems visai kitą prasmę!". Ir jeigu su paprastais pašnekovais panašūs nesusipratimai išsprendžiami greitai, tai provokatorius neduos jums šanso nusiraminti, jis atras vis naujas ir naujas logines, arba kokias nors kitas klaidas jūsų pasisakymuose, neduodamas jums galimybės baigti pokalbį. Panašiuose virtualiuose ginčuose laimi ne tas, kas teisus, arba kas protingesnis, o tas, kas turi daugiau laisvo laiko. O provokatoriai jo turi užtektinai.
Būkite budrūs! nepasiduokite provokacijoms. Tai užkrečiama!
___________________________
P.S. Be jokių asmeniškų komentarų...